Vėlyvą kovo rytą iš saulėto dangaus pabyra pirmos snaigės. Netrukus baltu sniego patalu pasidengia žemė. Rodosi, kad gamta suka ratą atgal, grįžta žiema. Siaučiant sniego sūkuriams mes jau sėdime jaukiose Rėkyvos bendruomenės patalpose, žiūrinėjame dailius rankdarbius, lipdinius. Tarp įvairiausių eksponatų dėmesį patraukia nuotrauka.
Paimu į rankas foto peizažą – tinkamai parinkta popieriaus faktūra ir formatas. Nuotraukos autorius – Ugnius Malakauskas. Ne pirmus metus pažįstu šį vyruką – įvairiuose renginiuose matau jį sukinėjantis su fotoaparatu, filmuojant.
Bet tai, ką jis tylėdamas atneša aplanke, pamatęs mano susidomėjimą, nustebina. Kelios dešimtys nuotraukų, atspindinčių subtiliausius Rėkyvos gamtos virptelėjimus ar nelauktus iššūkius. Už nuotraukų, už įamžintų kadrų matau ir Ugnių, pasinėrusį į pakrančių švendres, sniego pusnis, ankstyvą rytą ar vėlų vakarą tykantį tos vienintelės įstabiosios akimirkos, vėliau ieškantį kitos, dar įspūdingesnės už jau atrastąją.
Rėkyvos ežero tiltas, lyg strėlė į vandens platybes, į tolimą krantą įvairiais metų ir paros laikais. Autorius pasirenka objektą – tiltą, kuriam kiekvienas gamtos atodūsis seka įvairiaspalvę skirtingų emocijų vaizdinę sakmę. Vieno iš didžiausių Lietuvos ežero stiprybę fotografas paryškina pagaudamas audros momentą, primenantį jūros bangavimą. Rodos, Baltijos jūra, o ne, tai – Rėkyvos ežeras.
Intriguojantis pakrantės medžių vaizdas spalvomis primenantis rudenį, nors fotografuota gegužės mėnesį.
Šie keli paminėtų darbų pavyzdžiai rodo: Ugniaus susigyventa su gamta, su ja susilieta, bet nesutapta – užfiksuotas vaizdas dovanojamas ir žiūrovui. Toks jauno fotomenininko objektyvo žvilgsnis erdvėn ne tik veria, bet ir atveria.
Palinkėkim Ugniui Malakauskui eiti savo regėjimų keliu ir toliau savo atradimais dalytis.
Nuotraukų autorius – Ugnius Malakauskas.