Paulius Gritėnas Užgavėnių išvakarėse lrt.lt portale paskelbė straipsnį iškalbingu pavadinimu „Užgavėnės ne graži tradicija, o lietuviškosios tamsybės atspindys“.
Tiesa sakant, straipsnio pavadinimas visą esmę atidengia iš anksto, taigi kyla klausimas – ar verta tokius straipsnius skaityti? Tačiau aš nusprendžiau pažaisti su savimi štai tokį žaidimą – iš pradžių, dar neskaitęs minėto straipsnio, susakysiu ne tik tai, kokias asociacijas kelia straipsnio pavadinimas, be ir paspėliosiu, kas čia bus bylojama, o po to, perskaitęs straipsnį, pasidalinsiu savo įspūdžiais – ar pavyko sužinoti dar papildomai kažką daugiau nei tikėjausi išgirsti ir pamatyti.
Kai užmačiau lietuviškųjų tamsybių įvardijimą, prisiminiau, kad yra sakoma, jog, apsipjausčius, iškart prašviesėja akyse ir palengvėja ant širdies. Tačiau tikriausiai ne visi neapipjaustytieji, t. y, gojai, turėtų būti laikomi tamsybininkais, ar ne? Niekam nekyla abejonių, kad, kas ne kas, o P.Gritėnas yra šviesos su kaupu nešėjas, t. y. kažkas panašaus į Liuciferį.
Dar pandemijos metu anas viešai ragino valdžią sustiprinti policinį nesusipratėlių persekiojimą, dabar, spėju, jis tikriausiai paprašys valdžios dar ir tokios paslaugos, kad policija iš kiemų ir aikščių išvytų žiemą vejančiųjų disidentų gaujas.
Kaip visiems žinoma, tarp Užgavėnių personažų tradiciškai yra tiražuojama komiška žydo kaukė. Pabandau įsivaizduoti, kad ir man nepatiktų būnant jų vietoje, įsistojus į žydo batus, toli gražu nebūčiau patenkintas, jeigu gyvendamas kitoje šalyje būčiau priverstas stebėti – kaip karnavalo eisenoje koją už kojos velka komiškas personažas „lietuvis“. Todėl suprantu kaip tinkamą pasirinkimą ir pritariu tai akcijai, kad bendrojo lavinimo mokyklose yra išplatintos švietimo skyrių rekomendacijos atsisakyti „žydo“ ir „čigono“ vaizdavimo Užgavėnių kaukių parade.
Taigi – tiek čia tos metafizikos. Kita vertus, kaip atrodo bent man, P.Gritėnas veržiasi pro atviras duris, vėl ir vėl ieškodamas progos dar kartą pasirodyti pažangiečiu ir kovotoju prieš antisemitizmą, kurio baubą pats dažniausiai ir išpučia. Tos jo pastangos – tokios demonstratyvios, perspaustos, jų kodas – įsiteikti įtakingoms interesų grupėmis, toks akivaizdus (ir glitus), kad jo savęs kaip kovotojo prieš tamsybes forsuojamas įvaizdis tampa panašus į pasaulį atvirkščiai pavaizduoti užsimojusio karnavalo groteskišką kaukę.
Jeigu atsisakydami komiškos žydo kaukės, išgelbėsime Užgavėnes, mainai daugiau negu apsimoka. Kažkada visose Europos tautose kultivuojama Užgavėnių šventė, galiausiai išliko tik Lietuvoje, – vertinkime tai! Tiesa sakant, tokių humoro švenčių niūraus charakterio populiacijoje nedaug ir yra – Užgavėnės, melagių diena ir … Auksinių svogūnų apdovanojimai, a?
Kita vertus, mane pasiveja truputėlį pavėlavusi mintis, kad anksčiau ar vėliau turėsime užbrėžti ribą – kiek galiausiai yra leidžiama kupiūruoti tautosaką, liaudies meną ir paveldėtas tradicijas, nors galbūt čia, kaip matėte, labiau liūdina net ne tas atvejis, kai personažas yra pašalinamas, o dar keistesnė situacija, kai įvedamas visiškai nederamas prie situacijos herojus, pavyzdžiui, du princai.
Toli gražu nepasakysiu nieko naujo skaitytojui, pastebėjęs, kad žydai Lietuvoje išsiskiria tarp kitų tautinių bendrijų kaip a priori viskuo nepatenkinta, neretai taip pat kvestionuojanti ir lietuvių tautines aspiracijas bendrija. Ar taip jie elgiasi dėl to, kad save laiko aukštesniais už kitus?
Šiandien Izraelis iš paskutiniųjų kaunasi su „Hamas“, ir jo fatališkai kovai pritariu, nuoširdžiai, be jokių išlygų linkiu izraelitams sėkmės, savo ruožtu Lietuvoje izraelitai pradeda kovą su Užgavėnėmis, – tam tikrai nepritariu ir niekados nepritarsiu!
Tačiau grįžkime prie P.Gritėno kuriamo personažo. Anas nėra toks šuns papas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jeigu turėsime galvoje tai, kad tose įtakingų žmonių sferose, kur jis įsidarbindavo patarėju, anksčiau ar vėliau užgimdavo mintis, jog lietuvių tautinės tapatybės puoselėjimas ir dėmesys etninei kultūrai (ką dabar matome ir iš požiūrio į Užgavėnes) yra pažangus stabdis. Nežinau tik to, kas ką čia paskatino apsipjaustyti smegenis – įtakingieji buvo tokiais pusgalviais nuo pat pradžių, užprogramavę P. Gritėną veikti pagal jų norus, ar savo ruožtu P. Gritėnas pasinaudojo proga įpūsti jiems silpnapročio ir degenerato kaukės sielą?
O ką naujo sužinojau jau perskaitęs minėtą straipsnį?
Nei daugiau, nei mažiau, o tai, kad Užgavėnes esą reikėtų išmesti į šiukšlių dėžę.
Kyla įspūdis, kad, nepavykus susidoroti su šv. Kalėdoms, jie nusprendė atsigriebti su Užgavėnėmis, nors šios šventės nėra vienarūšės ir tokiam supaprastintam gretinimui nepavaldžios.
Tačiau sužinojau ir tai, ko nesitikėjau sužinoti nė iš tolo, tiesiog buvau priblokštas naujienos, čia aptikęs eilę užuominų, kad esą dėl Užgavėnių, kurių šventimas neva rodo nesugebėjimą integruoti Kitą į savo kultūrą, užsibuvimo ir daromos blogos įtakos lietuviai buvo paskatinti sukelti pasaulinį Holokaustą.
Kaip atrodo, čia P. Gritėnas jau išskirtinai negrabiai operuoja filosofine kategorija Kitas, nustebinęs komiškumo aukštumas pasiekiančiu sugebėjimu nepastebėti, kad žydo kaukės įtraukimas į Užgavėnių ceremonijas rodo kaip tik pernelyg ankštą, dar kitaip tariant, perteklinį Kito įtraukimą į savąją kultūrą…