Edvardas Čiuldė. Ar Vilnius yra lietuviškas miestas?

Toks klausimas man dingtelėjo į galvą taip netikėtinai, kad net krūptelėjau. Buvo gėda pačiam prieš save, kad tokie nešvankūs klausimai įkyriai lenda į galvą.

Išties, ar galima taip lengvabūdiškai užklausti Vilniaus esmės, kalbant apie miestą, kuris yra Lietuvos sostinė, kur yra įsikūręs tautos politinis olimpas, dirba ir gyvena šalies mokslo bei meno elitas, kur galiausiai telkiasi svarbiausios kūrybinės pajėgos ir, be visa ko kito, savo veiklą plėtoja stambiausieji universitetai? Tačiau ir žiūrint iš kitos pusė kyla ne mažiau keblus klausimas – ar Vilniuje susitelkęs dabartinių laikų Lietuvos politinis ir kultūrinis elitas kam nors, tarkime, valstybei priduoda bent menkiausią lietuviškumo dvasios dvelktelėjimą, jau nekalbant apie patį Vilnių?

Net didžiausiame košmare negalėjo prisisapnuoti tai, kas atsitiko lygioje vietoje, kai legendinę šlovę ankstesnių kartų pastangomis pelnęs Vilniaus universitetas (VU), tiksliau tariant, VU rektoratas staiga ėmė ir iškėlė antilietuviškų pajėgų mobilizacijos vėliavą.

Toks antraštės klausimas, kaip atrodo, kažin ar galėtų tiesiogiai, be niekas nieko, iškilti vilniečiu, jau pripratusiam prie nusistovėjusios miesto ritmikos ir truputėlį priplėkusios atmosferos kaip prie savaime suprantamos dalykų padėties, tačiau vykstant traukiniu iš Kauno į Vilnių ir, pagaliau įvažiavus į Vilniaus priemiesčius, kartais atrodo, kad į vagoną tuoj įlips kontrolierius, kuris pareikalaus parodyti ne tik bilietą, bet ir pasą su viza ir paklaus – ar nesi užsimaskavęs litvomatas?

Nėra joks miesto trūkumas, kad Vilniuje šalia lietuviškos populiacijos gyvena kitų tautų gausios mažumos, nėra joks nutolimas nuo esmės, kad Vilnius su pagreičiu įgyja tarptautiškumo dimensiją, tačiau vis tik svarbu neužmiršti, jog tas pat Vilnius pagal statusą nėra tarptautinis miestas, kaip, tarkime, po I-ojo pasaulinio karo keliems metams buvo tapusi Klaipėda, o yra, atleiskite už truizmą, Lietuvos sostinė.

Vilniaus kultūrinę įvairovę laikykime už didelį privalumą, drauge pabandydami pripažinti ir tą akis badantį faktą, kad didele dalimi Vilnius yra įkalintas praeities vaiduoklių.

Kaip atrodo bent man, visos šiandienos negandos dėl Lukiškių aiškės ir kyla dėl to, jog į nūdienos paviršių prasimuša kadaise čia stūksojusių kartuvių dvasia ir Koriko testamentas ateinančioms kartoms.

Koriko atmintis čia yra net dar stipresnė nei toje pačioje aikštėje vėliau stovėjusi Lenino paminklo butaforija ir iškamša, žinant tą faktą, kad komunistai savo nusikaltimus vis dėlto vykdė kitose Vilniaus taškuose ir požemiuose. Savo ruožtu kartuvių dvasia nėra iškamša, nežiūrint jos atgrasumo, ar ne?

Vaizdžiai tariant, Koriko vaiduoklis Lukiškių aikštėje neįsileidžia tokio paminklo, kurie galėtų permušti kartuvių dvasios dvoką.

Žiūrint šiuo rakursu, Šimašiaus vairuojama vaiduokliška miesto merija yra Koriko testamento vykdytoja.

Taigi nėra geresnio pasirinkimo kaip didingas monumentas Vyčiui Lukiškių aikštėje, siekiant išlaisvinti Vilniaus erdves nuo vaiduoklių dalyvavimo mūsų gyvenime, monumento didingumą čia suprantant kaip prasmės sutelktumą, kaip laisvo šalies idėjos kvintesenciją, panaudoto marmuro ar granito kiekį tam reikalui bei postamento aukštį laikant išvestiniais dalykais.

Savo ruožtu, kaip atrodo bent man, paminklo Antanui Smetonai Vilniuje pastatymo sumanymas visų pirma kažkam kelia alergiją būtent dėl tokio paminklo galimo lituanizacijos poveikio miestui stiprumo, kurį ne kiekvienas vilnietis sugebėtų pakelti ir pernešti. Tai pernelyg stiprus užtaisas, kuris antilietuviškam nusiteikimui yra net keliais kartais sunkesnis išbandymas nei Vinco Kudirkos ar Jono Basanavičiaus paminklų įsiteisėjusi duotybė ( kodėl taip būna – kito straipsnelio tema).

Man tikrai nesunku įsivaizduoti, kad, pastačius paminklą A.Smetonai, antilietuviškumo pamatai Vilniuje sudrebėtų, neskoningas grimas pradėtų trupėti ir nubyrėti, atmosfera pagyvėtų, nes pastatytas paminklas Antanui Smetonai, vaizdžiai tariant, gali greitai tapti stipriu miesto erdvių paminkliniu gaivikliu, nepasakius – dezodorantu.

Paminklas Antanui Smetonai Vilniuje savo prasminės pulsacijos intensyvumu neabejotinai permuštų net Pilsudskio širdies, palaidotos senosiose Vilniaus kapinėse, plakimo muziką, o dėl to, žinoma, kai kuriems iš mūsų piliečių gali sutrikti gyvenimo ritmika, nors bet kuriuo atveju galima guostis bent tuo, kad paminklas pats savaime nieko neįstengia užmušti, prismaugti.

Galima daiktas, toks paminklas iš principo galėtų apnuodyti širdį Lietuvos neprieteliui, tačiau vargu ar privalėtų tapti masinio apsinuodijimo šaltiniu, kaip kad būna, kai tvenkinyje pradeda dusti žuvys nei iš šio nei iš to, nežiūrint net ir to atvejo, kai garsus poetas, beveik Nobelio premijos laureatas panašia proga yra parašęs straipsnį „Aš dūstu“.

Neabejoju, kad Vytautas Sinica yra likimo pašauktas atkeikti Vilnių, atlaisvinant jį nuo vaiduoklių. Jį tam įpareigoja jo puoselėjamos vertybės, mums visiems gerai žinomos šio filosofo ir politiko pažiūros, įsipareigojimai. Esant progai pridursiu dar ir tai, kad V.Sinica neabejotinai yra ne tik intelektualiausias kandidatas į Vilniaus mero postą, bet ir labai dalykiškas žmogus, sugebantis įsigilinti į smulkiausias technines miesto gyvenimo detales.

Tačiau nenutylėsiu ir to, kad netikiu, kad tokius grandiozinius tikslus galėtų įgyvendinti net ir labiausiai talentingas žmogus, jeigu jis į priekį yra vedamas būtent balanso kelrodės žvaigždės, yra linkęs apsidrausti nuo savo paties išsišokimų ir nenumatytų iššūkių.

Paradoksalu, bet, kaip atrodo, silpniausioji šio kandidato į Vilniaus miesto merus pusė yra jo kultūringumas…

4.6 9 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
36 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
gerbkime lietuvių kalbą

„šalia lietuviškos populiacijos“ – kokia čia dar „populiacija“??? GYVENTOJAI, o ne populiacija. Dar „dimensija, truizmas, kvintesencija“…

Pamastymas

..ypac ‘truizmas’ nureze ausi..jau tada ‘banalybe’..,aisku,geriau jau vengt tu ‘grozybiu’,nebent,norima suteikt’intelektualumo’ skonio.Cia Ciuldes ‘arkliukas’,neisamoninant,kad didziausias protingumas yra kalbet apie sudetingus dalykus paprasta kalba.Tokios mandrystes..hmmm..

labai jau prasčiokiškas jo

rašymo stilius

LT......

VU Tarybos pirmininkė:
,,VU Tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Taryba neskubės rinkti rektorių, kad tik suspėtų pagal VU Statute nustatytus terminus. Tarybai svarbu, kad būsimasis rektorius tvirtai stovėtų ant žemės ir sugebėtų vesti Vilniaus universitetą teisinga kryptimi – kad Vilniaus universitetas būtų geriausias ne „ant popieriaus“, o iš tikrųjų.” Taigi, kaltė dėl to, kad ,,VU rektoratas staiga ėmė ir iškėlė antilietuviškų pajėgų mobilizacijos vėliavą.” tenka Pirmininkei 2014m. naujienos.vu.lt/vu-tarybos-pirmininke-ingrida-simo

Rasa

Ieškos tokio, kris su įsitikinimu pasakys: aš žmoga

Pamastymas

Edvardai,nebeatpazistu tamstos,galyyybe gramatiniu,stiliaus klaiduuuuu,rusisku konstrukciju buvimas…nedera prie intelektualaus pamastymo..,sukelia kazkokio jovalo parsiokams jausena.Pati mintis taipooogi kiek nerisli.Uzsakomo str.kvapelis labai juntamas….Sisyk labai jau nekoks darbelis,lyg pagiriu ryta parasytas is butinybes,atmestinai ir issiustas net neperskaicius dar karta.Ajajai,xalturinat,Edziau,xalturinat.

stasys

Jei dar karta prisėdus ‘pamastyti’ žiūrėk ir paaiškėtu jog svarbiausia žinia str. tai tos paskutinės autoriaus eilutės , o visa kita tik garnyras kotletui .

Pamastymas

..gi sakau,kad uzsakyyyytas.Nematau niek blogo,jau geriau paukstis,nei koks zuoke,benkartas ar pyderas profas.

taip, paskutinis sakinys

kala į rinkėjo pasąmonę… Oi, kaip suktai, oi, kaip suktai…

stasys

cit. „Paradoksalu, bet, kaip atrodo, silpniausioji šio kandidato į Vilniaus miesto merus pusė yra jo kultūringumas…” pritariu . Pergalės skinamos o ne obuoliu krenta į delną. Nori žengti į priekį turi koja pakelti ir išmokti perlipti gulinti einant į tikslą A.Smetonos paminklas tik politinės valios reikalas ir jokia politinė ‘laxudra’ negali Jums uždrausti jį pastatyti ten kur yra vietos. Koriko a. laisva , A.Smetona pilnai galėtu ją užimti vietoj Vyčio. Gal tai padėtu rasti sutarimą ir viena karta užbaigti diskusijas Vilnius lietuviškas miestas ar kažkoks kitoks praeities šešėliuose.

Jules

Kapsukė yra tipiškas antilietuvybės židinys, kaip ir nemažai kitų institucijų Lietuvoje ir gana svarbių ir lemtingų institucijų.

Pamastymas

……Dieve mano,…….IR VEL………

stasys

viskas gerai , Jules mus saugo ir stebi užnugari ? na čia tam atvejui jei xuilo lips per langa , dėka vieno ar kito valdžioje esančio xuilo satrapo .:)))

Skaitytojas

Apie Vilniaus universitetą, deja, pasakyta skaudi teisybė. Paskutinis geras rektorius buvo Banys. O tada Šimonytės taryba išrinko Žukauską, kuris nužudė universiteto reputaciją. O Rimvydėlis su tom žmogos gairėm universiteto reputacijai iššovė dar ir kontrolinį šūvį.

Pamastymas

..na ja,paskutiniai du rektoriai yra geeeeda visai univerkes istorijai per amzius pirmyn ir atgal.Tokiu ne pats Setooonas nesugalvotu.Tik sikmonke.

Prašalietis

Edvardas Čiuldė. Ar Vilnius yra lietuviškas miestas? „Toks klausimas man dingtelėjo į galvą taip netikėtinai, kad net krūptelėjau….” Su Čiulde kartu „krūptelėjau” ir aš, kai pagalvojau ir pasitikslinau kada ir kokiu būdu Vilnius vėl pasidarė lietuviškas mietas… Ką sako istoriniai faktai: Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose Gedimino laikais 1323 metais; 1385 metais Lenkijos ir Lietuvos Krėvos sutartis pagal kurią Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila į Lenkijos karaliaus sostą ateina kartu su savo „tėvonija” Vilniumi. 1569 metais, kad lenkams nereikėtų su lietuviais ginčytis dėl Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio titulo, pasirašoma Liublino Unija. Atsiranda bendra Lietuvos Lenkijos Valstybė – Žešpospolita Polska, kurioje Lenkijos karalius, „be jokio naravo”pritarus Lietuvos diduomenei buvo ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis, kuriam priklausė viskas iki 1795 metų pirmo Žečpospolitos… Skaityti daugiau »

Skaitytojas

Tikrovėje viskas buvo sudėtingiau.

Iš esmės lietuvių kalba buvo Vilniuje beveik išnykusi po XVIII amžiaus pradžios maro, kai išmirė kalbėtojai ir jų vieton buvo atkraustyti valstiečiai iš rytinių LDK sričių, dabar žinomų kaip Baltarusija. Visi kiti aiškinimai yra politiškai korektiški rimvydpetrauskiški skiedalai.

Ir beje, tuo pat metu Atėnuose stovėjo minaretai, gyveno turkai ir albanai, o graikiškai ten vargiai būtų pavykę susikalbėti. Tik graikai tą faktą slepia, o mes savo nesėkmes kažkodėl naiviai reklamuojam.

aaaaaaaaaaa

lietuva tai sąjunga, lietis. Sąjunga/lietis žemaičių ir rasenu knunigaikštysčių, ir statuto kalba – rasenu kalba.

jovalą

jovalą padarė žydelka jakaterina žemaitiją pavadinusi lietuva

kriviai

iki visų ldkysčių buvo kriviai/ kauravai kariavę su globalistais/povandeniais pandavais. Žiūrėkit filmą maxabkarata, seriją kur pandavai eina konsultacijų pas povandeninius kaip laimėti prieš kuravus.

nu irrr

ir legendose minima kad mums vadovavo kriviai – žyniai, buvo elgiamasi tai kaip žyniai- kriviai sako. Eikit į google vertėją ir pasižiūrėkit kaip latviškai žodis rusija, ir žodis rusai.

nuuu jo

ir pažiūrėjau google vertėją:
rusija – Krievija latviškai
rusai – krievi latviškai
tai va, Gediminą konsultavo krivis/krievis/rusas ir išaiškino ką reiškia Gedimino sapnas apie geležinį vilką.

gaunasi

gaunasi kad rusija, rusai tai Krievija, krievi latviškai ir Krivija, kriviai lietuviškai

s.m.

Pasiginčyjai su pats savimi skirtingais nikais, luiny, pats save savo briedu įtikinai ir netgi patvirtinamąsias išvadas surašei? Diagnozės pasieškok TLK 10-tame skyriuje.

paminklas

paminklas turėtų būti Smetona su Stalinu, nes būtent Smetonos ir Stalino susitarimo dėka agautas Vilnius ir Vilniaus kraštas. Be Stalino Smetona niekada nebūtų atgavęs Vilniaus.

į klausimą

lietuvą yra lietis, lietis žemaičių ir rasų pagal LDK statutą, todėl be abejonės Vinius yra lieties; lieties/ sąjungos Stalino ir Smetonos.

Gediminas

Gediminas tai godų/ žemaičių vyras ir pilis gedimino tai žemaičių vyro pilis, o jekaterina žemaitiją pervardijo į lietuvą žemėlapiuose, kad amžiams ištinti žemaičių- rasų sąjungą – LDK , siaubą rudaskūrių azijetų atėjūnų.

paminklas

paminklas turi būti žemaičių vyrui Gediminui, Smetonai Ir Stalinui ant Gediino kalno Vilniuje, pliko kad visi matytų tikrąją istoriją Vilniaus ir lieties žemaičių ir rasenų.

nuuu jo

labai gražu būtų paminklas ant pačios Gedimino pilies: stovi Stalinas su Smetona ir špygas rodo Pilsudskiui stovinčim apačioje

Kieno Vilnius?

Smetonos

nene

Romos imperijos

šiuo atveju ....

ko gero pati geriausia naujiena skaitant apie Vilniaus , mūsų žilos sostinės , bėdą. Tai ryškus ANTILIETUVIŠKUMO kvapas. Išvada: labai teisingas straipsnis (nuo jo pakeltos teisybės daugeliui Lietuvos neprietelių stipriai susuko vidurius).

Aleksandras Artamonovas

Литва вернёт России треть своей территории ,,Lietuvai precedento neturint vienašališkai nutraukus sutartį dėl geležinkelių krovinių tranzito ir mūsų valstybei įvedus kitus tarptautinėse sutartyse nenumatytus apribojimus, Rusija turi teisę atsisakyti sienos sutarties ir grąžinti savo noru perduotas teritorijas. Lietuva kaip „geros valios gestas“. Kalbame apie po Antrojo pasaulinio karo rezultatų SSRS perduotą Vilniaus kraštą. Perdavimas buvo sutvarkytas Jaltos konferencijoje. Rusija, kaip žinote, yra SSRS teisinė įpėdinė. Nepakeičiama žemių perleidimo Lietuvai sąlyga buvo susitarimas dėl bevizio (supaprastinta tvarka) Rusijos piliečių kelionių į Kaliningrado eksklavą ir dėl laisvo prekių tranzito. Sutartis tampa negaliojančia, jei ji pažeidžiama vienašališkai. Šiandieninė Lietuva save laiko Lietuvos valstybės reikalo tęsėja, sukurta kaip marionetinė struktūra, panaši į Viši Prancūzijos valdžią. Nenatūralu, kad sovietų karių krauju nuo nacizmo užkariautos žemės… Skaityti daugiau »

stasys

man atrodo jog Aleksandras kiek supainiojo istorinius faktus . Xuilososijos šiandieninis anklavas Karaliaučius Stalinui Jaltoje buvo perduotas valdyti tik laikinai , todėl formaliai Lietuva gali ir nesilaikyti to istorinio perdalinimo po antro pasaulinio karo , be abejo nutraukiant tranzitą į Karaliaučiu . Vienok ES taip nemano. Europa dėka karo po truputi keičiasi ir žiurėk po metu tas tranzito klausimas net nebus dienotvarkėje su xuilo svarstomas.

arar

Teko skaityti, kad Vilniaus universitetą baigė istorikas Mykolas Balinskis,rašęs lenkiškai, bet laikęs save lietuviu ( litwin, o ne polak, ar rusin). Savo raštuose įterpdavo ir lietuviškų sakinių,o slapyvardžiu pasirinko baltų ( lietuvių,prūsų) dievaičio Aušlavio vardą ( Auszlawis). Beje, Mykolas Balinskis savo 1835 m. išleistoje knygoje „Vilniaus miesto statistinis aprašymas” ( „Opisanie statysticzne miasta Wilna” ) 61 p. rašo,kad Vilniaus gyventojus sudaro lietuviai,rusai, vokiečiai ir žydai (Mieszkańcy miasta Wilna co do ich rodu są Litwini, Rossyane, Niemcy i Źydzi). Kitų tautybių gyventojų tiek mažai,kad atskiros grupės jie nesudaro ( Ludnoćś innych plemion tak jest mala, źe pod tym względem źadnego oddzialu stanowić  nie moźe).
https://polona.pl/item/opisanie-statystyczne-miasta-wilna,Nzk4/37/#info:metadata

36
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top