Europos politikai nori „skirtingų gyventojų. Politinė kairė laikosi antivokietiškos ideologijos kurso. Kuo labiau nevienalytė gyventojų sudėtis, tuo mažiau jie gali išreikšti savo nuomonę ir turėti demokratinį balsą,“ – sako įtakingas buvęs vyriausiasis Vokietijos vidaus žvalgybininkas Hansas-Georgas Masenas (Hans Georg Maaßen).
Buvęs vyriausiasis Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas Hansas-Georgas Masenas naujame interviu teigė, kad dėl masinės imigracijos Europa susiduria su precedento neturinčia krize, kad islamas yra nusiteikęs užkariauti Europą o Vokietija ir Austrija galėtų daug ką padaryti, kad sustabdytų šią krizę, tačiau nusprendžia to nedaryti.
„Prie mūsų artėja visiškai skirtinga kultūra. Mes tam visai nepasirengę, nes nesugebame spręsti konfliktų dar ir smurtu, kaip tai daro arabų valstybių šeimyniniai klanai. Šie žmonės konfliktus sprendžia smurtu, o Vidurio Europos gyventojai mano, kad tai galima padaryti tik per teismus,“ – interviu FPÖ televizijai sakė Masenas, kuris nuo 2012 m. iki 2018 m. ėjo Konstitucijos apsaugos biuro (BfV) pirmininko pareigas.
„Europiečiai nusileis islamui. Viena vertus, dėl to, kad jie net nepajėgia matyti šio konflikto artėjimo, kita vertus, dėl to, kad jie nesugeba panašiu būdu spręsti konfliktų“, – sakė jis, teigdamas, kad „galutinis rezultatas bus laipsniškas mūsų europietiškų kultūrų sunaikinimas“.
Masenas apibūdino europiečius kaip gyvenančius be vizijos ar misijos, tuo tarpu kitos, konkuruojančios kultūros turi aiškų supratimą, kas jie yra ir kokie yra jų tikslai.
„Nežinome, kur norime eiti. Kaip turėtų atrodyti Vokietija ar Austrija 2030 m.? Gyvename tik šia akimirka, todėl pralaimime kitiems, kurie turi religiją ar ideologiją ir žino, kur nori eiti. Mums trūksta misijos,“ – tęsė jis. „Dažniausiai musulmonai ateina pas mus turėdami visiškai kitokį supratimą apie kultūrą, religiją ir šeimą. Sekuliarioje Europoje religija ir šeima – jei jos apskritai dar svarbios – yra individo reikalas, o šiose kultūrose tai yra klano reikalas.“
Gyventojų apkeitimas pagal projektą
Masenas teigė, kad Europos politikai aktyviai leidžia masinę imigraciją, nes, pasak jo, „mūsų politikai nori skirtingų gyventojų. Politinė kairė seka antivokietiškos ideologijos kursu. Kuo labiau nevienalytė gyventojų sudėtis, tuo mažiau jie gali aiškiai išsisakyti ir turėti demokratinį balsą. Kuo daugiau politikai savo nuožiūra priima imigrantų iš kitų šalių ir suteikia jiems pilietybę, tuo labiau politikai atrenka valstybės žmones ir daro įtaką rinkimų rezultatams. Šie migrantai balsuoja kitaip nei vietiniai gyventojai“.
Masenas interviu metu sakė, kad tokios šalys kaip Vokietija ir Austrija turi reikiamų priemonių imigracijai sustabdyti, tačiau sąmoningai to nedaro.
„Vokietija ir Austrija gali vieną dieną pradėti žmonių prie sienų nepriėmimą vadovaujantis trečiųjų šalių reglamentu“, – teigė buvęs žvalgybos vadovas. „Be to, valstybė galėtų deportuoti arba užtikrinti savanorišką išvykimą šimtams tūkstančių užsieniečių, kurie nenori integruotis ir kurie gali daryti nusikaltimus bei toliau priklausyti nuo valstybės socialinių išmokų“.
Vienas iš pagrindinių Vakarų vyriausybių sunkumų yra tai, kad trečiosios šalys atsisako priimti užsieniečius atgal, tačiau Masenas teigė, kad yra daugybė priemonių, kaip elgtis su šiomis užsispyrusiomis valstybėmis.
„Taip pat turėtų būti įmanoma įtikinti trečiąsias šalis priimti atgal savo piliečius, gavusius deportacijos orderį. Jei jos to nepadarytų, būtų galima „įšaldyti jų lėšas,“ neleisti (jų piliečiams) keliauti į Europą ir kt. Turite įtikinti šias valstybes elgtis pagal tarptautinę teisę,“ – sakė jis.
Masenas abejoja, ar Vokietijos politikai ketina imtis kokių nors rimtų priemonių prieš nelegalią imigraciją, ypač iš smurtaujančių kultūrų, nepaisant augančio pavojaus.
„Kodėl migrantai paprasčiausiai neapsukami atgal prie sienų?“ – klausia Masenas. Jis atkreipė dėmesį į paskutinį „aukščiausiojo lygio susitikimą migracijos klausimu“ Vokietijoje, kuriame, anot jo, matė „parodomąją politiką“ arba „fiktyvią politiką,“ o pagrindiniai iškelti klausimai buvo daugiau pinigų prieglobsčio prašytojams ir greitesnės prieglobsčio suteikimo procedūros. Tačiau niekas neuždavė svarbiausio klausimo: „Kodėl mes apskritai įsileidžiame šiuos žmones į Vokietiją ir Europą?“
„Kodėl nepriverčiame tokių šalių kaip Italija ir Graikija pagaliau daryti tai, kas joms numatyta pagal Europos sutartis, t. y. užtikrinti racionalią sienų apsaugą? Kodėl leidžiame šiems žmonėms atvykti pas mus, maitiname juos ir išleidžiame jiems milijardus, o daugelis vietinių gyventojų, vargšų pensininkų, gaunančių 920 eurų pensiją po viso darbingo gyvenimo, turi rinkti butelius?“
Kaip Remix News jau rašė anksčiau, milijonai Vokietijos vyresnio amžiaus žmonių gyvena skurde ir vis dažniau yra iškeldinami iš savo namų, kad užleistų vietą rekordiniam į šalį atvykstančių migrantų srautui.
Musulmonų dauguma iki 2200?
Maseno perspėjimai gali būti įžvalgūs, nes Europoje sparčiai vyksta demografiniai pokyčiai. Pew Research išsamioje ataskaitoje jau pažymėjo, kad iki 2050 m. Europos musulmonų populiacija gali patrigubėti ir siekti 76 mln. Tačiau PSU Research Review prognozuoja, kad per ilgesnį laikotarpį, iki 2200 m., musulmonai sudarys daugumą, o kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje, daugiau nei trys ketvirčiai gyventojų bus musulmonai.
Šaltinis: Remix News