Europarlamentarai susirūpinę neapykantos kurstymu ir netikrų naujienų platinimu internete, ypač socialinėse medijose, ir savo susirūpinimo nebeslepia, – tokią žinią skleidžia Europos Parlamento svetainėje paskelbto pranešimo spaudai „EP narių dėmesys – netikroms naujienoms ir neapykantos kurstymui internete“ autorius.
Balandžio 5 dieną į plenarinę sesiją susirinkę Europos Sąjungos šalių narių atstovai ne tik svarstė, kaip, jų supratimu, vyksta karai internete ir ką daryti su šių karų pagrindiniu ginklu – protus užvaldančiomis netikromis naujienomis, bet ir siūlė skirtingus būdus šiai problemai įveikti. Vieniems atrodė gera išeitis ugdyti interneto ir žiniasklaidos vartotojų, ypač jaunimo, raštingumą, kitiems – įpareigoti šalinti neteisingą ir šmeižikišką turinį ir skirti nuobaudas už netikrų naujienų platinimą.
Todėl visai suprantama, kad Europos Parlamento svetainė, skelbianti apie tokias parlamentarų diskusijas, į savo pranešimą spaudai įtraukė ir netikrų naujienų apibrėžtį: „Netikros naujienos – tai sąmoningai sufabrikuotos istorijos ir pramanai, kurių tikslas – manipuliuoti skaitytojais“*.
Tačiau pati apibrėžtis, sutikite, glumina, nes visai neatsako į klausimą: kaip vis dėlto galima operuoti tokia sąvoka ir nustatyti netikrų naujienų autorių intenciją sąmoningai fabrikuoti istorijas ar jas prasimanyti turint tikslą manipuliuoti skaitytojais? Dar daugiau – tai kelia esminį klausimą: kas vis dėlto būtų tie pašvęstieji, kuriems būtų patikėta atpažinti būtent tokias netikrų naujienų autorių intencijas? Ir ką reiškia tai, kad informaciją apie galimą europarlamentarų atsakymą į šį kone amžinu virstantį klausimą, pranešimo spaudai autorius nutyli? Akivaizdu – karu internete ir žiniasklaidoje ne mažiau negu europarlamentarai susirūpinę piliečiai tokių klausimų seriją galėtų ir net privalėtų tęsti.
Nors kitomis aplinkybėmis tai būtų galima pavadinti ir papokštavimu ar ironija, bet argi dabar laikas juokauti? Taigi rimtai apsvarstykime klausimą, kaip interpretuoti tą faktą, kad pristatydamas šią naujieną EP svetainėje spaudos pranešimo autorius nutylėjo esminius su aptariama naujiena susijusius dalykus, ir jau vien dėl to privertė suklusti: gal tai padaryta net sąmoningai, gal net turint tikslą manipuliuoti, mumis, skaitytojais? Ar gali būti taip, kad… mes skaitome netikrą naujieną – o varge! – lyg niekur nieko paskelbtą EP svetainės puslapyje?…
Kokia aktuali ši problema ir kaip ja susirūpinę mūsų europarlamentarai, matyti ir šio net labai ir labai iškalbingo video – jis pateikiamas EP svetainėje kartu su pranešimu spaudai, matyt, kaip itin paveiki iliustracija. Tikrai verta pasižiūrėti – ir nieko nuostabaus, jei dar labiau suglumsite spėliodami, o kios buvo šio video autoriaus (-ių) intencijos.
Taigi tokius reportažus pasižiūrėjus skepsiui vietos nebelieka – vadinamasis netikrų naujienų karas vyksta, atrodo, frontą atidarė net ir EP interneto svetainė, ir jis savaime nesiliaus: bet kokio karo prigimtis yra plėšri, ekspansyvi, tad jei išties rūpi apsisaugoti nuo netikrų naujienų keliamos grėsmės, o Tiesos ministerijos steigti nesinori, gal tiesiog užtektų įkurti … Minčių ar Sąžinės departamentą? Ir būtina kuo greičiau imti veikti. Drąsiai, ryžtingai, be skrupulų ir nesiveliant į jokias diskusijas su siūlančiais problemą nors kiek praplėsti, tarkim, taip: netikrą naujieną juk sukuria ir tie autoriai, kurie aprašinėdami neva tikras naujienas arba faktus (koks patogus burtažodis…), sąmoningai iškraipo aprašomų dalykų paveikslą išryškindami ar net išpūsdami vienus tos tikrovės aspektus, o kitus ne mažiau sąmoningai nutylėdami (pavyzdžių bent čia, Lietuvoje, kiekvienas galėtų pažerti dešimtimis) ir dėl to jų skaitytojai jaučiasi net labai manipuliuojami**.
Nors gal jau užteks ironizuoti. Sutikime, netikrų naujienų reiškinys egzistuoja. Ir galima pritarti EP svetainės spaudos pranešimo autoriaus teiginiui, kad toks reiškinys „nėra naujas“ ir kad „socialinės medijos, kuriose kiekvienas gali dalintis informacija, paspartino jų sklaidą“. Gal visiškai patikimas ir kitas jų teiginys bei jį iliustruojantis pavyzdys, kad „paskutiniaisiais JAV prezidento rinkimų kampanijos mėnesiais netikros naujienos, kaip antai žinia apie tariamą popiežiaus paramą D. Trumpui, sulaukė didesnio „Facebook“ vartotojų dėmesio nei tikra informacija“. Gal net ir europarlamentarų susirūpinimas tuo, kas vyksta žiniasklaidoje ir internetinėje erdvėje, yra nuoširdus, bet … ar adekvatus? Ypač jei pripažįstame – žiniasklaida bei internetinė erdvė tapo kovos dėl galios arena ir priemone tikrai ne šiandien ir ne vakar ir ne penkiais patarimais, kaip atpažinti netikras naujienas, susigrąžinsime pasitikėjimą tuo, kas vyksta viešojoje erdvėje. Kad ir tuo, kas kalbama iš Europos Parlamento tribūnos ar jo internetinėje svetainėje.
Taigi sprendžiant iš to, kas surašyta pranešime spaudai, pagrindinis europarlamentarų kalbėjimo veiksmas, buvo … „raginimas“: „Daugelis kalbėtojų ragino interneto bendroves dėti daugiau pastangų, kad klaidingas ir įžeidžiantis turinys būtų greitai pašalinamas“.
Bet buvo ir tokių [tiesa, apie juos pasakyta tik tiek – „kai kurie EP nariai“], kurie „užsiminė [sutikite – šiame kontekste tai labai keistas kalbėjimo veiksmas] apie naujų šios srities ES teisės aktų poreikį“, tačiau „kiti“ [kiek būta tokių, irgi neaišku, bet greičiausiai daugiau nei pirmų], „nuogąstavo [ne mažiau iškalbingas įvardijimas, žinant, kur vyko debatai, buvo galima tikėtis ir stipresnio pasipriešinimo tokioms „užuominoms“ – kad ir baiminosi ar net kategoriškai jas atmetė ir pan.] dėl galimos cenzūros ir bandymo kontroliuoti žiniasklaidą“.
Toliau tiesiog pateikiame EP svetainėje paskelbto pranešimo autoriaus atrinktas europarlamentarų pasisakymų citatas. Kodėl parinktos būtent tokios, o ne kitokios, ar jos neiškraipo cituojamo žmogaus minties ir visų debatų esmės, kokią išvadą siekiama suformuoti jų visuma ir ar taip nesiekiama mumis, skaitytojais, manipuliuoti, spręskime kiekvienas, tik siūlome – dėl viso pikto – pasiklausyti debatų patiems (ČIA), o pastebėjimais ir išvadomis – pasidalyti su Tiesos.lt skaitytojais.
Europos liaudies partijos vardu kalbėjusi Monika Hohlmeier (Vokietija) pažymėjo: „Tai, kas taikoma realiame pasaulyje, turi būti taikoma ir skaitmeniniame.“ Paraginusi priimti atitinkamus įstatymus, EP narė pridūrė: „Nėra alternatyvių faktų, yra tik faktai ir yra nuomonių laisvė“. Ji priminė Vokietijoje išplatintą informaciją apie trylikmetės išprievartavimą, kuri sukėlė audringą visuomenės reakciją, tačiau vėliau nepasitvirtino.
Socialistų ir demokratų vardu kalbėjusi Tanja Fajon (Slovėnija) teigė: „Šiandien maždaug pusė Europos piliečių seka naujienas Facebooke ir kitose socialinėse medijose, o šeši iš dešimties dalykų, kuriais jose pasidalijama, iš anksto neperskaitomi. Dauguma žmonių, ypač jaunų, sunkiai atskiria netikras naujienas.“ Kalbėtoja siūlė paraginti socialines medijas stiprinti kovą su netikromis naujienomis, steigti bei remti internetines kovos su tokiomis naujienomis platformas, didinti žiniasklaidos vartotojų raštingumą, taip pat skatinti etišką ir skaidrią žurnalistiką.
Liberalų ir demokratų atstovas Morten Løkkegaard (Danija) kalbėjo: „Propaganda ir dezinformacija tiesiog nuodija Vakarų vertybes, tai mūsų gyvenimo galimybių ir tarpusavio santykių vėžys.“ Vis dėlto, EP nario įsitikinimu, „svarbu nepatekti į spąstus ir nekurti naujų formų cenzūros, kuri apribotų laisves, sudarančias mūsų visuomenės pagrindą“. EP narys siūlė įsteigti informacijos apie dezinformaciją centrą, skatinti žiniasklaidos savireguliavimą, aptarti galimybę paskatinti nevalstybinės interneto sertifikavimo sistemos kūrimą, taip pat įsteigti Europos žodžio laisvės ombudsmeno pareigybę.
„Naivu daryti prielaidą, kad ėmus geriau reguliuoti šį klausimą problema išnyks“, – teigė Europos vieningųjų kairiųjų atstovė Martina Michels (Vokietija). Ji pridūrė: „Rasizmo, populizmo ir su tuo susijusio melagingos informacijos bei neapykantos skleidimo priežastys yra ne internete, o visuomenėje. Todėl turime keisti visuomenės klimatą.“
Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos vardu kalbėjęs Rolandas Paksas kalbėjo: „Mes nuolat girdime, kad amerikiečiai išrinko ne tą Trumpą, kad Vengrijai vadovauja ne tas Orbanas, o Lenkijoje išrinktas ne tas Kaczyńskis. Prancūzijos žmonės gali išsirinkti ne tą Marie Le Pen. Baimė prarasti valdžią, baimė netekti politinės įtakos, netgi baimė, kad gali tekti atsakyti už visuomenę nuskurdinusią visagalės rinkos kūrybą būtent ir gimdo tokias diskusijas, kuriose atviras ir tiesus žodis vadinamas neapykantą kurstančiomis kalbomis, kur visuomenės, o ne saujelės interesų atstovavimas ir pataikavimas juos aptarnaujančiai politikai vadinamas populizmu.“
„Jokios technologijos negali priimti sudėtingų sprendimų, kurių reikia neapykantą kurstantiems pareiškimams įvertinti. Remdamiesi tik technologijomis, mes nepadedame aukoms ir tokiu būdu nutildome kalbos laisvę“, – pridūrė Julia Reda (Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, Vokietija).
____
* Nors debatuose nemažai dėmesio skirta ir neapykantą kurstantiems pareiškimams, EP svetainės pranešimo autorius, ko gero, net labai sąmoningai apsiribojo tik netikrų naujienų reiškiniu, tuo ir vėl sukeldamas pagrįstą abejonę dėl savo intencijos – ar tik nenorima mumis, skaitytojais, manipuliuoti?
** Siūlome susipažinti ir su kitais EP svetainėje paskelbtame pranešime pateiktais „pagrindiniais“ terminais aptariamam netikrų naujienų reiškiniui analizuoti:
„Masinanti antraštė (angl. clickbait) – sensacinga, klaidinanti, netiksli arba provokuojanti antraštė internete, parašyta siekiant atkreipti dėmesį ir išprovokuoti nuorodos paspaudimą.“
„Dezinformacija – klaidinančių žinių skleidimas propagandos sumetimais, dažnai vykdoma siekiant pakenkti politiniams varžovams. Gali būti naudojama tiek vyriausybių, tiek ir nevyriausybinių veikėjų“.