Dalijamės Europos Komisijos išplatintu pranešimu spaudai. Nors ir surašytas vietomis sunkiai suvokiama naujakalbe, jo skleidžiama žinutė tėra ledkalnio viršūnė, prieinama, ko gero, skaitantiems ir tai, kas nepasakyta. Ypač rekomenduojame pasidomėti tekste pateikiamomis nuorodomis – susipažinsite su sprendimais, apie kuriuos mūsų žiniasklaida tiesiog nutyli.
Kartu buvo pateiktos ir Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai (anglų kalba – ČIA; lietuvišką atpasakojimą skaitykite, pvz., lzinios.lt portale – ČIA).
Valstybės narės turėtų pasinaudoti ekonomikos atsigavimo teikiama galimybe įgyvendinti struktūrines reformas, skatinti investicijas ir stiprinti viešuosius finansus. Įvairių ES šalių prioritetai skiriasi, tačiau norint užtikrinti įtraukesnį, tvirtesnį ir tvaresnį augimą būtina dėti daugiau pastangų visose srityse.
Šiandien Europos Komisija teikia 2017 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir jose išdėsto kitų 12–18 mėn. ekonominės politikos gaires atskiroms valstybėms narėms. Matyti, kad ES ir euro zonos ekonomika yra atspari, tačiau iššūkiai, kaip antai lėtas našumo augimas, krizės padariniai, įskaitant nenykstančią nelygybę, ir daugiausia išorės veiksnių keliamas netikrumas, tebėra aktualūs. Todėl Komisija ragina valstybes nares pasinaudoti šia galimybe sustiprinti savo ekonomikos pagrindus įgyvendinant bendrai Europos lygmeniu nustatytus ekonominius ir socialinius prioritetus: skatinti investicijas, vykdyti struktūrines reformas ir užtikrinti atsakingą fiskalinę politiką. Daugiausia dėmesio skiriama euro zonos iššūkiams ir prioritetams.
Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Ekonominės tendencijos apskritai yra teigiamos, todėl turėtume pasinaudoti šia galimybe padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą, atsparumą ir novatoriškumą. Pirmenybę reikėtų teikti reformoms, kurias įgyvendinus gali būti užtikrintas įtraukesnis augimas ir didesnis našumas. ES ekonomikos atsigavimui sustiprinti ir išlaikyti būtinos struktūrinės reformos, investicijos ir nuolatinis dėmesys atsakingai fiskalinei politikai.“
Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Komisijos narė Marianne Thyssen teigė: „Šiais metais mūsų vertinimo dėmesio centre – nelygybės mažinimas. Krizė praėjo ir šis puslapis jau užverstas, dabar turime imtis socialinių problemų. Augant ekonomikai turime suteikti naujų galimybių likusiems nuošalyje ir prisitaikyti prie besikeičiančių gebėjimų poreikių – tam reikia investuoti į aukštos kokybės švietimą ir mokymą. Našumo augimą turi atspindėti didesnis darbo užmokestis. Tik taip galėsime įvykdyti bendrą įsipareigojimą užtikrinti aukštesnį gyvenimo lygį visiems.“
Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys Pierre’as Moscovici sakė: „ES ekonomika auga – ši teigiama tendencija tęsis ir 2018 m., t. y. šeštus metus iš eilės. Tačiau atsigavimas nevienodas ir vis dar trapus. Turime pasinaudoti visomis turimomis augimo skatinimo priemonėmis, įskaitant pažangias ekonomines reformas ir protingai įgyvendinamą fiskalinę politiką. Šiandien Europos Komisija rekomenduoja valstybėms narėms tinkamą pusiausvyrą tarp tikslo užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir tikslo siekti fiskalinės krypties, kuri ne stabdys, o padės sustiprinti atsigavimą.“
2017 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos
Nors iššūkiai dideli, Europos ekonomika įrodė esanti atspari. Tiek ES, tiek euro zonos augimo rodikliai 2016 m. buvo beveik 2 proc., viešųjų finansų būklė gerėja, o užimtumas siekia rekordinį lygį (beveik 233 mln. žmonių). Nedarbo lygis žemiausias nuo 2009 m., o investicijos kai kuriose valstybėse narėse didesnės negu prieš krizę (prie to prisidėjo ir Investicijų planas Europai, vadinamasis J.-C. Junckerio planas). Tačiau lėtas našumo augimas, krizės padariniai, įskaitant skirtumus šalyse ir tarp šalių, taip pat daugiausia išorės veiksnių keliamas netikrumas ir toliau neigiamai veikia ekonomiką.
Kad būtų sustiprintos teigiamos tendencijos ir konvergencija šalyse ir Europos Sąjungoje, be kita ko, užtikrinant didesnį konkurencingumą ir novatoriškumą būtina pasiekti, kad augimas būtų įtraukesnis, tvirtesnis ir tvaresnis. Toks rekomendacijų, pateikiamų per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, tikslas. Todėl daugiau dėmesio taip pat skiriama socialiniams prioritetams ir iššūkiams valstybėse narėse. Komisija neseniai pateikė Europos socialinių teisių ramsčio pasiūlymą, kuriame išdėstyti pagrindiniai principai ir teisės siekiant remti teisingas ir gerai veikiančias darbo rinkas bei socialinės gerovės sistemas.
Ilgainiui valstybės narės padarė tam tikrą pažangą įgyvendindamos vidutiniškai dvi iš trijų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų. Tai patvirtina, kad svarbios reformos vykdomos visoje ES. Daugiametė perspektyva suteikia galimybę susidaryti aiškesnį pažangos vaizdą nei vienų metų laikotarpis, nes svarbioms reformoms parengti ir įgyvendinti reikia laiko. Didžioji dauguma reformų gerokai pasistūmėjo, tačiau valstybėse narėse skiriasi jų įgyvendinimo tempas ir mastas, taip pat jų sudėtingumas ir svarba. Didžiausia reformų pažanga pasiekta politikos srityse, susijusiose su fiskaline politika ir fiskaliniu valdymu, taip pat finansinėmis paslaugomis – tai aktualiausi pastarųjų metų klausimai.
Priėmus pernai metų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rinkinį valstybės narės didžiausią pažangą padarė fiskalinės politikos ir fiskalinio valdymo srityse, taip pat aktyvios darbo rinkos politikos srityje. Imtasi ir kitų priemonių: mokesčių politikos (pvz., siekiant mažinti darbui tenkančią mokesčių naštą), darbo rinkos bei socialinės politikos (visų pirma socialinės įtraukties ir vaikų priežiūros paslaugų) ir finansinių paslaugų reguliavimo. Mažiausia pažanga padaryta didinant konkurenciją paslaugų sektoriuje ir gerinant verslo aplinką. Apskritai susidaro įspūdis, kad valstybės narės toliau stengiasi įgyvendinti reformas, tačiau iki šiol pažanga daugumoje politikos sričių, nurodytų 2016 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, svyruoja tarp „nedidelės“ ir „tam tikros“.
Šiandien pateiktame rinkinyje atsižvelgiama į vasario mėn. paskelbto Europos semestro žiemos dokumentų rinkinio išvadas ir tolesnius veiksmus, taip pat ir dėl makroekonominio disbalanso procedūros. Dėl Kipro, Italijos ir Portugalijos (šiose šalyse buvo susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas) Komisija padarė išvadą, kad nėra analitinio pagrindo spartinti procedūrą, jeigu šios trys šalys visiškai įgyvendins joms skirtose rekomendacijose išdėstytas reformas.
Fiskaliniai pokyčiai ir sprendimai
Apskritai bendras deficito lygis euro zonoje šiais metais turėtų sumažėti iki 1,4 proc. BVP, palyginti su aukščiausiu 6,1 proc. BVP lygiu 2010 m.
Remdamasi 2017 m. stabilumo ir konvergencijos programų vertinimu, Komisija taip pat ėmėsi veiksmų pagal Stabilumo ir augimo paktą. Komisija rekomenduoja nutraukti Kroatijos ir Portugalijos perviršinio deficito procedūras. Jeigu Taryba vadovausis Komisijos rekomendacija, Pakto korekcinė dalis būtų taikoma tik keturioms valstybėms narėms, palyginti su 2011 m. situacija, kai ji buvo taikoma 24 šalims.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį Komisija taip pat priėmė ataskaitas dėl Belgijos ir Suomijos, kuriose apžvelgia jų atitiktį Sutartyje nustatytam skolos kriterijui. Abiem atvejais padaryta išvada, kad šiuo metu skolos kriterijaus laikomasi. Belgijos atveju ši išvada daroma su sąlyga, kad 2017 m. būtų imtasi papildomų fiskalinių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad per dvejus metus, t. y. 2016 ir 2017 m., iš esmės būtų laikomasi koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo.
Suomijos atveju pažymima, kad siekiant pagerinti augimo perspektyvas vidutiniu laikotarpiu ir padidinti fiskalinį tvarumą svarbu greitai priimti ir įgyvendinti struktūrines reformas, kuriomis didinamas našumas ir darbo jėgos pasiūla.
Komisija patvirtina, kad 2017 m. Italija ėmėsi reikalaujamų papildomų fiskalinių priemonių, todėl tolesnių veiksmų, kad būtų užtikrinta atitiktis skolos kriterijui, šiuo etapu imtis nereikia.
Komisija Rumunijai pateikė įspėjimą dėl didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, 2016 m. ir rekomenduoja Tarybai priimti Rumunijai skirtą rekomendaciją 2017 m. imtis tinkamų priemonių, kad šis didelis nukrypimas būtų panaikintas. Ši ES ekonomikos valdymo sistemos procedūra taikoma pirmą kartą. Ji suteikia valdžios institucijoms galimybę imtis taisomųjų veiksmų, kad nereikėtų pradėti perviršinio deficito procedūros.
Remdamasi 2017 m. stabilumo programų vertinimu, Komisija siūlo leisti Lietuvai ir Suomijai pasinaudoti prašomu lankstumu.
Pagrindiniai faktai
Rekomendacijos valstybėms narėms kiekvienais metais pritaikomos siekiant atsižvelgti į padarytą pažangą ir besikeičiančias sąlygas, tačiau jos tvirtai susietos su platesnio masto prioritetais, išdėstytais Pirmininko J.-C. Junckerio pranešime apie Sąjungos padėtį ir metinėje augimo apžvalgoje. Euro zonos valstybėms narėms skirtose rekomendacijose taip pat atsižvelgiama į rekomendacijas euro zonai. Per Europos semestrą teikiamos rekomendacijos dera su strategijoje „Europa 2020“ numatyta ilgesnio laikotarpio vizija.
Dabartinė Komisija padarė tam tikrų Europos semestro pakeitimų, kad jis taptų veiksmingesnis ir aktualesnis. Apie šiuo pakeitimus pranešta 2014 m. lapkričio mėn. 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, jie išplėtoti 2015 m. pradžioje ir patvirtinti 2015 m. spalio mėn. Komisijos komunikate dėl tolesnių ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsnių.
Įgyvendindama šiuos pakeitimus, pavyzdžiui, Komisija rekomendaciją euro zonai teikia ciklo pradžioje (lapkričio mėn.), kad valstybės narės į euro zonos perspektyvą galėtų atsižvelgti savo ateinančių metų planuose.
Pastaraisiais mėnesiais Komisija taip pat bendravo su vyriausybėmis, nacionaliniais parlamentais, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir rengė dvišalius susitikimus su nacionalinėmis institucijomis, siekdama aptarti jų politikos prioritetus.
Vasario mėn. Komisija šalių ataskaitose, kurios yra Europos semestro 2017 m. žiemos dokumentų rinkinio dalis, pateikė išsamią kiekvienos valstybės narės ekonominės ir socialinės padėties analizę.
Balandžio mėn. valstybės narės pateikė savo nacionalines reformų programas ir stabilumo (euro zonos šalys) arba konvergencijos (ne euro zonos šalys) programas, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi atsižvelgdamos į žiemos dokumentų rinkinį.
Komisija taip pat nuolat rengia konsultacijas su socialiniais partneriais ir yra raginusi valstybes nares labiau atsižvelgti į nacionalinių socialinių partnerių nuomonę.
Šiandienos rekomendacijos pagrįstos šio dialogo rezultatais, nacionalinėmis programomis, Eurostato duomenimis ir neseniai paskelbta Komisijos 2017 m. pavasario ekonomine prognoze.
Komisija taip pat įsteigė Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą ir sukūrė tikslinę ES priemonę – Struktūrinių reformų rėmimo programą, siekdama teikti su reformomis susijusią paramą valstybėms narėms, jei jos to prašo, ir padėti joms rengti bei įgyvendinti institucines, struktūrines ir administracines reformas, įskaitant tas, kurių rekomenduojama imtis konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.
Tolesni veiksmai
Komisija ragina Tarybą patvirtinti siūlomą modelį ir priimti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, o valstybes nares – visiškai ir laiku jas įgyvendinti. Konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas turėtų aptarti ES ministrai, o tada ES valstybių ir vyriausybių vadovai jas patvirtins. Tuomet valstybės narės turės į jas atsižvelgti formuodamos savo 2017–2018 m. nacionalinę ekonominę ir biudžeto politiką ir taip jas įgyvendinti.
Daugiau informacijos
Apibendrinamasis komunikatas „2017 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“
Šalių padėties apžvalga pagal makroekonominio disbalanso procedūrą ir Stabilumo ir augimo paktą
Klausimų, aptartų 2017 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, apžvalga
2017 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos