Ekonomistas Algis Kazlauskas. Kodėl Lietuvoje tokios mažos algos?

Delfi.lt

Neseniai skaičiau ankstesnio premjero Andriaus Kubiliaus, pasisakymą: „Mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui siekia 75 procentus Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau mūsų atlyginimams iki tokio pat lygio, lyginant su europietiškais vidurkiais, dar toli“.

Pasakė, bet nepaaiškino, kodėl taip yra.

BVP vienam gyventojui yra gaunamas padalijus visos valstybės metinę gamybą iš gyventojų skaičiaus. Kodėl Lietuvoje vienam gyventojui jau pagaminama 75 proc. Europos vidurkio, tačiau atlyginimai nepasiekia 75 proc. Europos vidurkio. Jie net kelis kartus žemesni?

Visiems aišku, kad dėl šios priežasties tiek daug emigrantų išvažiuoja iš Lietuvos. Pervažiavus sieną į Vokietiją ar Angliją algos kelis kartus aukštesnės.

Algų nesutapimas su BVP yra svarbus klausimas, reikalaujantis rimtų atsakymų. Tai veik gyvybinis klausimas Lietuvai. Kas gi dedasi?

Lietuva įstojo į Europos Sąjungą prieš 11 metų (2004). Prisijungė prie Šengeno erdvės prieš aštuonerius (2007). Tad prekės keliauja per Europos sienas be muitų jau aštuonerius metus. Vadinasi, prekės perkamos ir parduodamos Lietuvoje panašiomis kainomis. Visa Europa yra mūsų rinka.

Bet mūsų algos lieka kitokios?

Žmonės turi teisę keliauti per sienas. Jau nebėra okupantų tvoros. Taigi galima važiuoti į Vokietiją ir kitaip uždirbti. Ar norime, kad Lietuva liktų tuščia? Net pasiryžusiems keliauti yra didžiausia trauma. Ne taip lengva keliauti per sienas. Turime ir giminių, ir draugų, ir namus, ir kalbos skirtumus, ir tradicijas, ir meilę savo kraštui. Yra ir įvairiausi svetimų kraštų įstatymų suvaržymai. Be to, ar nori vokiečiai visus imigrantus priimti?

Kodėl gi algos kelis kartus žemesnės Lietuvoje? Pažvelkime į ekonominius skaičius ieškodami pateisinimo dėl skirtumo, ką lietuvis pagamina ir ką jam išmoka. Duomenų galima paieškoti Europos statistikos agentūros Eurostat tinklalapyje.

Teisybė, kaip buvęs premjeras pastebėjo, Lietuvos BVP vienam žmogui yra pasivijęs 75 proc. ES vidurkio, naudojant palyginamąją perkamąją galią Lietuvoje. Tačiau norisi paprasčiau palyginti naudojant eurus. Pagal tiesioginę pinigų vertę 2014 metais, BVP žmogui Lietuvoje buvo 12,400 eurų. Padalinus šią sumą su 27,300 eurų Europos Sąjungos BVP vienam gyventojui, gaunasi 45 proc. Tai ne 75 proc., bet irgi neblogas pragyvenimo lygis.

Tačiau palyginus Lietuvos ir ES vidutines algas gaunasi tik 23 proc. Kodėl Lietuvoje pagaminama puse ES lygio gamybos, bet algų gaunama tik ketvirtadalis? Kur eina tie „likusieji pinigai“? Dar lyginkim Lietuvą su ankstesniais ES nariais, pavyzdžiui, su Vokietija. Vokietijos BVP vienam gyventojui yra 35,3 tūkst. eurų. Lietuvoje – 35 proc. Vokietijos lygio.

Vokietijos vidutinė alga – 44,700 eurų, tad Lietuvoje – tik 17 proc. (apie 1/6). Vėl algų palyginimas tik apie pusei gamybos. Kodėl? Gal todėl, kad verslo įmonės Lietuvoje pasilaiko dvigubai didesnę gamybos dalį nei įmonės ES ir Vokietijoje? Gal klystame? Ieškokime dar kitų priežasčių.

Gal toks skirtumas susidaro, nes daug investuojama našumui gerinti? Randame investicijų lentelę, kuri palygina kraštų investicijas ir BVP. Pateikta investicijos 2013 m. nefinansinių bendrovių, procentiškai nuo BVP. Lietuva investuoja tik 16,7 proc., o ES – 21,6 proc., Vokietija – 19,5 proc., Estija – 28,1 proc., Danija – 20,1 proc.

Lietuvos procentas investicijoms žemas. Gaila, bet atrodo, kad Lietuvoje „likusieji pinigai“ nenukreipt darbo našumui didinti.

Dar ieškokime. Gal Lietuvoje tuos „likusius“ pasiima valdžia užkraudama didelius mokesčius? Gaila, bet skaičiai to neparėmė. Eurostat pateikia 2014 m. valdžių išlaidas kaip tam tikrą dalį nuo BVP. Lietuva – 34,9 proc., ES – 48,1 proc., Vokietija – 44 proc., Norvegija – 45,6 proc., Švedija – net 53 proc. Ir net Estijos (38,8 proc.) pralenkia Lietuvą.

Atrodo, kad verslas pasilieka sau dvigubai nei ES vidurkis?

Jeigu čia klystame, tad manytume, tai būtų mūsų politikų ir statistikų atsakomybė paaiškinti? Išvada beldžiasi, kad Lietuva labai patrauklus kraštas verslininkams. Tad ko trūksta, kad įmonės Lietuvoje nedygsta kaip grybai? Kodėl per tuos 8 neapmuitintus metus neįsteigta daugiau bendrovių kurios varžytųsi tarpusavyje dėl darbininkų, ir taip sulygintų algas su ES vidurkiu?

Gal dėl to, kad verslininkai Lietuvoje patenkinti savo aukštesniais uždarbiais neturi užtektinai paskatos kelti algas? Dar gal prisideda užsienio bendrovėms sunkumai peržengti valstybės sienas. Kita kalba, įstatymų apribojimai, išlaidos investicijoms, marketingo rizika? Gal. Bet gi mūsų valdžia stengėsi pritraukti investicijas iš užsienio? Kas daroma, kad algos ir produktyvumas pasivytų Europą? Ką dar išmėginti?

Jau turime sumažintas mokesčių zonas, kviečiančias verslininkus pradėti naują gamybą. Yra valdžios lengvatos užsienio bendrovėms vilioti. Tokios paskatos yra beveik darbo vietų nupirkimas su valdžios pinigais. Bet tai padeda atsirasti naujoms darbo vietoms ir naujiems konkurentams. Smarkiai prisideda ir ES parama.

Tačiau to neužtenka. Vis dar matomi keletą kartų aukštesni atlyginimai kitoje sienos pusėje. Ar gali valdžia susitarti su verslininkais kasmet palaipsniui kelti algas? Ar tai nebūtų žvilgsnis į šviesesnę ateitį visiems? Ar ne šitaip pakilo airių ekonomika?

Valdžia pati turi galią kelti minimalią algą be susitarimų. Tai buvo padaryta 2014 m. ir dangus nesugriuvo. Keliant minimumą kyla ir kitos algos. Kyla ir darbo našumas. Kaip pavyzdį galime įsivaizduoti statybos darbuotoją dvi dienas nešiojantį smėlio kibirus į antrą aukštą, kur vyksta remontas. Tai sunkus darbas ir jis dirbą už minimumą. Ar vertėtų tam vadovui samdyti kraną ir užkart užkelti smėlį į antrą aukštą pro langą? Darbininko algą pakėlus tampa ekonomiška naudoti daugiau technikos. Taip kyla darbo našumas.

Europoje nemažai kraštų su aukštesnėmis minimaliomis algomis nei Lietuva. Pavyzdžiui, Lietuvos minimali metinė alga 3,900 eurų. Tai 31 proc. vidutinės algos. Vokietijos minimali metinė alga yra 17,676 eurų arba 50 proc. vidutinės. Keliant minimumą visiems darbdaviams tenka algas kelti kartu, tad nepasikeičia tarp verslininkų jų konkurencingumas. Verslininkams pasidaro ekonomiškiau naudoti daugiau technikos ir naujausius gamybos metodus. Kartu atsiveria proga naujiems verslininkams žengti į rinką ir pasiūlyti našesnius būdus.

Paskaičiuokime, kiek tektų kelti algas, kad Lietuvos vidutinė alga pasiektų ES vidurkį per 10 metų. Skaičiuokime be infliacijos ir kad vidutinė alga kils kartu su minimalia mėnesine alga (MMA). Lietuvai norint pakilti nuo 23 proc. ES narių vidurkio ir susilyginti tektų kelti 15 proc. kasmet. O pavyti Vokietijos algų vidurkį tektų kopti dar dvejus metus. Ar tai įmanoma?

Iš anksto skelbiant kelerių metų MMA kėlimo grafiką, sumažėja rizika verslininkams. Jau kelerius metus iš anksto verslininkas žino, koks bus MMA, ir tam gali ruoštis. Šiemet, kol dar neprasidėjo Seimo rinkimų įkarštis, geras laikas tai svarstyti ir tartis. Dabar kaip tik jau vyksta svarstymai dėl įstatymo palengvinančio darbuotojų atleidimą, kad verslas galėtų ekonomiškiau tvarkytis. O kodėl nesvarstoma kartu kelti MMA ir vidutinį atlyginimą? Ar netiktų kartu sutarti dėl algų palaipsniui kėlimo naudojant MMA ir gerą valią?

Kad nyktų tie mažiausiai žemiausiai apmokami darbai, kurie gali būti pakeisti į mašinų atliekamą darbą, kad kiltų darbo našumas ir algos. Visi gi Lietuvoje siekia, kad žemiausią algą uždirbąs bent pajėgtų pragyventi ir šeimą išlaikyti be pašalpos. Kylant algoms kyla tiek darbuotojų, tiek ir darbdavių gyvenimo gerovė.

Turime jau įgyvendintą pavyzdį, kaip partijos gali susitarusios kartu veikti dėl bendros gerovės. Buvo bendras sutarimas stoti į ES ir NATO, įsivesti eurą. Ar ne dabar laikas susitarti kelti MMA kasmet kol Lietuvos algų vidurkis pasieks ES? Ar pajėgs ekonomijos vadovai pateikti šviesesnę viltį?

Delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
10 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
10
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top