Edwardas Lucasas. Kruopštus tyrimas apie Putiną: pasiteisinimų nežinojimui nebėra

„The Economist“ apžvalgininkas | Delfi.lt

Kaip žurnalistas labiausiai apgailestauju dėl to, kad pakankamai nuodugniai nepasikapsčiau Vladimiro Putino praeityje. 1998–2002 metais buvau „The Economist“ biuro Maskvoje vadovas ir, kaip ir mano kolegos, nesugebėjau iškapstyti nieko įdomaus apie tylų paniurusį biurokratą iš Sankt Peterburgo, netikėtai tapusį ministru pirmininku, o galiausiai – šalies prezidentu.

Niekas apie jį negalėjo daug papasakoti. Atrodė jokios ateities neturintis, pilkas ir psichologiškai atbukęs veikėjas – garsėjo tik išskirtiniu lojalumu savo viršininkams. Tai erzino, tačiau paaiškina, kodėl Jelcino šeima, bet kokia kaina siekusi išvengti apkaltos, staiga atsigręžė būtent į jį.

Jeigu kas nors būtų pasakęs, kad tas naujasis Rusijos lyderis – toks grėsmingas ir nuožmus despotas, reguliariai bendradarbiausiantis su nusikaltėliais, siaubsiantis valstybės finansus, grasinsiantis oponentams ir papirkinėsiantis užsieniečius, būtume sunerimę (ir geriau informuoti) dėl šios šalies ateities. Taip pat greičiausiai būtume labiau pasistengę suvokti, kodėl tiek daug žmonių, galėjusių papasakoti daugiausiai apie V. Putino praeitį, yra arba negyvi, arba siaubingai įbauginti, arba jų gerklės kaip reikiant užkištos pinigais.

Todėl esu labai laimingas, kad Karen Dawisha – akademikė iš Amerikos – padarė tai, ko nesugebėjau nei aš, nei mano kolegos: ji pasistengė nupiešti itin detalų ir kraują stingdantį V. Putino kelionės į turtingųjų ir galingųjų viršūnę paveikslą knygoje „Putino kleptokratija“. Jos įvardytas korupcijos mastas, piktnaudžiavimas valdžia ir banditizmas toks pribloškiantis, kad pirmasis jos leidėjas – „Cambridge University Press“ – atsisakė spausdinti šią knygą. Paprasčiausiai pabūgo būti paduotas į teismą dėl šmeižto.

Apie liūdną K. Dawishos knygos likimą rašiau „The Economist“. Kilo tikras furoras, kuris ir padėjo rasti leidėją. Tačiau kol kas knygą lengvai gauti galima tik Jungtinėse Valstijose (kur ją saugo JAV Konstitucijos pirmoji pataisa).

Knygoje pasakojama, mano nuomone, tikroji šiuolaikinės Rusijos istorija – istorija, kaip pasibaisėtinas buvusių KGB veikėjų ir nusikaltėlių hibdridas iš pradžių gniaužtuose suspaudė Sankt Peterburgo – antrojo pagal dydį Rusijos miesto (o vėliau ir visos šalies) – biurokratus ir verslininkus. Procesas prasidėjo dar prieš žlungant Sovietų Sąjungai – tada, kai paslaptingai Vakaruose pradingo milijardai iš KGB ir Komunistų partijos fondų.

Šie pasisavinti pinigai visus tuos metus, kai valdžioje dar nebuvo įsitvirtinę bet kokių kompromisų priešininkai, pasitarnavo kaip finansinis draudimas – lėšos juodai dienai. Vėliau tapo tramplinu grįžtantiems. V. Putino klikos revanšistinis valdymas sunaikino nepriklausomą žiniasklaidą ir realių pokyčių galinčią imtis opoziciją, o valstybines institucijas užnuodijo agresija Rusijos kaimynams: visa tai buvo daroma vardan vieno tikslo – noro praturtėti.

Šios istorijos kontūrus buvo galima numatyti, tačiau K. Dawisha – pats to daryti nebūčiau išdrįsęs – įvardija pavardes V. Putino artimiausiųjų ir detaliai nupasakoja, kaip ir kodėl jie iškilo. Išskirtinis akademikės išleistos knygos bruožas – dėmesys menkiausioms detalėms. Visi iki vieno nesąžiningi susitarimai, kiekvienas nužudymas ir piktnaudžiavimo valdžia atvejis paremtas konkrečiais šaltiniais. Kartais mokslininkė naudojosi medžiaga, kuri pačioje Rusijoje paslaptingai išnyko, tačiau kurią buvo galima atsekti kitose šalyse. Mokslininkė daugybę kartų tiksliai įvardijo apgaulės ir bauginimo taktikos atvejus, kuriais režimas slapstė savo juodus darbelius – vagystes, žmogžudystes ir apgavystes.

K. Dawisha jokiais būdais neturi visų atsakymų. Labai sunku tiksliai pasakyti, kiek pastarųjų 25 metų įvykių yra kruopštaus planavimo rezultatas, o kiek – paprasčiausia sėkmė. Taip pat neaišku, kaip stipri Rusija suderinama su putinizmo epidemija ir viską ardančia korupcija; ypač tada, kai pradeda elementariai trūkti pinigų.

Įdomiausia tai, kad K. Dawisha tiesiai šviesiai beda pirštu: Vakarų valstybės jau seniai žinojo, kad Rusiją valdo saiko nejaučiantys kleptokratai, tačiau sąmoningai pasirinko apsimesti nieko nežinančios ir nesiimti jokių veiksmų. Reikia dėkoti K. Dawishos drąsai ir ryžtui – pasiteisinimų nežinojimui nebeturime.

Delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
tauta verta savo vado

Lietuva verta bevaikės, neaiškios lytinės orientacijos, melagės bolševikės polikarpovnos.
Rusija verta banditėlio-kgbistėlio putino.

taikliai

Book Review: ‘Putin’s Kleptocracy’ by Karen Dawisha

„The whole trajectory that Ms. Dawisha lays out paints a picture of a leadership bent on personal interest at the expense of the state. It’s hard to imagine Mr. Putin „deciding” at any point in the 1990s to rebuild a country when he is described as exclusively concerned with lining his own pockets.”

Anna Arutunyan
Moscow-based WSJ journalist and the author of „The Putin Mystique: Inside Russia’s Power Cult.”

o dabar

kruopsciai pasikapstykit kas stovi uz obamos.sekmes.

Taigi

Konservai labai mėgsta Lucasą, nes jo protelis megztos beretės lygio. Pražiopsojo Amerikos saugumas Putiną, ivanuška duračiokas juos apgavo, JAV Vakarų drakonas prarado Rusiją. Pasakos pabaiga: Vakarų drakonui galas, Lietuvos subinlaižiams teks ieškoti kito šeimininko.

gintas

O tiesos.lt portalas, veikiausiai gavęs rusofobijos kurstymo subsidiją, visomis išgalėmis atidirbinėja užduotį. Vargšeliai. Bingelienė, deja, visiškai žlugo.

gintaigasai

nu tavo mura cia nieko neveikia, tusciai vargsti maskoliau… Pasiziurek banko saskaita, susiskaiciuok lubiankos pervestas kapeikas, atsigerk vodockes, nusiramink, kad VSD dar nedriucina ir „spakojnoj noci”, raudonarmieti…

Ar vakarai neapsimes,

kad nieko nebuvo ir toliau glėbesčiuosis su Putinu?Dėl Mamonos?Jokių principų?Krikščioniškų principų?Todėl ir kapoja islamistai galvas nelaimingiems įkaitams?

7
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top