Adrien Sénécat, Eléa Pommiers ir Gary Dagorn | „Le Monde“
Siūlome trumpą pagrindinių nesutarimų apžvalgą, parengtą išanalizavus abiejų į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą patekusių kandidatų programas, daugeliu klausimų radikaliai skirtingas.
Ekonomika: dvi liberalios, tačiau skirtingos programos
Nacionalinio fronto kandidatė nori peržiūrėti Darbo kodeksą, o buvęs ekonomikos ministras nori jį išsaugoti. Kalbėdamas apie viešąsias išlaidas Emmanuel Macron sakosi turįs planą, kaip sutaupyti 60 mlrd. eurų – tam reikia panaikinti 120 000 valstybės tarnautojų etatų. Marine Le Pen kol kas biudžetą dar tik tyrinėja, bet yra išsikėlusi deficito mažinimo tikslą – jo sieks mažindama valstybės medicininę pagalbą, kovodama su sukčiavimu mokesčių bei socialinės apsaugos srityje. Prancūzijos įnašas į ES biudžetą taip pat leistų sutaupyti.
Marine Le Pen ir Emmanuel Macron programos ekonominės nuostatos turi ir tam tikrų panašumų, nors ir siūlo skirtingus sprendimus. Pavyzdžiui, abu siūlo sumažinti socialinio draudimo ir darbdavio įmokas, reformuoti arba panaikinti socialinę laisvųjų profesijų apsaugos sistemą, užšaldyti arba panaikinti gyvenamosios vietos mokesčius. Abu kandidatai pažadėjo nedidinti PVM ir minimalios algos bei sumažinti pelno mokestį. Jie taip pat planuoja griežčiau prižiūrėti darbo „uberizaciją“ ir per viešuosius pirkimus skatinti Prancūzijos (Marine Le Pen) ir Europos (Emmanuel Macron) bendroves.
Socialinis modelis: Le Pen – „teikti pirmenybę prancūzams“, Macron – „imtis giluminių reformų“
Abu kandidatai renkasi akivaizdžiai skirtingus socialinio modelio reformos prioritetus. Marine Le Pen nusiteikusi mažinti socialinę pagalbą užsieniečiams, o socialinės apsaugos išmokas skirti prancūzams. Nacionalinio fronto kandidatė nori „sugrąžinti prancūzams perkamąją galią“, ypač pensininkų ir mažas pajamas gaunančių (per „perkamosios galios premiją“ [skirtą pensijoms ar darbo pajamoms iki 1500 eurų per mėnesį kompensuoti – Tiesos.lt). Pasiūlymų, kaip sumažinti nedarbą, ji neturi, bet yra užsibrėžusi įvykdyti pensijų reformą: sumažinti nustatytą pensinį amžių ir padidinti minimalią senatvės pensiją.
Emmanuel Macron pirmenybę teikia dviem pagrindinėms reformoms: nedarbo draudimo ir pensijų. Jis siūlo sukurti universalią nedarbo draudimo sistemą, tvarkomą valstybės, o ne socialinių partnerių. Nedarbo draudimu būtų draudžiama visokia veikla, draudimas galiotų ir atsistatydinimo atveju. Mainais judėjimo „En Marche!“ kandidatas siūlo panaikinti išmokas dukart atsisakius „padoraus“ darbo pasiūlymų. Emmanuel Macron siūlo vieną pensijų sistemą visiems dirbantiems – ji leistų kaupti „taškus“.
Abiejose programose yra vienas bendras siūlymas: palankiomis sąlygomis kompensuoti brangias sveikatos paslaugas (dantų priežiūros, klausos aparatai ir pan.).
Europa: „Frexit“ prieš „naujosios Europos projektą“
Visiškai kraštutinės pozicijos. Vienoje pusėje – Marine Le Pen, visą rinkimų kampaniją organizavusi aplink siūlymą išstoti iš euro zonos ir Europos Sąjungos ir siūliusi surengti šiais klausimais referendumą. Kitoje pusėje – Emmanuel Macron, prisistatantis kaip labiausiai proeuropietiškas iš visų vienuolikos kandidatų ir žadantis siekti, kad euro zona turėtų savo biudžetą, parlamentą ir ekonomikos ministrą. Kovoti su vis garsiau skambančiais antieuropietiškais pasisakymais jis siūlo rengiant piliečių konferencijas, kuriose būtų pasiūlytas ir aptartas naujas Europos projektas.
Socialiniai klausimai: konservatoriška Marine Le Pen, Macron liberalesnis
Emmanuel Macron programa socialiniais klausimais yra skurdi, išsiskiria tik siūlymas medicininį apvaisinimą padaryti prieinamą visoms moterims.
Marine Le Pen šiuo klausimu kartoja Nacionalinio fronto programą. Nesiūlydama uždrausti abortų apskritai, ji ir toliau pasisako prieš „komforto abortus“ ir nesutinka jų „paversti norma“. Ji taip pat pasisako ir prieš Taubira įstatymą, įteisinusį homoseksualių asmenų santuoką, ir siūlo grįžti prie „civilinės sąjungos“ varianto, kurį galima ir „pagerinti“.
Nacionalinė tapatybė: „atvira Prancūzija“ prieš „pirmenybę saviems“
Dar viena dviejų kandidatų aiški skirtis. Marine Le Pen visą savo programą pagrindė „nacionalinės pirmenybės“ sąvoka, įkūnyta keliais pasiūlymais: apmokestinti darbuotojo iš užsienio samdymą, panaikinti pilietybės suteikimą visiems Prancūzijoje gimusiems vaikams, sumažinti, o gal net išvis panaikinti socialinių išmokų užsieniečiams skyrimą. Jai imigracija yra pavojus, nuo kurio Prancūzija turi apsisaugoti, todėl ji ketina sumažinti atvykėlių kvotas iki 10 000 per metus (šiuo metu 200 000). Tokių siūlymų tikslas – apsaugoti „prancūziškąją tapatybę“, jos teigimu, iškraipomą užsieniečių.
Emmanuel Macron, priešingai, remia „atviros“ Prancūzijos, „ištikimos savo vertybėms“, projektą Pasak jo, šalis turi „prisiimti dalį atsakomybės“ už pabėgėlius ir stiprinti europinį bendradarbiavimą šiuo klausimu. Judėjimo „En Marche!“ kandidatas vertina imigraciją, įskaitant užsienio studentų priėmimą, kaip „progą ir garbę“. Jis nesiūlo keisti galiojančių teisės aktų ir teigia, jog reikia skatinti geresnę užsieniečių integraciją.
Valstybės valdymas: įvairūs variantai, kaip renovuoti politiką
Marine Le Pen nori grįžti prie septynerių metų Prezidento kadencijos, tik ji siūlo, kad mandatas būtų vienos kadencijos. Ji taip pat nori sudaryti galimybę inicijuoti referendumą surinkus mažiausiai 500 000 rinkėjų parašų ir sumažinti deputatų bei senatorių skaičių. Galiausiai, skirtinguose rinkimuose ji siūlo įvesti proporcinę balsavimo sistemą.
Emmanuel Macron taip pat siūlo keletą reformų, kurių tikslas – „renovuoti“ politiką. Pavyzdžiui, jis norėtų riboti renkamų pareigų kadencijų skaičių iki trijų iš eilės toje pačioje pozicijoje; pareikalauti, kad valstybės vadovas kasmet Kongresui pateiktų savo Prancūzijos ir Europos situacijos apžvalgą; uždrausti parlamentarams imtis konsultavimo veiklos, o renkamiems asmenims bei ministrams – įdarbinti šeimos narį.
Judėjimo „En Marche!“ kandidatas taip pat nori pertvarkyti kai kurias institucijas, taip pat siūlo sumažinti trečdaliu deputatų ir senatorių skaičių ir apriboti mėnesių skaičių, kai Parlamentas užsiima įstatymų leidžiamąja veikla, kad likusį laiką jis skirtų Vyriausybės veiklai vertinti ir kontroliuoti.
Aplinkos apsauga: Macron kiek „žalesnis“
Programoje aplinkosaugos klausimais Emmanuel Macron siūlo įvairių priemonių, tarp jų – 1000 eurų premiją paskatinti pirkti mažiau taršius automobilius, per kadenciją uždaryti visas anglimi kūrenamas jėgaines ir pan.
Marine Le Pen aplinkos apsaugos programa daugiausia skirta gyvūnų teisių apsaugos klausimams ir vietos gamintojų verslų apsaugojimui.
Pastaba: nors Emmanuel Macron nori uždaryti Fessenheim atominę elektrinę ir iki 2025 metų perpus sumažinti elektros, pagamintos branduolinėse elektrinėse, kiekį, nė vienas kandidatas nesiūlo išvis atsisakyti branduolinės energetikos.
Užsienio politika: juos skiria Rusija
Marine Le Pen Prancūzijos ir Rusijos suartėjimo idėją vertina palankiai. Tą liudija, pavyzdžiui, ir jos susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje kovo pabaigoje. Kandidatė taip pat išreiškė paramą „strateginės partnerystės“ su Rusija idėjai kovojant su organizacija „Islamo valstybė“ ir mano, kad Krymo aneksija 2014-aisiais nesanti neteisėta.
Emmanuel Macron, priešingai, buvo vienas iš nedaugelio kandidatų šiuose rinkimuose, jį palaikė dar ir Benoît Hamon, kuris pasisakė prieš tokį suartėjimą. Jis mano, kad Europa „pašaukta sutarti su Rusija“, tačiau gina sankcijas, taikomas valstybei tol, kol „nebus laikomasi Minsko susitarimų“.
Versta iš lemonde.fr
Išsamesnį programinių nuostatų palyginimą prancūzų kalba galima rasti ČIA arba ČIA.
Iš prancūzų kalbos vertė Ramutė Bingelienė