Vidmantas Misevičius | respublika.lt
Planai liberalizuoti elektros rinką buvo kritikuojami nuo pat pradžių. Deja, Seimas liko kurčias ne tik žmonių nuomonei, bet ir specialistų perspėjimui. To pasekmės jau jaučiamos – nors už lango vasara, kai elektros suvartojimas nėra didelis, žmonės skundžiasi sulaukę iki šiol neregėto dydžio sąskaitų.
Kelmės rajono gyventoja Viktorija socialiniuose tinkluose pasidalino vaizdo įrašu, kuriame papasakojo apie porą dienų pavėluotą elektros rodmenų deklaraciją ir dėl to gautą milžinišką sąskaitą.
Stumia į skurdą
Kelmės rajono gyventoja Viktorija socialiniuose tinkluose pasidalino vaizdo įrašu, kuriame atvirai papasakojo apie porą dienų pavėluotą elektros rodmenų deklaraciją ir gautą milžinišką sąskaitą. „Vakaro žinioms“ ji patikslino, kad sutartis su tiekėju buvo pasirašyta laiku.
„Šį reikalavimą įvykdėme, tačiau porą dienų pavėlavome deklaruoti skaitiklių rodmenis ir naujausią, šokiruojančią „Ignitis“ sąskaitą gavome pagal naujus įkainius – atviravo dviejų vaikų mama. – Bendras kilovatvalandžių kiekis nepakito, bet jeigu praėjusį mėnesį mokėjome už elektrą 130 eurų, dabartinė sąskaita buvo 330 eurų.“
Pasak Viktorijos, paviešinus istoriją socialiniame tinkle, buvo sulaukta analogiškoje padėtyje atsidūrusių elektros vartotojų žinučių.
„Anketa užstrigus nuo kiekio, negalėjau skaityti komentarų, bet, kiek spėjau pamatyti, kiti už kilovatvalandę turėjo mokėti po 50 centų ar daugiau. Privačiose žinutėse žmonės atviravo, kad yra sutrikę, gavę naujas sąskaitas. Jeigu mes, jaunesni, dar kažką bandėme daryti, tai atėję susimokėti už suvartotą elektrą pensininkai apsiverkė“, – toliau pasakojo Viktorija.
Ji neslėpė, jog bandė pasikalbėti ir su „Ignitis“, tačiau nieko iš to neišėjo.
„Paskambinau įmonei ir atsiliepusios konsultantės paklausiau, ar tikrai viskas gerai su mūsų sąskaita. Ji, akivaizdžiai sutrikusi, patvirtino, kad viskas yra teisingai… Susigraudinau ir negalėjau tęsti pokalbio.
Suprantu, kad tai – tik pinigai, bet valdantieji mus akivaizdžiai stumia į skurdą. Jie patys viską aiškiai supranta, nes prognozavo, kad žmonių nepasitenkinimas gali baigtis sukilimu. Ir šį kartą esantys valdžioje buvo teisūs – matydami, kas vyksta, mes pasiryžę išeiti į gatves“, – dažno šalies gyventojo nuotaikas persakė Viktorija.
Atsakymas dėl atsakymo
Moters atvejį paprašius pakomentuoti patį elektros tiekėją „Ignitis“, jis sugebėjo tik apgailestauti.
„Apgailestaujame dėl nemalonios kliento patirties. Šiuo metu dėl karo Ukrainoje ir Rusijos veiksmų gamtinių dujų rinkose elektros kainos pasiekė dar nematytas aukštumas. Nuo pat metų pradžios elektros kainos biržose augo, to rezultatą dabar matome klientų gautose sąskaitose. Klientai, kurie anksčiau nei iki antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos pasirinko nepriklausomą tiekėją ir sudarė sutartį su įsigaliojimu nuo liepos 1 d., šiandien už kilovatvalandę, tikėtina, moka mažiau, nei tie, kurie sutartį sudarė paskutinėmis birželio dienomis ar vėliau“, – buvo rašoma įmonės laiške.
Komentuoja Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas:
Paminėtas epizodas tėra nedidelė visuomenės gyvenimo dalis. Kuo jis susijęs su žmogaus teisėmis? Iš pirmo žvilgsnio, regis, tiesiogiai, nes yra pažeistas giluminis socialinio teisingumo principas. Bet labiau panagrinėjus, paaiškėja, kad šių teisių niekas nepažeidė. Žmogus jomis nesirūpino, todėl atsidūrė ten, kur atsidūrė.
Tapo įprasta nesidomėti viešuoju gyvenimu. Daugelis sako – nesidomiu politika, nes neturiu laiko ir turiu rimtesnių darbų. Toks ydingas požiūris į savo valstybę ir teises buvo noriai visų valdžių palaikomas. Šis požiūris buvo skiepijamas ilgus dešimtmečius, todėl šiuo metu turime visiškai „nupolitintą“ visuomenę.
Daugelis žmonių nesirūpina, kas jiems atstovauja, kokie asmenys išrenkami į Seimą, kas formuoja Vyriausybę, kuri vykdo žmonėms palankią arba nepalankią socialinę politiką. Jie patiki teisę formuoti valdžią toms pačioms politinėms partijoms, kurios ją formuoja 30 metų ir tarsi neturėtų piktintis, kad priimami sprendimai palieka nemalonų įspūdį.
Mūsų išrinkti atstovai ir jų suformuota Vyriausybė nuvairavo šalį taip, kad šiandien elektros kaina Lietuvoje yra net 100 kartų didesnė negu Švedijoje.
Formali priežastis – elektros rinkos liberalizavimas. Tiksliau – valstybinio reguliavimo, o vėliau – bet kokios valstybės kontrolės atsisakymas. Taip nutiko su šalies šilumos ūkiu. Visuomenė tylėjo, kai privatininkams valdyti buvo perduoti valstybei, t.y. mums visiems priklausantys miestų šilumos tinklai ir įrenginiai. Gyventojams tuomet šiluma pabrango dvigubai ar net trigubai, kadangi verslas savo prigimtimi nėra socialiai dosnus, o dažnai netgi pasižymi nepasotinamu godumu.
Siekiant suvokti, kas yra elektros rinkos liberalizavimas, reikia žinoti, kad realios elektros rinkos nėra. Yra elektrinės, kurios gamina elektros energiją, ir tinklai, kuriais ji pasiekia vartotojus. Nei elektrinių, nei elektros tinklų Lietuvoje nepadaugėjo, išskyrus vėjo ir saulės jėgaines, kurios iš esmės yra nuostolingos, ir kurių išlaikymas yra perkeltas ant mokesčių mokėtojų pečių. Tačiau tai pusė bėdos, jei siekiame tausoti gamtą ir jos resursus.
Visai kas kita, kai valstybė atsisako elektros rinkos kontrolės tam, kad ją užimtų privatus sektorius. Šiuo atveju dauguma nepriklausomų elektros tiekėjų neturi nei elektrinių, nei elektros tiekimo tinklų. Elektra teka tais pačiais laidais iš tų pačių vietos arba užsienio šalių elektrinių. Jie negali patiekti vartotojams elektros savarankiškais elektros tinklais, o tik tais, kurie iki šiol priklausė valstybei ir kuri užtikrino daugiau ar mažiau sąžiningas elektros pirkimo iš gamintojų kainas. Dabar visa tai perduota siauram suinteresuotų žmonių ratui. Todėl labiau ciniško valdžios atstovų teiginio nei „žmonėms už elektrą reikės mokėti mažiau“ negali būti, nes tai atviras melas.
Kyla klausimas – kodėl valstybė, kuri tai darė iki šiol, negali ir toliau taip daryti. Juk valstybės paskirtis yra reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str.). Dabar gi valstybė nori „nusiplauti rankas“. Elektros pardavimo tarpininkai, kuriuos ji vadina nepriklausomais elektros tiekėjais, iš tikrųjų gali būti vadinami elektros spekuliantais. Jie dvigubina elektros kainas ir stengiasi nulupti nuo žmonių devynis kailius, tad šie neturėtų stebėtis, kad jų sąskaitos už elektrą padvigubėjo – jos bus trigubai ar net keliskart didesnės. Kodėl visa tai vyksta? Valdžia guodžiasi, esą ji tik vykdo ES direktyvas. Seimo pirmininkė sako, kad Lietuva su elektros rinkos liberalizacija vėluoja. Suprask, žmonėms elektros kainas dvigubinti ar trigubinti reikėjo žymiai anksčiau. Tačiau ES direktyvos galioja ir Portugalijai bei Ispanijai, kurios išsikovojo išimtį reguliuoti elektros kainas.
Tačiau valdžia girdi, kad galimas žmonių sukilimas, esą jie yra pasiryžę eiti į gatves. Bet valdžia tai numatė. Suprasdama, kad elektros rinkos liberalizacija sukels nepasitenkinimo bangą, kuri gali ją nušluoti, valdžia paskelbė, kad kompensuos dalį išaugusių elektros išlaidų. Tik nepasakė, kiek tai truks. Neabejoju, kad žmonės turės susitaikyti, jog už elektrą teks mokėti labai brangiai. Kita vertus, valdžia gali padaryti, kad tai neatsitiktų. Ji gali sugrąžinti elektros tiekimą viešajam tiekėjui ir išvyti visus parazituojančius tarpininkus. Bet tam reikalingos tam tikros sąlygos. Tikėtina, kad atskiros valdžioje esančios politinės partijos yra suinteresuotos šiuo elektros rinkos liberalizavimu, o dabartiniai valdžios atstovai yra neįgalūs savarankiškai spręsti klausimų, tačiau viską lemia žmonių reakcija ir sutelkti veiksmai.
Savo pilietines teises reikia saugoti ir rūpintis ne tada, kai gauni trigubai didesnes sąskaitas už elektrą. Jomis reikia rūpintis kaip savo šeima nuolat, kad tokių sąskaitų niekada nebūtų.