laikmetis.lt
Septintajame dešimtmetyje panaikinus privalomą tikybos mokymą, Vokietijoje sumažėjo paauglių religingumas. Tai rodo Ekonominių tyrimų instituto (Ifo) atlikto tyrimo rezultatai.
Sumažėjo ne tik bendras religingumas, bet ir tikimybė melstis ar būti bažnyčios nariu, praneša Vokietijos evangelikų naujienų agentūra „Ide“, remdamasi Miuncheno instituto paskelbtu tyrimu.
Etikos dalyko įvedimas taip pat turėjo įtakos santuokai ir vyrų bei moterų darbo pasidalijimui. „Įvedus etikos mokymą, tradicinis požiūris į lyčių užduočių pasiskirstymą ir santuokos būtinybę buvo nustumtas šalin“, – savaitinis žurnalas „Junge Freiheit“ cituoja ekonomistą Benjamin Arold (Benjaminą Aroldą). Jis kartu su kolegomis Ludger Woessm (Ludgeriu Voesmu) ir Larisa Zierow (Larisa Zerova) parašė tyrimą.
Dėl švietimo reformos sumažėjo santuokų ir naujagimių skaičius, o dalyvavimas darbo rinkoje, darbo valandų skaičius ir darbo užmokestis padidėjo. Tai rodo vestuvių (-1,5 procentinio punkto) ir gimusių vaikų (-0,1 vaiko) skaičius. Kita vertus, padidėjo dalyvavimas darbo rinkoje (+1,5 procentinio punkto), darbo valandų skaičius (+0,6 valandos per savaitę) ir darbo užmokesčio lygis (+5,3 proc.).
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio senosiose federalinėse žemėse privalomąjį religinį ugdymą palaipsniui pakeitė pasirenkamieji modeliai su tradiciniu tikybos ir alternatyviu etikos mokymu.
Iki reformos mokinių gyvenime vyravo atitinkamas katalikiškas arba protestantiškas religinio ugdymo variantas. Per visą mokyklinį laikotarpį jis sudarė apie 1 000 pamokų, beveik keturis kartus daugiau nei tuometinės fizikos pamokos.
Tyrimas atliktas remiantis daugiau kaip 58 000 suaugusiųjų, kurie 1950-2004 m. pradėjo lankyti mokyklą Vakarų Vokietijoje, apklausos duomenimis. Siekdami įvertinti etikos pamokų poveikį religingumui atskirai nuo bendros socialinės raidos, tyrėjai atskirai įvertino federalinių žemių duomenis.
Šaltinis: CNE