Europos Parlamente atmesta Turkijos narystės ES galimybė

Naujoje Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto ataskaitoje atmestas bet koks ES įsipareigojimas patvirtinti Turkijos narystę ES, nepaisant to, kad prezidentas Erdoganas iš esmės sutiko pritarti Švedijos narystei NATO su aiškia sąlyga, kad Briuselis rimčiau atsižvelgs į Turkijos prašymą dėl narystės ES.

Europarlamentarai aiškiai pasakė, kad ES negali svarstyti Turkijos prašymo dėl narystės, kol nebus įvykdytos esminės reformos teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse. Jie didele balsų persvara 47 balsais prieš 0 pritarė kritiškai Turkiją vertinančiam pranešimui.

Turkija pirmą kartą pateikė paraišką įstoti į tuometinę Europos ekonominę bendriją 1987 m., tačiau ji nuolat buvo atmetama dėl daugelio istorinių, teritorinių ir politinių priežasčių, įskaitant jos vaidmenį tebevykstančiame Kipro padalijime ir politinių bei kurdų disidentų slopinime. Daugelis Vakaruose pastebėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį Turkijoje sustiprėjo autoritarizmas.

Nors šalis yra NATO narė ir bendradarbiauja su ES, siekdama pažaboti nelegalios migracijos srautą, daugelis mano, kad Turkija – 85 mln. gyventojų, kurių daugumą sudaro musulmonai, – kultūriškai nesuderinama su Europos vertybėmis, o jos integracija logistiškai neįmanoma.

Ataskaitoje vietoj Turkijos narystės ES siūloma „alternatyvi ir realistiška sistema” ir prašoma Ankaros oficialiai ratifikuoti Švedijos narystę NATO bei dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias Rusijos vykdomam sankcijų pažeidimui.

Turkijos narystės siekis įstrigo nuo 2018 m. Europos Parlamentas paragino ją visiškai sustabdyti 2019 m. dėl vis blogėjančių žmogaus teisių pažeidimų. Dėl šios savaitės ataskaitos išvadų bus balsuojama vėliau Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.

Remiantis vidiniais pranešimais, daugelį komiteto narių erzina tai, kad NATO pasielgė ne pagal taisykles ir be jų leidimo pasiūlė Turkijai greitą narystę ES. Siekdamas pabrėžti skirtumą tarp ES ir NATO, komitetas į pranešimą įtraukė naują pakeitimą, kuriuo paaiškinama, kad šios dvi organizacijos nėra susijusios.

Ispanijos socialistas europarlamentaras Nacho Sánchezas Amoras, priklausantis Užsienio reikalų komitetui, viešai išreiškė pyktį, kad NATO vadovas Jensas Stoltenbergas veikė ne pagal savo kompetenciją, tariamai sudarydamas sandorius ES vardu, ir pareiškė, kad ES yra nepriklausoma nuo NATO.

Po invazijos į Ukrainą daugelis ES politikos formuotojų mano, kad NATO apėjo ES bloką, o daugelis smerkia Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir jos tariamą norą nusileisti Vašingtono reikalavimams dėl karo.

Iki šio mėnesio NATO susitikimo Turkija žlugdė Švedijos siekį tapti NATO nare, nurodydama priežastis, kad Stokholmas teikia prieglobstį kurdų separatistams ir leidžia deginti Koraną, kas sukėlė pasipiktinimą islamo pasaulyje.

Nepaisant to, kad narystė ES iš tikrųjų yra mažai tikėtina, Kipro pareigūnai šią savaitę davė suprasti, kad jie galėtų pritarti Turkijos narystei su griežta sąlyga, kad jiems bus padarytos nuolaidos Turkijos okupuotoje šiaurinėje salos dalyje.

Iškart po NATO susitarimo dėl Švedijos ES Komisijos pareigūnai atvirai kalbėjo, kad Turkijai narystė ES yra beveik neįmanoma ir kad ji yra tik retorinė priemonė Turkijos užsienio politikai plėtoti.

5 2 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top