Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad privertus Lietuvos žmones plačiau naudoti generinius vaistus bei sumažinus jų skaičių, buvo sutaupyta daug pinigų, kuriuos buvo galima paskirti naujiems inovatyviems vaistams pirkti (kitoms ligoms gydyti). Nurodoma, kad 2020 metų nauji onkologiniai vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Todėl šiame kontekste privalau pabrėžti, kad situacija nėra tokia vienareikšmė. Prieš kelis metus „Washington post“ analizavo farmacinę rinką ir priėjo prie išvados, kad didžiosios farmacinės firmos prarado moralinį orientyrą (plėšdamos nepateisinamai didelius pinigus už onkologinius vaistus). Taip, pavyzdžiui, viena farmacinė firma per vieną dieną padidino vaisto kainą (1 tabletės ) nuo 13 USD iki 750 USD. Vaisto „Imatinib“ kainą padidino nuo 30 000 USD iki 100 000 USD (metams), o 2016 m. šio vaisto kaina padidėjo iki 146 000 $ metams, kai tuo tarpu Kanadoje 2016 m ji buvo 38 000 doleriu metams.
Paskelbta, kad naujai užregistruotų 2017 m. Amerikoje vaistų kainos vidurkis buvo 150 000 USD per metus; Amerikoje yra įteisintos farmacinių firmų premijos gydytojams (iki 6 procentų) už išrašytus onkologinius vaistus. Prieš metus paskelbta publikacija, kurioje nurodoma, kad 35–45 procentai gydytojų, kurie išrašo vaistus nuo inkstų ir kraujo navikų, turėjo finansinių ryšių su farmacinėmis firmomis. Kiekvienos iš 10 didžiausių pasaulyje farmacinių firmų metinė apyvarta svyruoja tarp 50–20 milijardų dolerių. Daugiau pinigų reklamai, negu naujų vaistų sukūrimui, skiria 9 iš 10 šių firmų.
Lietuvoje inkstų navikų gydymui kompensuojamas vaistas „Sutent“ (Pfizer). Šis vaistas Lietuvoje kainuoja 4200 EUR (50 mg pakuotė 1 mėnesiui), kai Latvijoje ta pati pakuotė kainuoja valstybei mažiau kaip 1250 EUR. Tai pasiekta specialiu Latvijos ir „Pfizer“ susitarimu. O viešai yra skelbiama, kad vaistas kainuoja panašiai kaip Lietuvoje. Ir visiems gerai, nes tada Lietuvoje galima už vaistą mokėti po 4200 EUR per mėnesį. Privalu pažymėti, kad gydant šiuo vaistu inkstų naviku sergantis ligonis gyvena apie 20 savaičių ilgiau… Vaisto nepageidautinų reakcijų (komplikacijų) sąrašas užima kelis puslapius.
2017 m. paskelbta studija apie Europoje užregistruotus onkologinius vaistus – 68 įvairioms navikinėms indikacijoms. Tik 24 atvejais (35 procentai iš visų užregistruotų) gydymas šiais vaistais prailgino ligonių gyvenimo trukmę. Šis gyvenimo trukmės prailgėjimas svyravo nuo 1,0 iki 5,8 mėnesio. Likusiais 65 procentais atvejų nebuvo patvirtintų duomenų apie gyvenimo trukmės prailgėjimą, tačiau, nepaisant to, Europos vaistų agentūra užregistravo šiuos vaistus kaip tinkamus onkologiniams susirgimams gydyti. Paskelbta, kad 7 atvejais pagerėjo gyvenimo kokybė (5 atvejais kartu su gyvenimo trukmės prailgėjimu). 5,4 metus buvo stebimi onkologinių ligonių gydymo rezultatai skiriant šiuos naujus vaistus. Nustatyta, kad tik 35 indikacijose (iš 68) gydymas sąlygojo gyvenimo trukmės prailgėjimą ir/ar gyvenimo kokybės pagerėjimą.
Kitoje studijoje gauti panašūs rezultatai. Pvz., nustatyta, kad išplitusio krūties vėžio gydymui užregistruotas vaistas „Everolimus“ (2012 metais), nors ir nebuvo pateikta duomenų, kad jis padidina ligonių gyvenimo trukmę. Šis vaistas kompensuojamas Lietuvoje. 1 mėnesio gydymo kaina kiek mažiau kaip 4000 eurų. Skiriant šį vaistą ligonė išgyvena 28,0–34,6 mėnesio, o placebo atveju (neskiriant gydymo) – 22,6–33,1 mėnesio. Kai šis vaistas skiriamas (Lietuvoje taip pat) kito (ne krūties ) naviko atveju, tai išgyvenamumas buvo – 35,6–51,7 mėn , o negydant (placebo) – 29,1–45,7 mėn. Vaisto nepageidautinų reakcijų sąrašas taip pat užima kelis puslapius… Šis vaistas nebuvo rekomenduotas kompensuoti Jungtinėje Karalystėje. Tačiau Lietuvos ministras bei SAM valdininkai rūpinasi Lietuvos ligoniais…, todėl Lietuvoje gydymas šiuo vaistu yra apmokamas.
„Pfizer“ farmacinės firmos pelno marža 2013 m. buvo 42 proc., o „Johnson ir Johnson“ (kitos farmacinės kompanijos) pelnas 2015–2016 finansiniais metais buvo per 15 milijardų USD.
Taigi, finansiniai srautai sveikatos apsaugos ministerijoje nukreipiami pagal tam tikrų ekonominių grupių užsakymus, o nauda ligoniui būna kaip šalutinis efektas įgyvendinant šių grupių biznio planus. Vaistai Lietuvoje perkami ne dėl to, kad jie reikalingi Lietuvos žmonėms. Jie perkami tik tada, kai farmacinė firma pateikia prašymą Sveikatos apsaugos ministerijai (jos nustatytai institucijai) pirkti iš jos tą ar kitą vaistą. Tada prasideda svarstymai, centralizuoti pirkimai ar receptai, kaina tokia ar kitokia, dabar pirkti ar po metų ir pan.
Farmacinės firmos yra paskelbusios, kad reikalinga nauja pasaulinė apmokėjimo už vaistus sistema. Kadangi netrukus vaistai 1 sergančiajam kainuos po 1 milijona dolerių ar eurų ir daugiau.
2018 metų pabaigoje ministras A. Veryga nupirko vieno vaisto 1 ampulę, pagamintą Danijoje, ir už tai buvo sumokėta per 40 000 eurų. JAV duomenimis, pirmi gydymo metai šiais vaistais kainuoja per 700 000 dolerių. Mes nupirkome 1 ampulę. Pradžiai… Konkrečiam žmogui – gerai, o kaip visuomenės požiūriu – apie teisingumą ir lygybę sveikatos paslaugų prieinamumo bei kainos prasme??? Juk Konstitucijoje parašyta, kad visi esame lygūs. Išeitų, kad mūsų sveikata taip pat vienodai svarbi. 2019 metais tas vaistas buvo perkamas Lietuvoje jau po 70 000 € už 1 ampulę.
Pasaulyje šiuo vaistu yra gydyti 6 600 ligonių. Kita farmacinė firma, konkurentė gydant šiuos ligonius, pateikė registracijai savo vaistą ir tikimasi, kad Amerikoje šių metų balandžio mėnesio pabaigoje jis jau bus užregistruotas. Planuojama, kad viena injekcija bus galima išgydyti ligą, o vaisto kaina – per 2 milijonus dolerių.
Kauno klinikose kalbama, kad Lietuvoje labai reikalingas gydymas ląsteline terapija. Šios vaistinės formos 1 ląstelių maišelio kaina yra 475 000 USD; o viso gydymo kaina viršija 1 milijoną dolerių. Reikia prisiminti, kad Kauno klinikoms buvo leista atlikti kaulų čiulpų transplantacijas, superkant reikiamą aparatūrą ir pasiruošimui išleidžiant kelis milijonus eurų, nors Vilniaus hematologai neišnaudoja savo turimų pajėgumų. Tačiau, jeigu būtų padidinę finansavimą Vilniaus hematologams transplantacijoms atlikti, tai tokiu atveju Kaune nebūtų reikėję pirkti aparatūros, ir, be to, nebūtų galima iš Ligonių kasų gauti po 60 000 eurų už kiekvieną transplantaciją. Kai bus pradėtos daryti transplantacijos paimant kaulų čiulpus iš kito žmogaus, tai apmokėjimas Kauno klinikoms iš Ligonių kasų jau bus po 150 000 eurų už transplantaciją.
Man akivaizdu, kad vertinant visos Lietuvos mastu, tai yra neefektyvus lėšų naudojimas, tačiau taip padidinamos vienos ligoninės finansinės įplaukos. Generalinis direktorius Kauno klinikose dirba puikiai, neseniai buvo ministro A. Verygos paskirtas antrai kadencijai.
Tačiau neatsakytas klausimas išliko – kodėl instituciniai vienos ligoninės interesai tampa svarbesni negu visos Lietuvos gyventojų interesai ir kodėl Lietuvos sveikatos apsaugos ministras negali (o gal nenori) apriboti vietinių karaliukų apetitų ir neefektyvaus lėšų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje naudojimo.
Taigi, biznis, nieko asmeniško. Ir gražus šūkis – vardan Lietuvos ligonių… Ačiū, kad sergate. Jūsų kančios ir ligos yra mūsų gero gyvenimo šaltinis.
prof. habil. dr. doc. Eduardas Vaitkus