Daniel Brossler | sueddeutsche.de
• Medijų holdingo „Rossija Segodnia“ padedama Rusija skleidžia savo propagandinius pranešimus trisdešimčia kalbų trisdešimt keturiose šalyse.
• Susitikime Briuselyje ES užsienio reikalų ministrai tarėsi dėl atsakomųjų priemonių į Rusijos informacinę politiką.
• Užsienio reikalų tarnyba turi pateikti pasiūlymų.
Ukraina? Tokios visai nėra. Bent jau kaip valstybės, turinčios teisę egzistuoti. „Ukrainos projektas“ – taip vadinasi filmas, praėjusį ketvirtadienį rodytas Rusijos valstybinio transliuotojo „Rossija 1“. Kaip buvo pranešta milijonams žiūrovų, ukrainiečių tauta tėra Vakarų žvalgybos tarnybų išradimas. Iš „Rusijos pietvakariuose gyvenančių rusų“ esą buvo padaryta „savarankiška etninė grupė“.
Tokios rūšies propaganda, kasdienė rusiškoje televizijoje, nebegali būti daugiau toleruojama. Bent jau šiuo klausimu ES užsienio reikalų ministrai sutarė vieningai ir principingai. „Kalbama apie tai, kaip neutralizuoti melą, kurio vis daugėja ir daugėja. Turėtume būti aktyvesni. Turime pateikti daugiau alternatyvių informacijos šaltinių“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienio vakarą po ministrų diskusijos apie būsimą elgesį su Rusija.
„Objektyvumas yra mitas. Reikia meilės savo šaliai“
Jau prieš tai savo laiške ES užsienio reikalų vadovei F.Mogherini, L.Linkevičius kartu su kolegomis iš Jungtinės Karalystės, Danijos ir Estijos, ragino ieškoti „patikimos ir konkurencingos alternatyvios informacijos rusakalbiams gyventojams“. Turimi galvoje ne tik Rusijos gyventojai, bet ir stiprios rusakalbės mažumos ES šalyse Estijoje ir Latvijoje. ES pirmininkaujanti Latvija pateikė pasiūlymą dėl bendros Europos televizijos transliacijų rusų kalba.
Šios iniciatyvos susidūrė su prieštaravimais. Pirma, dėl profesionalios televizijos brangumo, antra, dėl principinių motyvų. Demokratiniais pagrindais sutvarkyta ES neturėtų užsiimti kontrpropaganda, perspėjo Slovakijos užsienio reikalų ministras M.Laičak. Bet ir jis supranta, kad ES privalo skubiai veikti. „Faktas: informacinį karą laimėjo Rusija, ES jį pralaimėjo“, – konstatavo jis.
Tai, ką M. Laičak taip dramatiškai aprašo, yra ES nerimą keliantis reiškinys. Sustabdyti antivakarietiškas kampanijas Rusijoje praktiškai nebeįmanoma, o Kremlius energingai ir gana sėkmingai skleidžia savo požiūrį Vakaruose. Tam tikslui buvo sukurtas holdingas „Rossija Segodnia“, kuriam priklauso agentūra „Ria Novosti“ bei radijo stotis „Rusijos balsas“. Jam vadovauja žurnalistas Dmitrijus Kiseliovas, kuris savo darbuotojams nurodė vadovautis tokia gaire: „Objektyvumas yra mums primestas mitas. O reikia meilės savo šaliai.“
Maskva savo tiesą platina 34 šalims 30 kalbų
Ši meilė, pažymėta prekės ženklu „Sputnik“, šiuo metu nešama pasauliui trisdešimčia kalbų į trisdešimt keturias šalis, kaip buvo paskelbta dar lapkritį. Kartu išplėsta TV programa „Russia Today“ (RT), transliuojama anglų, ispanų ir arabų kalbomis, nuo visai neseniai – ir internetu, taip pat šiek tiek ir vokiškai. 2015-iesiems dar kartą ženkliai padidintas RT bei „Rossija Segodnia“ biudžetas.
Rusijos propagandos tikslas – ne įtvirtinti tam tikrą interpretaciją, bet sukelti visišką sumaištį, mano amerikiečių istorikas ir Ukrainos žinovas Timothy Snyder. Savo paskaitoje Čikagoje jis tai paaiškino taip: „Jūs girdėjote, kad nėra jokios ukrainiečių valstybės, girdėjote, kad Ukrainos valstybė labai represyvi. Jūs girdėjote, kad nėra jokios ukrainiečių tautos, girdėjote, kad visi ukrainiečiai – nacionalistai. Jūs girdėjote, kad nėra jokios ukrainiečių kalbos, girdėjote, kad rusai verčiami kalbėti ukrainietiškai. Rusų propaganda neskleidžia jokios tiesos – ji tik griauna tikėjimą, kad apskritai galimas toks dalykas kaip tiesa.“
„Mes neužsiimsime jokia kontrpropaganda, – teigė F.Mogherini po ministrų susitikimo. – Bet mes galime rengti informaciją, kuri neutralizuotų propagandą.“ Užsienio reikalų tarnyba netrukus turi pateikti pasiūlymų.
Iš vokiečių kalbos vertė Linas Šalna