Atimti iš lenkų jų teritorijos kontrolę prilygtų dar vienam šalies padalijimui, rašo Stanislavas Janeckis (Stanisław Janecki).
Tie, kurie tikėjosi, kad Europos Sąjunga norės daryti įtaką tik Lenkijos teismų sistemai, migracijos ir klimato politikai, labai klydo. Briuselis taip pat nori kontroliuoti Lenkijos žemę, miškus ir vandenis.
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas nedidele persvara priėmė ES gamtos atkūrimo įstatymą. Pagal šį teisės aktą valstybės narės privalės iki 2030 m. atstatyti bent 20 proc. savo sausumos ir jūrų teritorijos, kad būtų atkurtos ekosistemos ir biologinė įvairovė, siekiant kovoti su klimato kaita.
Tačiau Europos Parlamente vyksta darbas, kuriuo siekiama panaikinti vienbalsiškumo principą 60 politikos sričių, įskaitant biologinę įvairovę, miškininkystę, klimato ir energetikos politiką. Dabar ES taip pat nori perimti žemės ir vandens valdymą. Tikslas aiškus: valstybės narės netenka savo teritorijų kontrolės, o įgaliojimus į savo rankas perima Briuselis.
Perėmus žemę, miškus ir vandenis, Lenkija prarastų savo teritorijos kontrolę. Šalyje tebėra gausių laukinės gamtos rezervatų, pasižyminčių nepaprasta biologine įvairove. Vakaruose to buvo atsisakyta vardan augimo. Dabar Lenkija turėtų stabdyti savo vystymąsi ir veikti kaip gamtos muziejus po atviru dangumi, kurio nėra Vakaruose.
Lenkijai nereikia iš naujo kultivuoti savo žemių, tačiau tai nesutrukdys ES institucijoms perimti kontrolę ir išnaudoti Lenkijos gamtinį potencialą savo tikslams. Lenkija sutiko su programos Natura 2000 jai nustatytais apribojimais – ši programa taikoma 20 procentų jos teritorijos.
Tačiau Lenkija ir toliau visiškai kontroliuoja savo miškų žemę, o tai nepatinka nei dogmatiškiems aplinkosaugininkams, nei ES institucijoms. Dėl absurdiško išpuolio prieš Lenkiją dėl jos Belovėžo miško kirtimo Europos Teisingumo Teismas (ETT) prieš Lenkiją ėmėsi veiksmų.
Tačiau niekada to nepakaks. Jie trokšta visiškai kontroliuoti Lenkijos gamtinę aplinką.
Kai kurie Lenkijos gyventojai nori kovoti su ES reglamentais ES Teisingumo Teisme, tačiau tikimybė, kad aukščiausiasis ES teismas, kuris yra apsiginklavęs prieš Lenkiją, sugebės sulaikyti ES potvynį, yra beveik lygi nuliui.
Lenkija turi pasipriešinti Europos Parlamento rengiamiems sutarties pakeitimams, jei nori išvengti dar vieno padalijimo savo istorijoje.
Šaltinis: Remix News