„Žalioji Lietuva“
Nepaisant naftininkų pažadų užtvindyti Europą pigiomis skalūnų dujomis ir taip užtikrinti energetinę nepriklausomybę, europiečiai šią naują iš JAV ateinančią skalūnų angliavandenilių išgavimo technologiją pasitinka skeptiškai. Be visuomenėje kylančių protestų ir nesutarimų priimant sprendimus ES šalyse narėse, karštos diskusijos vyksta ir Europos Sąjungos valdžios institucijose, koks skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos reglamentavimas reikalingas ES lygiu.
Birželio 4 dieną Europos Parlamente Briuselyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Europe is not for shale!“ („Europa – ne skalūnams!“) įvairių šalių patirtys bylojo apie naftos korporacijų interesų pranašumą prieš kai kurių Europos valstybių piliečių interesus. Tačiau Europos Komisijos atstovai tvirtina: prieš imantis kokių nors teisinių visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonių, reikia pilnai įvertinti esamų rekomendacinių dokumentų veiksmingumą.
Konferencijoje diskutavo Europos Parlamento (EP) nariai, Europos Komisijos (EK) atstovai, situaciją savo šalyse pristatė pilietinės visuomenės atstovai iš Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos. 2012 m. Europos Parlamentas balsavo už rezoliuciją dėl teisinių veiksmų, Europos lygiu reglamentuojančių skalūnų angliavandenilių žvalgybą ir gavybą, inicijavimo.
2014 m. sausio 22 d. Europos Komisija parengė rekomendacijas dėl angliavandenilių (skalūnų dujų bei naftos) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo metodu būtinųjų principų. Valstybės narės buvo paragintos iki 2014 pabaigos pranešti Komisijai apie priemones, kurias jos taiko reaguodamos į rekomendacijas. Į pateiktą šalių narių medžiagą bus atsižvelgta rengiant Komisijos rekomendacijų veiksmingumo 2015 m. apžvalgą.
Tarptautinės visuomeninės organizacijos „Europos žemės draugai“ atstovo Antoine Simon teigimu, Europos Komisijos parengtos rekomendacijos yra nepakankama priemonė užtikrinti visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Pirmiausia, rekomendacijos valstybėms narėms nėra privalomos. Antra, perkeldamos EK rekomendacijų principus į nacionalinės tesės aktus, valstybės narės neretai išsirenka tik tas dalis, kurios joms yra patogios, tačiau nebūtinai palankiausios visuomenės interesams. A. Simon taip pat pažymėjo, kad kai kurie rekomendacijų principai yra per daug aptakūs, tad juos interpretuoti galima labai įvairiai.
Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos pirmininkė Rebecca Harms (birželio 14–16 dienomis kartu su europarlamentarų delegacija viešėjusi ir Lietuvoje) teigia, jog skalūnų dujų gavyba nepadės Europos Sąjungai pasiekti išsikeltų tikslų dėl anglies dvideginio išmetimo mažinimo. Anot europarlamentarės, net jei valstybės nuspręs šias dujas išgauti, būtinas itin griežtas aplinkos apsaugos ir vandens išteklių reglamentavimas.
Pasak R. Harms, iškastinio kuro vartojimo ir anglies dvideginio išmetimo mažinimas yra esminė pasaulio ir ES energetikos politikos kryptis, kovojant su klimato kaita ir siekiant energetinių inovacijų. „Kai apgalvosime visas alternatyvas, Europai skalūnų dujų tiesiog neprireiks“, – teigia R. Harms.
Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcijos nario José Bové teigimu, kovai prieš hidraulinio ardymo technologiją šiuo metu yra du palankūs veiksniai: dujų kainų kritimas ir gruodžio mėnesį įvyksiantis viršūnių susitikimas klimato kaitos klausimais Paryžiuje (Jungtinių Tautų Klimato kaitos programos 21-oji konferencija COP 21), kurio metu žalieji ketina išsakyti savo poziciją dėl skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos Europoje. „Svarbu pabrėžti, kad mes kovojam ne prieš skalūnų dujas, mes kovojam už atsinaujinančios energetikos plėtrą, už energijos vartojimo mažinimą, o tai nepatinka iškastinio kuro pramonei.“
Lietuvos žalieji taip pat sėkmingai įsijungia į europinį politikos formavimo procesą. Pasak Lietuvos europarlamentaro Bronio Ropės, Lietuvoje energetinė nepriklausomybė suprantama ribotai – kaip nepriklausomybė nuo rusiškų dujų bei naftos. „Europos supratimas yra daug daugiau pažengęs į priekį. Mes, turėdami įvairių atsinaujinančių energetinių išteklių, taip pat galime vystytis energetikos srityje“, – teigė B. Ropė.
Lietuvą konferencijoje atstovavęs Tomas Tomilinas, Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuro vadovas, savo pranešime pristatęs Lietuvos teisinę bazę, reguliuojančią skalūnų angliavandenilių išgavimo projektų plėtrą, padarė ženklią įžangą į diskusiją apie šioje srityje taikytinų europinių aplinkosauginių reikalavimų formulavimą. Bendrame Europos kontekste Lietuvos teisinė bazė atrodo gana apgalvota, ieškanti balanso tarp verslo ir aplinkosaugos. Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, situacija daug blogesnė. T. Tomilino teigimu, Lietuvoje toks balansas arba politinis brandumas tapo įmanomas tik visuomenininkų didžiulių pastangų dėka.
Konferencijos diskusijose su Europos Komisijos atstovais aktyviai dalyvavo Žygaičių krašto gyventojai, kurie taip pat teikė savo siūlymus, kaip užtikrinti, kad Lietuvoje sukaupta kovos už teisę į informaciją, už švarią aplinką bei visavertį visuomenės dalyvavimą priimant kraštui svarbius sprendimus patirtis būtų deramai paskleista ir visos Europos mastu.
Teisinių priemonių trūkumą savo šalyje akcentavo Jungtinės Karalystės atstovas Jake White. Jo teigimu, be to, kad nėra reikalaujama poveikio aplinkai vertinimo, nėra nustatyta sanitarinės apsaugos zonų prie vandenviečių, nenumatyta, iš kur bus gautos lėšos aplinkos taršos atveju, JK apskritai labai ribotai mąstoma apie alternatyvius energijos šaltinius.
Lenkijos atstovė Ewa Sufin-Jacquemart konferencijos dalyviams pasakojo, kad šalies valdžia nerodo jokių pastangų perkelti EK rekomendacijas į nacionalinę teisę. Hidraulinio ardymo poveikio aplinkai vertinimas Lenkijoje atliekamas labai retais atvejais, nenumatytas svarstymas su visuomene, įstatyme nėra apibrėžta, kuo skiriasi tradiciniai ir netradiciniai angliavandeniliai. Pasak pranešėjos, Lenkija nevysto atsinaujinančios energetikos, o iškastiniu kuru besiremianti energetikos politika yra nukreipta į praeitį.
Be jau minėtų valstybių pranešėjų, privalomo teisinio skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos reglamentavimo poreikį konferencijos metu išreiškė ir Ispanijos bei Vokietijos atstovai.
Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato atstovas Karl Falkenberg pripažino, kad nepasitvirtino anksčiau turėti lūkesčiai, jog skalūnų angliavandeniliai taps Europos pramonės išsigelbėjimu. Jo teigimu, šiuo metu skalūnų angliavandeniliai Europai per brangūs. K. Falkenberg pastebėjo, kad ES nustatyta daug trūkumų įgyvendinant EK teisės normas. Lenkiją EK atstovas įvardino kaip šalį, dėl kurios veiksmų skalūnų angliavandenilių išgavimo srityje Europos Komisija yra ypatingai susirūpinusi ir kuriai gali tekti atsakyti teisme. Šiuo metu EK turimais duomenimis, 5 ES valstybės yra išdavusios leidimus skalūnų angliavandenilių žvalgybai ir gavybai ir dar 5 ruošiasi išduoti.
EK atstovas informavo, kad prieš imantis skalūnų angliavandenilių gavybos ir žvalgybos teisinio reglamentavimo ES lygiu pokyčių, Europos Komisija turi deramai įvertinti rekomendacinių dokumentų veiksmingumą. K. Falkenberg pažadėjo, kad Europos Komisija iki metų pabaigos priims aiškesnę poziciją šiuo klausimu, bet taip pat pridūrė, kad apie papildomą reglamentavimą būtų verta kalbėti tik tada, kai visos ES šalys narės perkels esamas EK rekomendacijas į nacionalinius dokumentus.
Konferencijos išvakarėse prie Europos Parlamento vyko protesto akcija prieš taršią skalūnų angliavandenilių išgavimo technologiją. Akcijoje dalyvavo ir Lietuvos piliečiai iš Žygaičių, Juodpetrių, Šilalės, taip pat Klaipėdos, Kauno, Šilutės bei Vilniaus. Prie protesto prisidėjo ir penki europarlamentarai, bendraminčiai iš Danijos, Ispanijos, UK ir kitur. Protestą organizavo EP Žaliųjų frakcija.
Šiuo metu ES importuoja 53 proc. visos suvartojamos energijos – 85 proc. naftos, 67 proc. dujų, 41 proc. kietojo kuro ir apie 95 proc. urano. Iš Rusijos ES importuoja 35 proc. naftos, 26 proc. dujų ir 30 proc. visos Bendrijoje suvartojamos anglies. Šiems ištekliams įsigyti 28 ES narės per dieną išleidžia apie milijardą eurų.