Jie, teisingai pastebintys, kad baisiausias Rusijos agresijos prieš Ukrainą faktorius yra tai, kad Kremliaus režimas užsimojo sunaikinti ukrainiečius kaip tautą, tačiau, iš kitos pusės, be jokio intarpo programuojantys lietuvių tautos sunaikinimo užduotį, bandydami įpiršti nuomonę, kad lietuviškos tautinės tapatybės Lietuvoje puoselėjimas ir dėmesys etninei tautos kultūrai yra pažangos stabdis, – kas jie tokie yra? Paprastieji veidmainiai mėgėjai ar išmanieji stribai profesionalai, Lietuvos naikinimą pavertę savo amatu arba verslu?
Ar galima taip drąsiai, kaip praeitą kartą, kalbėti apie Lietuvos pradžios atvyniojimą, nepagalvojus iki galo – kas gali išsivynioti pabaigoje?
Ar Lietuvoje kada nors kas nors parašys Lietuvos išvogimo istoriją, ar galiausiai tokiems išvogimo procesams intensyvėjant, Lietuvoje nebeliks ne tik neapiplėštos sąžinės rašančiųjų, bet ir rašymo priemonių, neapmokėtų iš slaptosios kanceliarijos grafos lėšų? Ar tokiu atveju neišsipildys truputėli jau pašvinkusi dienos šviesoje istorinė žydų pranašystė, kad lietuviai net ir neturi tokios teisės kurti istorinį pasakojimą apie savo virsmus laike, tad gi Lietuvos istorijos parašymo užduotis turi pereiti net ne į pirmutinio švankumo žydų rankas? Ar kas nors dar mokės nešvankiau parašyti nei Lupšicas, kuris jau šiandien tvirtina, kad Lietuvos valstybę sukūrė žydai? Ar neseniai patvirtinta kontribucija žydams yra nešvankumo mokestis į ateitį būsimiesiems išvogtos Lietuvos istoriografams? Ar tokie istoriografai galiausiai neprisidės prie Lietuvos išvogimo ne tik žodžiais, bet ir darbais?
Ar Lietuvos išvogimo legenda prasidėjo dar tuomet, kai Kovo 11-osios signatarai sau pasiskyrė žemės sklypus prestižiškiausiose didmiesčių vietose?..
Kada prasidėjo toks Lietuvos išvogimo procesas, ar kada nors toks procesas galėtų natūraliai pasibaigti? Ką galima pavadinti tokio proceso aukščiausiąja viršūne – šlovingą „Ignitis“ privatizavimo legendą ar legendinio Nacionalinio stadiono Vilniuje nepastatymo istoriją, o gal yra dar ir kitų kvapą užgniaužiančių fantasmagorinių pavyzdžių? Ar Lietuvos išvogimo legenda prasidėjo dar tuomet, kai Kovo 11-osios signatarai sau pasiskyrė žemės sklypus prestižiškiausiose didmiesčių vietose, o užsibaigs natūralia seka, kai Lietuva bus išvogta iki paskutinio siūlelio ir, logiškai žiūrint, neliks jokios Lietuvos, nes nebebus jau ko vogti? Ką tai sako apie Lietuvos ilgaamžiškumą ar trumpą galą? O gal tai ir yra tas gudrusis planas X, kad išvogta Lietuva jau turėtų nebedominti net okupantų, nes tokioje Lietuvoje nelieka ne tik ką vogti, bet ir plėšti, naikinti, nėra net stadiono, kur būtų galima pirmiausiai internuoti nepatikimus užimtos šalies sostinės gyventojus? Ar efektyviausias mūsų pasipriešinimas ir yra preventyvus smūgis visiems neprieteliams „išdegintos žemės“ taktikos ir kraupaus moralinio nususimo pavidale? Kas dar žino apie tokią mūsų karinę gudrybę be istoriografų?
Ar Lietuva bus išvogta paprastuoju būdu stichiškai, ar sunaikinta metodiškai pagal priimtą strateginį planą „Lietuva 2050“? Ar galiausiai pastarasis nėra jau dvigubo apvogimo istorija, pirmiausiai kaip vienas iš ryškiausių korupcijos pavyzdžių, kai šimtai tūkstančių yra išmokami už nieką valdžioje tūnančių pučistų bendraminčių verbavimui, o, kita vertus, kaip intencijos gneralizacija, nutaikyta į paskutinės lietuvių vilties išvogimą? Galiausiai – ar ateities vizijos išvogimas, kelių į ateitį blokavimas nėra dar blogiau nei nepastatytas didžiulis kaip ateivių kosminis laivas stadionas?
Ar mūsų atveju likimo užkeikimas, sakant, kad nėra ko nusiminti, nes bus dar blogiau, yra optimistinis ar pesimistinis palinkėjimas sau?
***
Apie ką mes kalbėsimės jau po laiko? –
Apie žmogų, istoriją, būtį ar gamtą?
Ar, išspyrus pagrindą iš po kojų, tavo tikėjimą kažkas dar palaiko,
Ten, kur pažinti daugiau ir nebuvo mums lemta?
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
Ar žinai tu ką nors a priori
Apie laukiančią pražūtį, Dievo malonę ir nuopuolį,
Ar tikrai mes kadaise buvome broliais,
Kas dar turi tiesos monopolį?
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
Ar mums buvo verta išvis kalbėtis,
Apsidairius vienas prieš kitą sustoti?
Ar galiausiai bent tai jau supratome, kad nėra kur skubėti,
Nes laikams pasibaigus neįmanoma bus vėl kažkur pavėluoti?