Eugenija Grižibauskienė | lrytas.lt
Ir tai jau tapo tradicija. Kodėl pasaulio žiniasklaida pamatė Estijos dainų šventę, o Lietuvos – ne? Apie tai diskutuoja ne tik „Facebook“ vartotojai. Gal dėl tos asmenukės, kurią Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas paskelbė per „Twitter“?
Užlipo prezidentas ant Dainų šventės pakylos, pakalbėjo, o prieš nulipdamas pasidarė asmenukę ir iš karto pasidalino socialiniuose tinkluose. Ir, galima sakyti, susprogdino „Twitter“.
Pavydėtiną talentą turi šis žmogus. Pasakoti apie Estiją, ginti Estiją, didžiuotis Estija. Paprastai, paperkamai.
Jau prieš daugelį metų šis politikas visus stebino. Pamenu vieno lietuvių verslininko man pasakotą kokių septynerių metų senumo istoriją. „Nuvažiuoju į vieną pasaulinę konferenciją, žiūriu, T.H. Ilvesas lipa į tribūną ir pasakoja, kokia puiki šalis yra Estija, kokios ten puikios galimybės investicijoms, kokia graži šalis turistams. Nuvažiuoju į kitą konferenciją – jis vėl tą patį pasakoja.
Investuotojai vieną kartą girdi Estijos vardą, kitą kartą, žiūrėk, susidomi: gal tikrai ta šalis yra verta dėmesio?“
Neseniai apie tai kalbėjomės su Vladu Algirdu Bumeliu. Jis jau turi atsakymą, kodėl estai visose srityse atrodo geresni už mus. Todėl, kad jie moka girtis ir didžiuotis savo šalimi.
„Sėdžiu vienoje konferencijoje ir savo ausimis netikiu, – kvatojo V.A.Bumelis. – Pasirodo, Estija – biotechnologijų šalis. Niekada to nebuvau girdėjęs. Puolu vartyti lankstinuką, skaičiuoti, kiek gi ten biotechnologinių kompanijų. Įrašyta kokios septynios dešimtys.
Suku galvą – iš kur? Nėra jų tiek. Estai sugebėjo surašyti visokias bendroves, kurios užsiima įrangos tiekimu, priskirti jas prie biotechnologinių kompanijų ir pasigirti, kad Estija yra biotechnologijų šalis. O mes ir toliau barstomės galvas pelenais“.
Vėl grįžtu prie Estijos prezidento. Verta prisiminti dar vieną jo pasirodymą, po kurio ir tie, kurie nežinojo, kurioje pasvietėje toji Estija ir kas tas T.H.Ilvesas, turėjo progą pasitaisyti. Pamenate, kaip Estijos prezidentas sudorojo Nobelio premijos laureatą. Toks Paulas Krugmanas savo tinklaraštyje užsipuolė Estijos kaip „geriausio griežtos ekonomikos šalininkų“ pavyzdžio statusą. Reakcijos į P.Krugmano „Estijos rapsodiją“ ilgai laukti nereikėjo. T.H.Ilvesas dar tą pačią naktį ėmėsi veiksmų.
Savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ jis rėžė iš peties: „Parašykime apie tai, ko visai neišmanome, pabūkime pasipūtę, arogantiški ir pažvelkime iš aukšto: juk, galų gale, jie iš Rytų…
Turbūt Nobelis kišenėje jums suteikia teisę postringauti apie biudžeto politiką ir pavadinti mano šalį „dykviete“. Ir iš tikrųjų – ką mes išmanome? Mes tik kvaili ir juokingi rytų europiečiai. Neišprusę. Kada nors suprasime ir mes. Nostra culpa…
Š..kime ant rytų europiečių: anglų kalbos jie nemoka, nieko nesupras, nesureaguos ir toliau darys tai, ką sutarė, perrinks atsakingą valdžią“, – pasisakymą baigia Estijos vadovas.
Jums nepatiko prezidento tonas? Bandome įsivaizduoti tokiais žodžiais Lietuvos garbę ginančią Dalią Grybauskaitę. Nepavyks, nes to niekada nenutiks. Tauta ją turbūt prie kryžiaus prikaltų. O štai estai dėl šio skandaliuko tragedijos nedarė. Prezidentas savo žodžių neišsižadėjo, vyriausybės atstovai pareiškė, kad T.H. Ilveso komentarų tonas yra visiškai pateisinamas. Prezidentas aštriai gynė savo šalį, nes turėjo tam akivaizdžių priežasčių. Kas dar turėjo tai padaryti, jeigu ne prezidentas, įsitikinę estai.
Tai kas čia – Lietuva ar Estija – drąsi šalis?
Buvo toks mūsų šalies įvaizdžio kūrimo šūkis: „Lietuva – drąsi šalis“, pagal įvairias strategijas buvome pradėję jį kurti. Užsimota net Holivude filmą apie mūsų galybę ir drąsą pastatyti. Ir ką? Tiek tos drąsos ir tebuvo, kad per kelis metus spėjome išleisti 63 milijonus litų. Estijos prezidentui milijonų nereikėjo – pakako pasidaryti asmenukę arba viešai pasakyti žodį iš š… raidės, o rezultatas jau yra.
Politikai ir valstybės tarnautojai mano, kad jei jie turėtų „Nike“ dydžio marketingo biudžetą, jų šalis galėtų susikurti „Nike“ „svorio“ prekės vardą per kelis mėnesius, teigia valstybių įvaizdžio tyrėjas Simonas Antholtas.
Jis pabrėžė, kad šalis, norinti sukurti patrauklios konkurencingos šalies įvaizdį, turi žinoti, kaip formuojasi žmonių suvokimas apie bet kurią šalį, nes vieni metodai yra veiksmingi, o kiti – itin brangūs.