Trečiadienį, lapkričio 22 d., Europos Parlamentas priėmė pranešimą, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti Europos Sąjungos sutartis, panaikinant valstybių narių veto teisę ir suteikiant daugiau galių ES institucijoms. Rezoliucija buvo priimta 291 nario balsais, 274 EP nariai balsavo prieš, o 44 susilaikė. Pats balsavimas rodo, kad šis klausimas kelia nesutarimus, o valstybės narės, atrodo, taip pat nenori pokyčių.
Kaip jau pranešėme, konservatyvūs EP nariai pavadino pasiūlymus bandymu „užgrobti Europą” ir sukurti „distopinę supervalstybę, kuri pažemintų šalis nares iki regionų statuso”.
Planuose numatomas didžiulis kompetencijos perkėlimas iš nacionalinio į ES lygmenį, o vienbalsio balsavimo sistema – valstybių narių veto teisė – būtų beveik visiškai panaikinta ir pakeista balsų dauguma arba kvalifikuota balsų dauguma. Europos Parlamentas įgytų daugiau galių, o Europos Komisija taptų daug politiškesnė.
Sutarties pakeitimas mažai tikėtinas, nes tam reikėtų visų valstybių narių paramos.
Lenkijos konservatyvioji vyriausybė antradienį priėmė rezoliuciją, kuria nepritaria siūlomiems Europos Sąjungos sutarčių pakeitimams, teigdama, kad ES Parlamento pasiūlymais „mažinamas vienbalsiškumo principo vaidmuo Europos Vadovų Taryboje” ir „siekiama apriboti valstybių narių galias strateginėse srityse”, pavyzdžiui, užsienio politikos, gynybos ir nacionalinio saugumo srityse. Tokie pakeitimai „iš esmės sumažintų Lenkijos suverenitetą” ir „pažeistų Lenkijos konstituciją”. Lenkijos vyriausybė teigė, kad siūlomi pakeitimai „tarnautų dviejų didžiausių ES valstybių narių”, t. y. Prancūzijos ir Vokietijos, interesams.
Didžiausia Lenkijos opozicinė partija, centro dešinioji Pilietinė platforma, taip pat neigiamai vertina ES Parlamento pasiūlymus. Partijos lyderis Donaldas Tuskas, kuris, tikėtina, taps būsimuoju ministru pirmininku, įspėjo, kad šios idėjos įkūnija „naivų euroentuziazmą”, kuris pastūmėjo Jungtinę Karalystę išstoti iš ES. „Nė viena Lenkijos politinės scenos grupė neleis sau dalyvauti jokiuose sprendimuose, manevruose ar procesuose, kurie ribotų Lenkijos nepriklausomybę, suverenitetą ir interesus”, – pareiškė jis.
Konservatyvusis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas taip pat griežtai nepritaria veto teisės atėmimui iš valstybių narių. „Vengrijai tai yra tabu. Vengrija mano, kad vienbalsis sprendimų priėmimas yra paskutinė nacionalinių interesų apsaugos garantija, ir per ateinančius 120 metų nė vienas Vengrijos parlamentas – kad ir kokios sudėties jis būtų – greičiausiai nebalsuos už tai [vienbalsio balsavimo atsisakymą]. Taigi geriau išbrauksime tai iš Europos darbotvarkės”, – neseniai sakė jis savo kalboje.
Naujoji kairiųjų nacionalistų Roberto Fico vyriausybė Slovakijoje taip pat aiškiai pareiškė, kad ji žada „Slovakiją laikyti svarbiausia” ir priešinsis nacionalinio veto teisės panaikinimui arba perėjimui prie daugumos balsavimo daugiau sričių.
Kad būtų galima pakeisti Sutartį, iš valstybių narių sudaryta Europos Vadovų Taryba pirmiausia turi paprasta balsų dauguma nuspręsti sudaryti konventą, kurį sudarytų Europos Parlamento nariai, Komisijos nariai, valstybių narių parlamento nariai ir ES vadovai. Tada konventas išnagrinėtų pasiūlymus ir pateiktų rekomendacijas, kurias turėtų priimti visos valstybės narės.
Vis dėlto atrodo, kad nėra noro keistis. Nei ES pirmininkaujanti Prancūzija, nei Čekija, nei Švedija nesiėmė veiksmų dėl praėjusią vasarą Europos Parlamento priimtos rezoliucijos, kurioje Europos Vadovų Taryba raginama pradėti ES sutarčių peržiūros procesą. Antradienį Europos Parlamente vykusiuose debatuose šiuo metu ES pirmininkaujančios Ispanijos atstovas, ES valstybės sekretorius Pascual Navarro Ríos pareiškė, kad pirmininkaujanti šalis planuoja šį klausimą iškelti gruodžio 12 d. vyksiančiame ES ministrų susitikime.
Versta iš theeuropeanconservative.com
***
Lietuvos europarlamentarų balsavimas:
