kariuomeneskurejai.lt
Praeitą savaitę Ukrainos dronai, analogiški Irano dronams kamikadzėms „Šached“, atakavo naftos bazę rusijos federacijos Leningrado srityje. Ukrainos įmonės sugebėjo „nuo nulio“ sukurti bepilotį orlaivį, kurio taktinės ir techninės charakteristikos prilygsta Irano dronams, ir jau 2023 metais išbandė jį ne tik poligonuose, bet ir realiomis kovos sąlygomis.
Dabar Ukraina savo arsenale turi bepiločius orlaivius, kurie gali ne tik nuskristi daugiau nei 1000 km, bet ir atakuoti taikinius pagal iš anksto įvestas koordinates. Apie tai „Laisvės radijo“ eteryje kalbėjo bataliono „Aidar“ veteranas Evgen Dykyj.
Jis pažymėjo, kad Ukrainai prireikė metų išmokti efektyviai atremti Irano dronus kamikadzes, kuriais rusija pradėjo atakuoti Ukrainą dar 2022 -aisiais. Tuo pačiu metu, pridūrė E. Dykyj, Ukrainos specialistai dirbo kurdami tokių pačių taktinių ir techninių charakteristikų ginklus. O dronų ataka prieš naftos bazę netoli Sankt Peterburgo vizualiai patvirtina, kad tas darbas pavyko.
„Tiesą sakant, mes kalbame apie tos pačios klasės dronus. Tai, apie ką dabar kalbame, yra ukrainietiški „šached“ų analogai. Tai nereiškia, kad jie taip pat ir atrodo, bet turiu omenyje taktines ir technines charakteristikas. Tai tolimojo nuotolio dronas, galintis nuskristi daugiau nei tūkstantį kilometrų ir pagal iš anksto įvestas koordinates pataikyti į taikinį. Tai iš tikrųjų yra tos pačios klasės aparatas“, – pabrėžė veteranas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad rusija nieko panašaus savarankiškai nesugebėjo sukurti. Galiausiai to ir neprireikė, nes „broliškas“ Iranas ne tik nuo plataus masto karo pradžios perdavinėjo ištisas savo dronų partijas valstybei agresorei, bet ir faktiškai išdavė rusijos federacijai „licenciją“ jų gamybai, o taip pat pateikė surinkimo liniją. Tai leido okupantams Tatarstano Jelabugos mieste pradėti surinkinėti apie 300 aparatų per mėnesį.
Kitaip nei rusijos federacija, Ukraina neturėjo tokių „dosnių“ sąjungininkų, kurie būtų pasiruošę dalytis tolimojo nuotolio dronų kamikadzių gamybos technologijomis, sako E. Dykyj.
„Buvome priversti pradėti „nuo nulio“. Niekas iš Vakarų sąjungininkų mums nieko panašaus nepateikė. Užduotis buvo iškelta dar 2022-aisias. Jau 2023-aisiais prasidėjo pirmieji bandymai. Pirmieji mūsų aparatai, ypač tie patys Prieglaudos fondo remiami „Bebrai“, jau paskraidė po [Maskvos tarptautinį verslo centrą] „Moskva-Sity“. Tai irgi buvo Vyriausiosios žvalgybos valdybos operacija. Beje, tai irgi buvo toks grynai ukrainietiškas derinys: operaciją planuoja būtent Vyriausioji žvalgybos valdyba (galbūt šiandien galingiausia mūsų žvalgybos tarnyba). ), tačiau naudojami visiškai neoficialūs privačių savanoriškų fondų lėšomis sukurti aparatai“, – pažymėjo ekspertas, ne be ironijos įvardindamas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų balansą neperduoto ginklo panaudojimą gynybos pajėgose „ryškiu valstybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdžiu“.
E. Dykyj pridūrė, kad dronų gamyba Ukrainoje aktyviai vystosi. Jų projektavimo ir pagaminimo darbus vykdo ir valstybinės gynybos gamyklos, ir daug jų (didesne apimtimi) pagaminama privačių iniciatyvų išdavoje.
„Bent keliolika, o dabar apie 15 skirtingų kompanijų, konkuruojančių tarpusavyje gerąja prasme. Lygiagrečiai sprendžiamos trys problemos. Pirmoji – kaip nuskristi dar toliau. Antra – kaip gabenti daugiau sprogmenų, nes kovinės galvutės dydis daug lemia. Nuo to priklauso, į kokį taikinį galima nusitaikyti. Ir galiausiai pagrindinis klausimas, kaip tiksliai galima nusitaikyti“, – pažymėjo jis.
Priminsime, kad sausio 18 dieną tapo žinoma, jog dronas atakavo naftos terminalą netoli Sankt Peterburgo. Rusijos telegramos kanalai pareiškė, kad „Ukrainos ginkluotosios pajėgos bandė atakuoti“ naftos terminalą Sankt Peterburge su nepilotuojamu aparatu, „gabenusiu apie 3 kg sprogmenų“. Remdamiesi neįvardytais šaltiniais, propagandistai rašė, kad nepilotuojamo orlaivio skeveldros nukrito akcinės bendrovės „Peterburgo naftos terminalas“ teritorijoje.
Tuo pačiu faktą, kad dronas pasiekė Sankt Peterburgą, pirmą kartą patvirtino rusijos gynybos ministerija. Tiesa, jie tradiciškai paskelbė, kad nepilotuojamas aparatas buvo neutralizuotas ir jis esą žalos nepadaręs.
Tačiau Vyriausioji žvalgybos valdyba, prisiėmusi atsakomybę už išpuolį, turi kitokios informacijos apie to drono panaudojimo rezultatus. Žvalgybos pareigūnai teigė, kad užduotis atliko moderniomis ukrainietiškomis priemonėmis ir turi patvirtinimą, kad pataikė į taikinius. Aiškinimasis dėl atakos pasekmių tebesitęsia, rusijos grobikams Leningrado srityje ir pačiame Sankt Peterburge Vyriausioji žvalgybos valdyba patarė priprasti, kad nuo šiol jie yra pasiekiami ir Ukrainos pajėgoms.
Vėliau išaiškėjo dar įdomesnės atakos detalės, kurios iškalbingai paliudijo tikrąją rusijos oro gynybos būklę: pasirodo, prieš atakuodamas naftos bazę Ukrainos dronas praskriejo virš putino rezidencijos Valduose. O jos apsaugai nuo oro atakų juk yra mesti didžiausi oro gynybos ištekliai.
Pasak Ukrainos strateginės pramonės ministro Aleksandro Kamyšino, į Peterburgą smogusį droną pagamino Ukraina. Iki taikinio, dronas nuskriejo 1250 km.