Bernardinai.lt
Prezidento rinkimų rezultatai nenustebino, o Europos Parlamento rinkimai pabėrė daugybę smulkių netikėtumų. Tiesa, buvo kelios prognozės, kurios pasitvirtino. Pirmiausia tai, jog Artūro Zuoko sugrįžimas pas liberalcentristus nebuvo sėkmingas. Jau Prezidento rinkimų pirmasis turas turėjo priversti Vilniaus merą sunerimti, tačiau jis išvengė paskutinės vietos ir galėjo sakyti, kad prieš Dalią nepapūsi. Europos Parlamento rinkimai dar kartą patvirtino, kad politinių trupmenų dauginimas neatneša nieko gero. Dabar Vilniaus meras turi pusmetį sugalvoti kažką visiškai netikėto, kas leistų jam tikėtis sėkmės savivaldos rinkimuose. Tačiau starto pozicijos, švelniai tariant, nekokios.
Tautininkų sąjunga per šiuos rinkimus svajojo apie prancūzišką scenarijų, kai radikalūs euroskeptikai užvaldo žmonių protus ir vaizduotę. Eurovizija numetė politinį kozirį tautininkams, bet ir su juo rezultatas nykus. Ši politinė jėga nelabai ko pasimokė po nesėkmingų Seimo rinkimų. Naivu buvo tikėtis, kad išprievartauta Naglio Puteikio frazė, jog jis remia tautininkus per EP rinkimus, paveiks tuos dešimt procentų, kurie per Prezidento rinkimus balsavo už N. Puteikį. Taigi, liekame labiausiai eurooptimistine valstybe ES.
Lietuvos žaliųjų partija gali džiaugtis savo rezultatu. Partija gavo kovos krikštą, pasirodė, kad gali net kai ką pralenkti. Tiesa, sunkiai įsivaizduoju, kad ši partija turi perspektyvų, jei nesusiras kokių nors politinių partnerių. Geriausia būtų, kad ne liberalcentristų.
Socialdemokratai turėjo tvirtą pagrindą manyti, kad per šiuos rinkimus gali pasiekti rekordinių aukštumų. Z. Balčytis akivaizdžiai stengėsi dirbti būtent šiems rinkimams. Paradoksalu, jog, kaip rodo pirmumo balsai, patys socialdemokratų rinkėjai nelaiko Z. Balčyčio tikru savo lyderiu. A. Butkevičius, prieš paskelbiant rezultatus, atviravo, kad keturios vietos Europos Parlamente jo partijai būtų tas rezultatas, kuris leistų sakyti, jog dirbta ne veltui. Netrukus jam ir jo kolegos teliko stebėti situaciją ištįsusiais veidais. Du mandatai? Po visų tų investicijų ir intensyvios reklamos?
Na, o kai galutiniame variante pralaimėtas net „derbis“ su Tėvynės sąjunga…
Įdomu, ar pamatęs EP rezultatus, A. Butkevičius pagaliau nepripažino, jog padarė klaidą pats nesiryžęs kandidatuoti Prezidento rinkimuose? Kvailai turėjo pasijusti ir krašto apsaugos ministras, ne kartą sakęs, kad „aukotųsi“ ir paliktų ministro postą dėl EP mandato. Regis, neteks aukotis.
Nemanau, kad rezultatai pradžiugino Tvarkos ir teisingumo pirmininką Rolandą Paksą. Visa jo partijos reklama buvo nukreipta į tai, kad minios plūstų į EP rinkimus ir parodytų, kad R. Paksas dar sugeba užkariauti žmonių širdis. Dabartinis rezultatas nėra labai blogas, tačiau ne toks, kad būtų galima sakyti, jog Tvarka ir teisingumas perima politinę iniciatyvą.
Darbo partija veikiausiai turėtų būti patenkinta rezultatais. Ji dar kartą parodė koalicijos partneriams, jog yra žmonių, kurie pasitiki Viktoru Uspaskichu, kad ir ką jis darytų. Ką gi, regis, vėl laukia ta pati procedūra – prašymas, kad EP panaikintų Darbo partijos lyderio teisinę neliečiamybę. Tačiau nenustebčiau, jei šįsyk to nepavyktų lengvai pasiekti. Jei būčiau, pavyzdžiui, prancūzas europarlamentaras, būtinai paklausčiau: jei per tiek laiko nesugebate baigti bylos, gal jau nebevarkite?
Kita vertus, ar darbiečiams nepabodo dirbti dėl V. Uspaskicho politinės karjeros išsaugojimo? Labai tikėtina, kad per Savivaldos rinkimus be Kėdainių miesto ir rajono nebebus kuo pasigirti.
Tėvynės sąjunga pateisino nuosaikias prognozes. Aišku, labai džiugu pasiekti simbolinę pergalę, Dabar galima sakyti, kad pasirinkimas remti Prezidentę pasiteisino. Tačiau aritmetika negailestinga – šįsyk nugalėtojui tenka tik du mandatai. Panašu, kad dvi dabartinės europarlamentarės – Laima Andrikienė ir Radvilė Morkūnaitė – darys europarlamentarių karjeroje pertrauką.
Didžiausiu rinkimų netikėtumu man tapo liberalų sėkmė. Taip, mačiau, jog jų rinkimų kampanija labai intensyvi. Jie geriau nei kitos partijos išnaudojo virtualią erdvę. Tačiau buvau įsitikinęs, kad Tėvynės sąjungos penketukas yra kur kas stipresnis nei liberalų ir tai lems liberalų rinkėjų politinę emigraciją. Netikėjau, kad A. Guoga gali tūkstančiams žmonių būti svajonių politikas. Pasirodo, kad gali. Tiesa, nesu tikras, ar Gintaras Steponavičius, išsikovojęs lyderystę sąraše, neturėtų susimąstyti, pamatęs pirmumo balsų rezultatus. Eksministrui svajones apie Briuselį teks atidėti. Ką gi, panašu, kad Lietuva į liberalų frakciją deleguos net du verslininkus: V. Uspaskichą ir A. Guogą. Taip, nesuklydau – jie abu darbuosis toje pačioje frakcijoje.
Petro Auštrevičiaus patekimas į EP – kompensacija už sunkų darbą bei atkaklumą kovojant su trukdžiais pačios partijos viduje. Eugenijui Gentvilui tenka prisiminti posakį, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi.
Nuoširdžiai norėjau, kad V. Tomaševskio blokui pritrūktų balsų iškovoti bent vieną mandatą. Deja, šiemet mandatui iškovoti pakako ir santykinai kuklaus rezultato. Rusų aljansas eilinį kartą gali jaustis partnerių suvedžiotas. Tačiau jie tikrai žinojo, kad rizikuoja.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškovotas mandatas – didelė sėkmė šiai partijai ir padrąsinimas prieš Savivaldos rinkimus. Ramūnas Karbauskis įrodė, kad nepaisant to, jog partijos kandidatas rinkimuose buvo ne jis, jis valdo situaciją partijoje.
Bendras įspūdis – tenka pripažinti, kad Prezidento rinkimai labai paveikė rinkėjų pasirinkimą ir EP rinkimuose. Visiškai ne taip, kaip to tikėjosi socialdemokratai. Paskelbus Prezidento rinkimų rezultatus teigiau, kad dabartinė koalicija Lietuvoje turėtų būti gana rami, o po EP rezultatų tokiu teiginiu pats suabejojau. Tėvynės sąjungos, liberalų, socialdemokratų vaivorykštė tampa patrauklia politine alternatyva. Dabar jau lemiamas žodis priklausys Daliai Grybauskaitei.
Andrius Navickas