Toks Grantas Gochinas, žydų aktyvistas, sako, kad lietuviai neturi teisės rašyti savo istorijos. Tą patį kartoja ir Arkadijus Vinokuras savo paskutiniame straipsnyje „Lietuvai reikalingas atskiras istorijos denacifikacijos įstatymas“, publikuotame lrt.lt.
Po Gochino išpuolių andai sekė Genocido tyrimų centro, nepripažinusio Gochino fantasmagorijų už tiesą, sutriuškinimas, vadovybės pakeitimas ir kitokio pobūdžio nesąmonės, dėl kurių primetimo Lietuvos visuomenei labai aktyviai ardėsi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen, susidorojimo su minėtu Centru akcijas prikišamai palaikė premjerė Ingrida Šimonytė.
Kaip atrodo bent man, Čmilytė ir Šimonytė po Gochino žodžiais pasirašytu net ir krauju, jeigu tokiam pasirašymui po ranka neturėtų kitokios substancijos rašalo.
Ar Gochinas yra kažkoks paslaptingas titanas, jeigu sugebėjo išprovokuoti valstybinės reikšmės griūtį, a? Tačiau ir Vinokuras jaučiasi padėties šeimininku, savo socialinės žiniasklaidos paskyroje skelbdamas ( pats to neskaičiau, girdėjau iš atpasakojimų), kad jau laikas būtų pradėti dar vieną Genocido tyrimų centro valymą…
Kas be ko, tikriausiai juokais reikėtų nuleisti tokius pernelyg susireikšminusio, jau keletas dešimtmečių lietuvių tautą iš kaltės kompleksų siekiančio išvaduoti, personažo paistalus, tačiau vienas dalykas išties pradžiugina širdį – Vinukuro užpuolimas yra labai aiškus indikatorius, kad minėto Centro veikla neišsikvėpė, kaip oras ir pradurto baliono, liūdnai neužsibaigė, bet, kaip išaiškėjo, čia taip pat galioja principas „kiek skynė, neišskynė, kiek rovė, neišrovė“…
Pagal Vinokuro apibrėžimą, istorinė atmintis veda į nacizmą ir fašizmų fašizmą
Pagal Vinokuro apibrėžimą, istorinė atmintis veda į nacizmą ir fašizmų fašizmą, kitai būti negali. Kita vertus, tai reiškia, kad Vinokuro ir panašių į jį laukia titaniškas darbas, prieš akis plyti nearti dirvonai, – užsimojus išvalyti Lietuvos istoriją nuo nacizmo kompleksų, reikės pradėti nuo Vytauto Didžiojo, jeigu ne nuo dar ankstesnių laikų, stengiantis ištrinti bet kokius lietuvių nacionalinio pasididžiavimo savo istorija pėdsakus. Net jeigu viskas pakryptų blogiausia kryptimi, vis tiek negaliu įsivaizduoti – kaip tai jiems tai galėtų pavykti išskusti…
Žinia, Leninas mokė, kad pirmiausiai reikia užimti telegrafą, paštą ir traukinių stotį, savo ruožtu tokie tragikomiški personažai (nes nėra liūdnesnių personažų už buvusį klouną) kaip Vinokuras pirmiausiai norėtų perimti kitos tautos istorinės atminties kontrolę.
Tačiau ir čia jis yra tik nevykėlis pamėgdžiotojas, nes, ne kas kitas, o Putinas pirmasis iškėlė užduotį denacifikuoti kaimyninę tautą, perdirbti ukrainiečių istorinę atmintį. Taigi, tokių užkeikimų tiražavimas yra lengvai atpažįstamas kaip putiniškos Rusijos veiklos stiliaus ypatybė, – kodėl to paties griebiasi Vinokuras Lietuvos atžvilgiu – nesuprantu (neįmanoma patikėti nė iš tolo, kad Lenkija ar tarkime, Izraelis galėtų persiimti Kremliaus diskurso šablonais), greičiausiai taip Vynokuras daro dėl katastrofiško stiliaus pagavos trūkumo ir jau nebekontroliuojamo narciziško susireikšminimo.
gali susidaryti įspūdis, jog II-ąjį pasaulinį karą pradėjo ir Holokaustą sukėlė lietuviai.
Daugiausia ponas Arkadijus yra prirašęs ir pripasakojęs apie Holokausto nusikaltimus ir lietuvių dalyvavimą žudynėse. Dėmesys lietuvių nusikaltimams jo pasisakymuose yra taip aiškiai fokusuotas, kad gali susidaryti įspūdis, jog II-ąjį pasaulinį karą pradėjo ir Holokaustą sukėlė lietuviai. Kita vertus, niekas nesiginčija dėl jo šventos teisės turėti savo nuomonę. Kitas dalykas yra tai, kad anojo traukiami skaičiai anksčiau paprastai būdavo iš fantastikos srities, kažkada, labai seniai net esu bandęs pasiginčyti dėl skaičiavimo metodikų.
Tačiau dabar, kaip matau iš minimo čia straipsnio, ponas Vinokuras staiga išgudrėjo ir nuorodų į faktus būtinybę išmoko apeiti pribloškiančiu pasakymu, kad faktų, liudijančių jo bandomą išpiršti tiesą, yra tiek daug, kad net minėti nė vieno iš jų neverta.
Atidesnis skaitytojas tikrai yra pastebėjęs tai, kokios diskusijos prieš metus kitus virė dėl Jono Noreikos gero vardo, kai į dienos šviesą iš archyvų buvo iškelti neginčytini jo nekaltumo įrodymai, apie jo dalyvavimą gelbstint žydus paliudijo net pasaulio teisuolio statusą turintis kunigas.
Dabar pažiūrėkime, ką apie tai rašo Vinokuras, jums leidus, pacituosiu 3 sakinius iš eilės: „Yra aibės faktų, kad J. Noreika artimai bendravo su Telšių, Plungės, Žagarės bei Šiaulių žydų žudikais. Po 1 800 Plungės žydų žudynių jis kartu su žudiku, vienu iš LAF vadų Povilu Alimu, jau kitą dieną važiavo aplankyti LLV Kaune. Jo pronacistinės veiklos įrodymų tiek daug, kad tik piktybinis pronacis šito matyti nenori“.
Kas iš to, kad yra labai aiškūs, dokumentuoti įrodymai, jog su skaudžiais to meto įvykiais Plungėje J. Noreika neturėjo nė menkiausio ryšio, Vinokurui daug svarbiau yra paspardyti nusilipdytą blogo vaikino „lietuvio žudiko“ muliažą su J. Noreikos veidu, kas tikriausiai labai paglosto buvusio klouno savimeilę.
P. S.
Daugelį, kaip sakoma, „ilgų“ metų buvau lrt.lt autorius. Todėl ir šiandien, kai aptariu ar cituoju lrt.lt autorius, savo pasisakymo tekstą išsiunčiu taip pat ir minėto interneto dienraščio redakcijai, vyriausiajam redaktoriui Mindaugui Jackevičiui, neretai tokiu būdu siekdamas pagyvinti ir paįvairinti diskusiją.
Nepulsiu raudoti, kad mano siunčiamų tekstų čia jau niekas nebespausdina, tačiau iš redakcijos, ko nepaliauju tikėtis, nesulaukiu jokio atsakymo, net mandagaus pirstelėjimo. Kas be ko, ši redakcija jau nebespausdina gerų tekstų, nes iš gerų išsirenka tik geriausius, iš paprastų – nepaprastus. Tačiau kartais kyla neįtikėtinas, su realybe neturintis nieko bendro įtarimas, kad esu ignoruojamas dėl savo visados korektiškai viešumoje išsakomų pažiūrų.
Kas galėtų tuo rimtai patikėti, taip gali pasivaidenti tik visiškai nuo tikrovės atitrūkusiam nelaimėliui, ar ne?
Šį tekstą taip pat siunčiu M.Jackevičiaus el. pašto adresu, taip pat siųsiu ir kitais panašiais atvejais. O jeigu kažkada mano siunčiamą straipsnelį lrt.lt ims ir išspausdins, suprasiu, kad šiame pasaulyje jau kažką pradedu daryti nebegerai…