Net savo akimis nepatikėjau, pagalvojau, kad jau sapnuoju, pamatęs, jog Rimvydas Valatka savo paskutiniame paskvilyje iškilmingai cituoja LR Konstitucijos postulatą apie tautą kaip suvereną ir tautos suverenias teises. Jo, čia tas pats Valatka, kuris metai iš metų kaip didžiausias mėšlius niekino net mažiausias tautinio sentimento apraiškas, tyčiojosi iš lietuvybės puoselėjimo intencijų, galiausiai įrodinėjo, kad tokio dalyko kaip lietuvių tauta apskritai nėra, o Vyčio paminklo pastatymo Lukiškių aikštėje planus vadino blogu sumanymu pagarbinti balvoną.
Išties, pragydo kaip gaidys ant mėšlyno, kitaip nepasakysi.
Tačiau neatsitiktinai anas būtent paskutinėmis dienomis ėmė ir prisiminė konstituciją, anksčiau dėl to nekvaršinęs sau galvos, nes būtent dabar tikriausiai ėmė ir dingtelėjo į galvą konstitucinio perversmo Lietuvoje baigiamosios stadijos apiforminimą mums parduoti kaip tautos suvereniteto apgynimo reikalą ir žūtbūtinės kovos prieš baltarusiškas trąšas (sic) lemiamą mūšį. Kaip buvo galima nuspėti net neskaičius straipsnelio, tokiu tautos gynėju ir kovotoju prieš pasaulinį blogį jo piešiame vaizdelyje ant balto žirgo išjoja Ekspertai.eu platformos įkūrėjas, ekspertas Nr. 1 Vytautas Bakas, VSD pranešėjo istorijos laikinosios Seimo tyrimo komisijos pirmininkas Taigi, jeigu jūs nuo tokio vaizdelio dar neapsivėmėte, jūsų nervai yra nepaprastai stiprūs.
Štai Valatka rašo, kad balsavimas Seime prieš Bako vadinamosios komisijos išvadas iš dalies prilygtų 1940 m. „liaudies seimo“ balsavimams. Tai esą būtų Respublikos išdavystė.
Ar sakote, kad Valatka staiga išprotėjo, pradėjęs triesti britvomis po visus pašalius? Nieko panašaus! Kaip atrodo bent man, viskas yra daug paprasčiau, iki kraštutinės koktumo ribos – paprasčiau. Ogi Valatka tik pabandė pribrendusius jam ir tokiems jo bendraminčiams kaip Bakas kaltinimus valstybės išdavyste apversti aukštyn kojom, tiesą perstatyti ant galvos arba, kitaip tariant, viską pavaizduoti su inversija, t. y. iš priešingos veidrodinės simetrijos pusės, kai juoda pavadinama balta, o balta juoda.
Žinia, ilgai pastatytą ant galvos tiesą gali ištikti apopleksijos priepuolis.
Tačiau nesunku pastebėti, kad toks samprotavimo būdas yra prieinamas net tinginiams ir debilams, kai nieko nereikia įrodinėti, užtenka tik išversti tiesą į priešingą pusę, valstybės išdavikus pavadinant gelbėtojais, o valstybės gelbėtojus – išdavikais, taip sukuriant kažką panašaus į nuomonės demonstraciją, kuri nieko nekainuoja.
Galiausiai net bandydami prispausti Nausėdą nevykėliai pučistai nieko daugiau nesugebėjo sugalvoti kaip panaudoti išdėvėtą kaip kolūkio pavadinimas „Auksinė varpa“ ar atitarnavęs prezervatyvas paksogeito trafaretą. Tokia estetinio jausmo trūkumo katastrofa šia prasikiša dar baisiau nei visa niekšybės komplektacija, ar ne?
Tačiau dėl teisybės reikia pastebėti, kad Valatka nėra tik trumpakelnis valstybės išdavikas – berniukas kibaldžiukas, jis jau yra praėjės solidžią Ingridos Šimonytės suburtos valstybės išdavystės mokyklos, pavadintos Valstybės pažangos taryba, kurios paruoštuose Lietuvos pažangos strateginiuose dokumentuose apie lietuvių tautą nelieka net užuominos, kursus. Tai ta pati Taryba, kuri kaip kelrode žvaigžde vadovavosi nuostata, kad lietuviškos tautinės tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis.
Kad ir kaip žiūrėtume, kai stribo mentaliteto publicistas pradeda postringauti apie respubliką, gero nelauk.
Jau reikia turėti ne šiaip kiaulaitės, bet kuilio panarintas akis, kai dešimtmečiais niekinęs tautą žmogus, dabar bandydamas pridengti arba net pateisinti perversmo tikslus, ima ir pragysta apie tautos suverenitetą savo apdergtoje teritorijoje?
Ar klausiate – kaip Dievas gali išturėti tokią veidmainystės stichiją, kai viskas yra apverčiama aukštyn kojomis?
Kaip atrodo bent man, pastaruoju metu vis labiau į aristokratiškumą linkstantis krikščionių Dievas nesikiš į šią kaip reta mėšliną situacija, taip pat nekiš savo pirštų į pagreitintu tempu Valatkos and Co gaminamas organines trąšas, nebent labiau valstietiškos prigimties pagonių Dievas neapsikentęs ta proga driokstelėtų, tačiau greičiausiai mums neliks kitos galimybės kaip apsikopti nuo tų mėšlių patiems.