Konservatoriai praradę gėdos likučius vėl atsakingų institucijų vadovus kviečia ant kilimėlio, reikalaudami atsakyti į seniai jau atsakytą klausimą, kad Gitanas Nausėda rinkimų į prezidento postą metu pats tikrai neprašė Valstybės saugumo departamento (VSD) patikrinti jo komandos žmonių reputacijos ir patikimumo duomenų.
VSD direktorius Darius Jauniškis tikina, kad tokie patikrinimai panašiose situacijose yra trafaretinė procedūra. Kas čia neaišku? Kaip atroto, D.Jauniškiui belieka tik pridurti, kad Ingridos Šimonytės komanda prezidentinių rinkimų metu taip pat buvo tikrinama ne mažiau nuodugniai, nors jiems (slaptųjų tarnybų agentams) nepavyko nustatyti, kad į komandą buvo įsigavęs prisiekęs pedofilas.
Žinia, politika yra nešvari virtuvė, o rinkiminių batalijų dėl svarbiausių politinių postų metu nešvara čia išdidėja iki tokio lygio, kad atsiranda tobula terpė tarakonų masiniam užsiveisimui. Tačiau I. Šimonytės maniakinis nusiteikimas paveržti postą iš G. Nausėdos kituose rinkimuose, nesirenkant priemonių, klastojant faktus, forsuojant iš piršto laužtas insinuacijas, neabejotinai yra Lietuvos nešvankumo rekordas, kai toliau judėti ta pačia kryptimi jau nėra kur. Be to, tai be galo tragikomiškas nusiteikimas, nes praeitą kartą mes dar turėjome daug iliuzijų dėl I.Šimonytės sugebėjimo plušėti lietuvių tautos naudai, o šiandien jau gerai žinome – kokia bestija ji šiuo požiūriu yra?
Kaip įsivaizduoju aš pats, naujas G.Nausėdos forsuoto diskreditavimo raundas prasideda konservatoriams sustojus ratu ir nusprendus nusiplėšti nuo kūnų gėdos lapelius kaip trukdančią veikti dar labiau efektyviai nei anksčiau atributiką.
Tačiau lapelis lapeliui čia – nelygus. Tarkime, Jurgis Razma, savo gėdą būdavo pridengia nedidele, lauro lapelio dydžio, prijuoste, o įsisvajojusios apie prezidento postą ir jau nebegalinčios sustoti I.Šimonytės išdidėjusi ir išopėjusi gėda galėjo būti pridengta nebent tik didžiuliu, ne mažesniu nei palmės lapo dydžio, uždangalu.
Kai dabar jie sako, atnaujinti tyrimą įpareigoja pasirodęs Pancerovo ir Davidonytės romanas „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurio siužetas galimai buvo žinomas iš anksto, tarkime, suderėtas, reikėjo surasti tik autorius, kurie imtų tai padaryti.
Gabrieliui Landsbergis savo drėgnuose sapnuose apturėjo regėjimą, kad nuotykių romano „ Pranešėjas ir Prezidentas“, atitikusio konservatorių lūkesčius kaip pirštas į akį, autoriai yra aukštos reputacijos žurnalistai, todėl esą jų kūrinio siužetinių linijų patikrinimui Seime būtina įsteigti laikinąją tyrimo komisiją. Tačiau, kaip atrodo, tie patys konservatoriai gali prisižaisti taip, kai jų reitingai galiausiai nusmuks žemiau 5%, jeigu ir toliau Lietuvos žmones laikys tokiais neįtikėtinais silpnapročiais, kurie lengvai gali patikėti pasakėčiomis apie šių autorių aukštą reputaciją, tarnavimą tiesai ir jų įdėtas titaniškas pastangas, ieškant teisybės. Labai įžeidu yra tai, kad tave laiko tokiu beviltišku kvailiu, ar ne, brolyti?
Dievas mato, niekados neadvokatavau ir nesiruošiu advokatauti VSD struktūroms. Greičiau yra atvirkščiai, jeigu leisite, ta proga prisistatysiu, kad jau daugybę kartų esu įrodinėjęs, kad didžiausia bėda mūsų slaptųjų tarnybų veikloje yra tai, kad jie, kaip atrodo, suplaka į vieną vietą, neįstengdami atskirti, valstybės ir valdžios apibrėžtis. Tai truputėlį ne tas pats, švelniai tariant. Tačiau dabar D. Jauniškiui, iškviestam į Seimą, tikriausiai ant savo kailio teks patirti, kad valdantieji gali pradėti siautėti kaip antivalstybinis gaivalas.
Pranešime spaudai J.Razma sumazgyta Ezopo kalba pasiūlė D.Jauniškiui gelbėti savo kailį, užstatant G. Nausėdą su visu prezidentūros inventoriumi, paverčiant jį surežisuotos nesąmonės įkaitu. Nejaugi ir J.Razma yra toks berazumis?..
Nėra jokio reikalo kautis už G.Nausėdą kaip už Tėvynę, galiausiai jis pats savo rankose turi (arba turėtų turėti) visus įrankius, leidžiančius apsiginti nuo tokių nešvankių užpuolimų.
Didesnį nerimą kelia nebent tik tai, kad degeneratai užsimojo išniekinti LR prezidento instituciją, užima kvapą, kai pamatai, kokia beribė begėdystė tarp konservatorių tarpsta…