Dar nėra jokių tikrų įrodymų, kad būtent V.Čmilytė-Nielsen nutekino informaciją apie prokuratūros ketinimus prašyti Seimo sutikimo panaikinti Kristijono Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę.
Sakote, kad Seimo pirmininkė painiojasi, kalbėdama apie tai, kad ji čia niekuo dėta, tačiau savo vaidmenį šioje istorijoje anoji vis tik neigia nerausdama, neišsiduodama dėl galimo sunkumo ant sąžinės taip pat ir kitais kūno kalbos pasažais.
Jeigu V.Čmilytė—Nielsen meluoja, tai ji tai daro tikrai didmeistriškai. Galimas daiktas, šachmatų meistrai savo sėkmingos karjeros metais, be visa ko kito, privalo išmokti slėpti emocijas, prie šachmatų lentos įvaldydami taip pat ir aktorystės meną.
Tačiau yra kitas netiesioginis įrodymas, kad V.Čmilytė-Nielsen apsidirbo iki ausų. Tokiu netiesioginiu įrodymu, kaip atrodo bent man, būtų galima laikyti tai, kad Ramūnas Karbauskis per naktį diametraliai pakeitė savo požiūrį dėl būtinybės sušaukti neeilinį Seimo posėdį, siekiant išsiaiškinti tai, kas nutekino delikačią informaciją.
Valstiečių frakcija Seime net labiau už kitas opozicijos pajėgas ardėsi, reikalaudama neeilinės Seimo sesijos, o kitą dieną jų vadas paneigė informacijos nutekinimo aplinkybių Seime tyrimo būtinybę tuo pretekstu, kad neva nereikia politizuoti kriminalinės bylos.
Tai pernelyg naivus savo apsisukimo į priešingą pusę paaiškinimas, kad mes tai priimtume už tikrą pinigą, ar ne? Dar labiau idiotiškai tokio tyrimo Seime galimybę bando užblokuoti konservatoriai, sakydami, kad tyrimas dėl informacijos nutekinimo gali pakenkti siekiui užtikrinti aukų anonimiškumą.
Tačiau ne vaikų, patyrusių prievartą, pavardžių nustatymo tikslu rinktųsi šįkart Seimas, o siekiant identifikuoti tas tetas ar dėdes, kurios ar kurie, galimai užimdami aukštus postus, padarė kriminalinius nusikaltimus. Įsivaizduoju, kad išaiškėjus tikrai dalykų padėčiai, visi sužinotų tai – iki kokio laipsnio čia viskas yra supuvę, tačiau jeigu pavyktų užblokuoti tokią teisėtą Seimo iniciatyvą, mes sužinotume, kad net nėra čia kam pūti, viskas jau seniai yra perpuvę.
Mums taip pat nereikia atskiro paaiškinimo, patys labai gerai suprantame, kad suinteresuotai pusei nesunkiai pavyktų susitarti su specialiųjų tarnybų vadovais dėl to, kad jie užmerktų akis ir nepamatytų to, ko nereikia (pavyzdžiui, pažadėjus dviejų kadencijų limito atšaukimą), tačiau užtildyti piktdžiugišką opoziciją būtų daug sunkiau arba beveik neįmanoma.
Ar jūs įsivaizduojate tokį stebuklą, kad R.Karbauskis savo noru atsisakytų uždrožti mirtiniems priešams. Taigi, kaip atrodo, jį perkalbėti galėjo tik labai įtakingas žmogus, pažadėjęs mainais kažką labai svarbaus. Gabrieliaus Landsbergio ar Ingridos Šimonytės žodžio čia neužtektų. Kaip įsivaizduoju, tai galėjo padaryti tik pati V.Čmilytė-Nielsen.
Jeigu prisiminsime, kad Karbauskis Čmilytei Seimo pirmininkės postą siūlė dar ano šaukimo Seimo laikais, būtų galima prifantazuoti didelius kalnus apie kažkokiu paslaptingus, taigi mums nežinomus jų tarpusavio santykius.
Ilgai laikiau prikandęs liežuvį dėl to, kad nereikėtų dėtis dideliu vertybininku žmogui, kuris andai pasisakė prieš Lietuvos įstojimą į NATO ir organizavo masių pasipriešinimą atominės elektrinės Lietuvoje statybų planams, tačiau po aptarto įvykio kažką dar papildomai įrodinėti, veržtis pro atviras duris jau nėra jokio reikalo.
Neslėpsiu, kad nelinkiu V.Čmilytei-Nielsan lengvai išsisukti. Mano nemeilę dabartinei dar kol kas Seimo pirmininkei palaiko žinojimas, kad ji, kaip atrodo, suvaidino lemiamą vaidmenį, siekiant nureikšminti ir išjungti Genocido tyrimo centro veiklos pajėgumus, padėdama neprieteliams išformuoti patriotiškai nusiteikusią vadovybę. Ar tai nebuvo tokio Gochino, žydų tautybės fašisto, nelegaliai įgijusio Lietuvos pilietybę, drauge pro visu galus kvestionavusio minėtos tyrimų institucijos veiklos rezultatus, pageidavimo, kad lietuviai neturi teisės rašyti Lietuvos istoriją, tenkinimas?
Šiandien viešojoje erdvėje ypač išpopuliarėjo V.Čmilytės-Nielsen tėvo Viktoro Čmil interviu, kur jis tikina, kad yra ne rusas, bet ukrainietis.
Žinia, jeigu daugiau būtų tokių ukrainiečių, tai Ukrainos naikinimui nereikėtų net Putino rusų, Tačiau Erenburgo pėdsakas šeimos legendoje, šachmatininkės karjera ir galimas tarpininkavimas labiausiai reakcingiems sionistų sluoksniams užmina mįslę apie kitą Seimo pirmininkės tautinę prigimtį.