newtimes.ru | 2014 m. gegužės 26 d.
Žinoma Rusijos politikos žurnalistė ir visuomenės veikėja, žurnalo „The New Times“ vyriausioji redaktorė Eugenija Albac su savo skaitytojais dalijasi skaudžiomis įžvalgomis apie esamą ir ateityje nujaučiamą politinę ir visuomenės padėties būklę Rusijoje.
Kas bus? Ko laukti? Tai klausimai, kurie visas pastarąsias savaites neapleidžia daugelį mūsų, kuomet rytais keliamės ir kuomet užmiegame. O čia dar ir paveikslėliai apie karinį perversmą Tailande: gatvėse kariškiai, opozicijos lyderiai sulaikyti ir suvaryti į barakus. Tailandiečiai prie to pripratę – pas juos jau buvo daugiau nei dešimt tokių perversmų, o pas mus – patirtys apie GKČP (rus. ГКЧП: Valstybinis nepaprastosios padėties komitetas – Tiesos.lt) ir parlamento sušaudymą devyniasdešimt trečiaisiais metais. Tačiau kai kas jau tvirtina: GKČP-2 jau įvyko, tik mes to paprasčiausiai nepastebėjome. Tai – lyg naujo tipo perversmas: gatvėse nėra tankų, nėra ir masinių areštų.
Bet užtat naujienos… kratos A.Navalno bendražygių butuose, grasinimai blokuoti socialinius tinklus, pasirengimai uždaryti paskutinę nepriklausomą regioninę televizijos kompaniją, Vakarų grasinimai naujomis sankcijomis, kas bus su bankais, sąskaitomis ir mokėjimų kortelėmis – migla, ekonomika – arti nulio, Rusija atsigręžia į Rytus, vietoje [mokėjimų kortelės] „Visa“ bus „Zolotaja Korona“ (ne alus), įprastais tampa žodžiai „penktoji kolona“ ir „svetimi tarp mūsų“: gatvėse dalina ir į redakcijas siunčia priešų nuotraukas.
Žinomas Rusijos politologas konferencijoje, dalyvaujant profesoriams iš Vakarų, visiškai rimtai pareiškia: „Rusijoje bus fašizmas“, ir pirmasis klausimas, kurį tau užduoda buvę kolegos iš JAV universitetų: „Ar tu išvažiuosi?“ Jei atsakysiu kaip Galičas (Aleksandras Galičas [tikroji pavardė Ginzburgas], 1918–1977, poetas, dramaturgas, dainų tekstų autorius ir atlikėjas – Tiesos.lt) „Jūs išvažiuokit, o aš pasiliksiu / kažkas juk turi, nepaisant nuovargio, saugoti mūsų mirusiųjų ramybę“, – jie nesupras ir man tenka pusiau juokais, pusiau rimtai atsakyti: „Bet užtat kokia įdomi žurnalistika“.
Ir tai yra tiesa: nepaprastai įdomu, į ką išvirs situacija, ar dar yra šansas geram posūkiui, ir jei ne, tai kaip viskas bus? Ir ar galima pasirengti tam „bus“? (juk šitiek skaityta apie 1913-jų metų Rusiją ir apie Vokietiją prieš 1933-iuosius). Bet už lango – saulė, ankstyva vasara, žalia ir gera.
Ir aš išjungiu Veidaknygę ir Twitter’į – nebėra daugiau jėgų nuo šių naujienų, imu karštligiškai ieškoti gerų žinių: Peterburge Putinas pasakė, kad Rusija kalbėsis su naująja Ukrainos valdžia, dar pasakė apie investicijas, apie statybas Sibire ir naują žiedinę Maskvos magistralę, o dar pakvietė Vakarų verslininkus steigti verslą Rusijoje. Viskas gerai?
Viskas bus gerai, – sako man tie, kuriems nerūpi, ar „krymnaš“ ar „ne naš“, ir tie, kurie nesidomi pilietinio karo Rytų Ukrainoje įvykiais. Putinas pasakė. Pasakė. O tuo pat metu tardytojai atlieka kratą kompanijoje „Jandeks. Pinigai“ (rus. „Яндекс.Деньги“ – elektroninė mokėjimo sistema, realizuojanti elektroninių pinigų idėją – Tiesos.lt)… Ar Putinas, kaip jam būdinga, sako viena, o daro kita? Ar jis jau neturi valdžios, o ją turi tie, kurie įsako atlikti kratas?
Užtat iš tiesų – kokia įdomi žurnalistika. Ir aš sau sakau: ne, šią pjesę reikia suvaidinti ir pažiūrėti iki pabaigos.