Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, priimtoje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėje Asamblėjoje, yra papunkčiui išvardytos ir detaliai nusakytos pagrindinės žmogaus teisės.
Kai kam net atrodo, kad Deklaracija yra pernelyg detali ir nepagrįstai praplėsta, štai JAV pasirašė šį žmogaus teisių dokumentą tik su išlyga, kad nepripažįsta tokios socialistinės idėjos kaip teisės į darbą, kas, žinoma, greičiau būtų, šventai tokios idėjos besilaikant, laisvos rinkos visuomenės plėtros stabdis nei žmogaus teisė.
Deklaracijoje nėra nurodyta, kad, keičiantis laikams ir papročiams, gali atsirasti naujos žmogaus teisės, dar labiau prasiplėsti žmogaus teisių registras. Tai ir suprantama, nes žmogaus teisės dar nuo Apšvietos amžiaus pradžios yra kildinamos iš žmogaus prigimties kaip nekintančios, nepavaldžios laikui konstantos.
Žengiant nuo priešingos pozicijos, pabandykime įsivaizduoti, kad laikas čia yra dievas, todėl į žmogaus teisių katalogą reikia įtraukti dar ir atitinkančią mūsų dienų laiko dvasią teisę pasirinkti lytį. Nesunku pastebėti, kad taip praturtintas laiko dvasia, praplėstas ir modernizuotas žmogaus teisių katalogas kraštutinai sukarikatūrintų, paverstų neatpažįstamu tokį vakarų kultūros civilizacinį iškovojimą kaip žmogaus teisių konceptas. Taigi, kaip matome, žmogaus teisų sampratą galima pabandyti išnaikinti naudojantis žmogaus teisių, paverstu pajuokos objektu, kompromitaciniais lozungais.
Kas aišku jau iš tolo, mūsų dienų neomarksistai žmogaus teises supranta visiškai kitaip arba net diametraliai priešingai nei surašyta Deklaracijoje, taigi, jie į senus ąsočius supila jauną, nuo savęs dar pridurčiau, neišsivaikščiojusį, labai nuodingą vyną, kuris užsibuvęs čia pavirsta niekam nebetinkamu actu, bjauriomis išrūgomis.
Kaip galima spręsti iš užuominų, išsakomu paslaptinga mina, žmogaus teisių doktrina jie vadina homoseksualų interesų prioretizavimą ir ideologinį vienos žmonių grupės išskirtinumo pateisinimą.. Tai, be visa ko kito, turėtų reikšti, kad ne homoseksualius asmenis jie nelaiko žmonėmis, ar ne?
Kita vertus, neaiškus jų kalbėjimas neleidžia suprasti – kokius konkrečiai reikalavimus jie kelia? Nėra jokio Generalinio pasaulio homoseksualų luomo susirinkimo dokumento, kur papunkčiui būtų įvardyta, ką jie vadina žmogaus teisėmis. Taigi kyla toks įspūdis, kad jiems žmogaus teisių užkeikimas yra svarbus net ne tiek kaip konkretus reikalavimų turinys, kiek kaip senojo pasaulio išardymo mobilizacinė formulė.
Pastebiu vieną įdomu dalyką, kad labiau išsilavinę mūsų dienų leftistai šį kitų jų bendražygių neomarksistų dirbtinai forsuojamą ir drauge falsifikuojamą žmogaus teisių klausimą paprastai apeina tylomis, čia leisdami pasireikšti antrojo plano, neretai kraštutinai nusususios vaizduotės veikėjams, kurie suklastotos žmogaus teisių sampratos užkeikimus kartoja kaip užsikirtusi plokštelė.
Tačiau tikriausiai net ne išsilavinimo ar intelektinio išsivystymo sąlyginiai skirtumai čia galiausiai lemia pasišventimą „vienai temai“, o tai, kad kai kurie iš jų siekia užblokuotį bet kokią diskusiją, savanoriškai atsisako sąmonės atvirumo, užsidarydami ankštame kiaute, „žmogaus teisų“ užkeikimu dėdami tašką bet kokiam nuomonių apsikeitimui, panašiai kaip jų bendraminčiai iš praeities marksistai-leniniečiai su proletaro diktatūros užkeikimu vienu mostu užbaigdavo visas diskusijas ir pateisindavo cenzūros bei nemotyvuotos prievartos įsivyravimą.
Tačiau šiandien jau visiems žinoma yra ir tai, kad proletariato diktatūros doktrina lėmė dirbančiųjų masių nuskurdinimą, kai realiai, nežiūrint malonaus padų pakutenimo, labiausiai nukentėjo tas pats proletariatas, taigi, peršasi analogija, jog pervyniotos ant priešingo kurpalio žmogaus teisių sampratos užkeikimai gali lemti, kad atpirkimo ožiu už visas mūsų laikų nelaimes ir negandas galiausiai, anksčiau ar vėliau, bus paskelbta seksualinių mažumų bendruomenė, nežiūrint malonaus jų orumo masažo ir pagurklio pakasymo…
————————————
kiekvieną rytą
atplaukia
naivus ir žydras
debesis
ir
sudraskytas
žiūri
ką
čia
veikia
naivus kaip reta
nuskurdęs
ir
nudriskęs
pro-
le-
ta-
ria-
tas