Edvardas Čiuldė. Ar gandas apie visuotinai paplitusį nenormalumą nėra truputėlį perdėtas?

Vienas iš naujosios subkultūros vėliavnešių, sociologijos profesorius Arūnas Tereškinas savo paskutiniame opuse „Visagalis kamufliažas“ tvirtina, kad viskas visuomenėje yra kamufliažas, taigi, kamufliažas čia yra apibrėžiamas kaip dėsninga tendencija arba net kaip vairuojantis įprastą visuomenės gyvenimą dėsnis. Kodėl reikia kalbėtis apie kamufliažą, – klausia autorius, – toliau atsakydamas į iškeltą klausimą taip – „nes jis yra tapęs visuotiniu socialiniu reiškiniu“.

Nedidelė paslaptis, kad sociologai daugiausiai malkų yra priskaldę kurdami atitrūkusius nuo empirinės bazės ir tuo pačiu maksimaliai plačius apibendrinimus, o ypač tada, kai tokiems laužtiems iš piršto apibendrinimams dar yra bandoma suteikti dėsnio, apibrėžiamo pagal gamtamokslio patirtį, statusą. Kokia tai yra ydinga, į dideles nelaimes galinti pastūmėti praktika, geriausiai parodo K. Markso ir jo pasekėjų, pretendavusių nusakyti nepalenkiamus visuomenės funkcionavimo ir geležinius istorijos dėsnius, o po to su teroristinių režimų pagalba bandžiusių įsprausti žmogaus gyvenimą į taip sukonstruotą „dėsnį“, kuriamas precedentas. Tačiau štai ir lrt.lt autorius savo žvitria akimi be didesnių pastangų užmato tokius nepalaužiamus, veikiančius kaip gerai išteptas mechanizmas visuomenės funkcionavimo dėsnius, lengvai juos išlukštena, drauge nematydamas reikalo slėpti savo atradimų (o gal išradimų?) nuo visuomenės akių.

Kamufliažas – tai maskavimosi menas, slėpimosi taktika, drauge tokio maskavimosi instrumentarijus. Taip ar panašiai žodį aiškina žodynai. Savo ruožtu mūsų žvitrusis autorius tvirtina: „Kamufliažinis slėpimasis reiškia nuolatinį normalumo pamėgdžiojimą“. Todėl toliau savaime peršasi išvada, kad kamufliažas yra likimo prakeikimas arba, mokslingiau tariant, reguliariosios dalykų padėties atspindėjimas dėsnio pavidalu, nes visuomenės ir čia veikiančių žmonų būtinoji tvarka neva yra nenormalumas (apie tai, kad, bėgant laikui, normos samprata gali keistis, autorius nekalba, taigi – nekalbėsime ir mes). Kitaip tariant, kamufliažo teorija, aptariant visuomenės reikalų padėtį, yra tarsi tas prožektorius, kuris, A. Tereškino žodžiais tariant, „padeda suvokti, kaip individai maskuoja ir slepia savo skirtumus, stigmas, nenormalumus“. Tarsi būtų taip, kad visuotinė žmogaus būsena yra nenormalumas, kamufliažas yra iš tokio visuotinumo išaugantis dėsningas pasirinkimas, o pats A. Tereškinas savo ruožtu jau yra nelyg titanas, peržengęs likimo ar gamtos dėsnius, atsidengiantis visu savo nenormalumu, be kamufliažo, ar ne?..

Pirmas pavyzdys, kuris daug negalvojant šauna į galvą – ar mamos meilė savo vaikams yra koks nors nenormalumas jau vien dėl to, kad toks dalykas yra visuotinė būsena su vienatinėmis patologinėmis išimtimis, kai mamos meilė neužgimsta (kitas momentas yra tai, kad tokia meilė, kaip ir kitos šeimos vertybės, leftizmo doktrinoje, kaip ir kitose totalitarinėse ideologijose, yra kvestionuojami dalykai)?. Ir t. t., ir pan. Nenoriu daryti pernelyg plačių apibendrinimų, tačiau, kaip atrodo bent man, vadinamoji įtarumo metodologija neretai yra tik parazitinė metodologizmo atauga, prasilenkianti su tikrąja dalykų padėtimi. Kaip atrodo, čia kartais paradoksaliai, bet visiškai tinka buitinis posakis, kad drumstame vandenyje lengviau žvejoti, tačiau toks nusiteikimas gali turėti mažai ką bendro su tikrove, kai iš tiesų pajuntame kognityvinį rezonansą, apturėdami taip metodologiškai nuvairuoto tyrimo rezultatus.

Tik dabar pagalvojau (pavyzdžių specialiai neieškau, jie patys ateina į galvą) – kas gali būti paslėpta talentingo poeto Justino Marcinkevičiaus šeimos gyvenimo paprastume? Ar poetas būtų galėjęs tapti dar labiau talentingu kūrėju, jeigu būtų pavirtęs girtuokliu, ištvirkėliu ar pan.? Kažin kažin, švelniai tariant…

Kitas pavyzdys, kai kartais ne mažiau nei nenormalumas, o gal dar labiau nuvilia bandymas nenormalumą pateisinti, prilyginti jį normai, kai, tarkime, toks Žanas Žakas Ruso (Rousseau) sako, kad, regis, 10 savo vaikų, t. y. visus, kurie jam gimė, atidavė į našlaičių prieglaudą dėl to, kad visuomenė turi geresnes galimybes išauklėti jo palikuonis gerais piliečiai nei jis pats. Tikrai pažangus požiūris – nieko nepasakysi…

Kas be ko, žmogui yra būdinga dėtis geresniu, demonstruoti padailintas savo plunksnas, tačiau bent man visados labiau patikdavo tie, kurie apsimesdavo blogesniais nei yra iš tikrųjų, – tokių taip pat teko nemažai sutikti.

Erichas Frommas, vienas iš įtarumo medodologijos, tikriausiai nekalčiausias adeptas sako, kad visuomenė verčia žmogų prisitaikyti, tai pavadindamas socialinio defektyvumo efekto, naikinančio žmogaus individualumą ir individo spontaniškumą, konstravimu. Žinia, baltos vartos neretai patiria keblumų socializacijos išbandymuose. Tačiau, regis, gyvename laikais, kai kenčiančiomis nuo visuomenės priespaudos baltomis varnomis dažniausiai dedasi juodžiausios varnos. Bijau pernelyg plačiai apibendrinti, tačiau iš man pasitaikiusių sutikti žmonių įdomiausios asmenybės, tikrai originalūs žmonės paprastai buvo linkę dėvėti kuklumo rūbą, o už kitų individų ekstravagancijos demonstracijų neretai pasimatydavo tik kokti tuštumą.

Todėl, kaip atrodo bent man, nepretenduojančiam pateikti dėsnio pavidalo apibendrinimų, nereikėtų gėdytis savo normalumo refleksų, nes šiandien būtent sugebėjimas atsispirti žvėriškam konjunktūros spaudimui ir apžavams, stumiantiems į žmogiškumo įprastumo kvestionavimą, užtikrinta, kad toks žmogus greičiausiai vis tik netaps pigiai sukonstruota vidutinybe…

 ____________________________

iki jūros nutįsęs nuogalių pliažas

toks ir yra vasaros kamufliažas

o nudisto ten niekas neatpažįsta nelaukia

kai viešumoje pasirodo be kaukės

temstant mėnulis išlįs sumenkęs

vargana kopija jau mėnulio tikro

o grįždamas namo prie vitrinų stiklo

prasilenksi su šešėliu menkės

5 7 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
12 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
KET verste verčia mus kamufliažintis

žmogus kaip kiekvienas gyvūnas atrankos būdu prisitaiko gyventi tarp gentainių ir tarp kitų gyvūnų. Pažiūrėkime pirma į tuos kitus gyvūnus, jiems nereikia specialiai veidmainiauti nes jie jau gimsta prisitaikę. O žmogui prisitaikymo reikalas atsiranda ir stiprėja kada keičiasi aplinkinių žmonių gyvenimo būdas ir normos.

Dzeikas

Kazkoks kamufliažinis straipsnis, autorius pucia migla ir nesu tikras ar pats supranta ka nori pasakyti.
Turbut koks patrijotas mozgoj-bas verbaliai išsiši-t sumane.
Čiudike, işmok gerbt skaitytoju laika, – pirma suformuluok teigini ka nori pasakyt, po to(PO TO☝) rašyk argumentus kurie atvede tave prie tokios isvados.
Bukybe rulz ant Lietuvos🙄

DIENAS KOMENTARS jau ir feisbuke

Ką tu supranti apie grožinę literatūrą…

Tikrai

Su tokiu komentaru įsišovei sau į koją.

blue yellow zov marinie

…man atrodo,prasalieioitis pavoge tavo nicka ir parase sia begaline kvailyste.

Ohoho Milaiti,

kokia gausa lietuviškų raidžių! Gal jas tau „amerikonai” iš savo klaviatūrų skolina Kalėdų proga, a?!

Prašalietis

Paskaitęs Čiuldės straipsnelio „propagandos ir ideologijos analizę”, „komentaruose kiaulės balsu netinkamai užžviegiantis dialektinis-materialistas” su malonumu pabandė pasidomėti kokias „patriotines malkas” straipsnelyje „paskaldė analizatorius” Čiuldė… Kad diletantiškas „žviegimas”, „iš anksto, gilei nulenkęs galvą patriotiškai atsiprašau”, būtų nors kiek pateisintas, būtina „malkas kapojančius”autorius pacituoti… „Kultūros vėliavnešys” Čiuldė savo straipsnelyje rašo-„Vienas iš naujosios subkultūros vėliavnešių, sociologijos profesorius Arūnas Tereškinas savo paskutiniame opuse „Visagalis kamufliažas“ tvirtina, kad viskas visuomenėje yra   kamufliažas, taigi, kamufliažas čia yra apibrėžiamas kaip dėsninga tendencija arba net kaip vairuojantis įprastą visuomenės gyvenimą dėsnis…” Čiuldės „analitinę” konstatciją „tvirtina, kad viskas…” belieka palyginti su „naujos subkultūros vėliavnešio” Tereškino, citata – „… Paprastai tariant, kamufliažas – tai slėpimosi menas naudojantis kūniška maskuote. Užsimaskuok taip, kad niekas tavęs nepastebėtų. Kodėl reikia kalbėti apie kamufliažą?… Skaityti daugiau »

blue yellow zov marinie

….gilEi ..nulenkes…..tuo viskas ir pasakyta…..sudwabalis bande samprotaut,beda,kad nelabai rasyt buvo pamokytas.Apie samprotavima geriau ir nebekalbet….

Tomas Jakutis

Turėkit išdidumo, žmonės! Su tereškinu diskutuoti.. Vaje!

blue yellow zov marinie

…o kuo tu uz ji geresnis….,kad Marcinkeviciu i suns dienas isdejai,nenaudeli..

blue yellow zov marinie

……bais lakdamas Marcinkevicius gal ir nebutu parases geriau,bet visai nelakdamas Sirvys is vis nebutu nieko parases.Bet del baltos varnos apdaro,esant net ne juoda,o pilka varna,sutinku visiskai.Ypac siais,iskrypusiais laikais.

Mickėyus Mousėas

Ne į temą ,bet! Skubu pasidalinti džiugia žynia. Tai Kalėdinis Stebuklas! Šv.Dvasia tikrai egzistuoja!
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2141203/ziniasklaida-atostogu-iseinancia-lygiu-galimybiu-kontroliere-sabatauskaite-pavaduos-ziobiene

12
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top