Romualdas Bakutis | Alfa.lt
Seime trečiadienį surengtoje konferencijoje apie nacionalinio saugumo, demokratijos ir žiniasklaidos sąsajas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis kalbėjo, kad šiuolaikinė Rusijos propaganda turi mažai ką bendro su sovietine ar Šaltojo karo propaganda. Esą Kremliaus ideologinė mašina įgavo pagreitį atsinaujinti kas 2–3 mėnesius.
Rusija siekia, kad jos propagandą platintų patys vartotojai
G. Mažeikio teigimu, Lietuvoje naudojamas propagandos supratimas neatitinka pasikeitusių realijų.
„Lietuvoje vartojamas siauras propagandos apibrėžimas. Juk propaganda nėra vien melo sinonimas, egzistuoja daug jos porūšių. Jei jai naudinga pranešti tiesą, ji ją praneš, tačiau dėl to netaps mažesne propaganda.
Galutinis propagandos tikslas – įtikinti taip, kad, kai bus išjungtas televizorius ir internetas, nebeliks tiesioginio poveikio, gatvėje žmogus elgtųsi taip, kaip buvo įtikinta anksčiau. Formuojami ne trumpalaikiai, bet ilgalaikiai įtikinėjimai“, – teigė filosofas.
Pasak VDU profesoriaus, siekiant apibūdinti Rusijos propagandą, Lietuvoje mėgstama vartoti sąvoką informacinis karas. Tačiau ir ji adekvačiai neapibūdina naujų Kremliaus naudojamų metodų. Anot G. Mažeikio, šiandien su Rusija kovojame komunikacinio karo fronte.
„Šiandien naudojama jau nebe ta nuo Antrojo pasaulinio karo paplitusi schema, kada yra vienpusiškai įtikinti bandančios valstybinės institucijos. Dabar siekiama veikti patį mūsų bendravimo procesą, abipusius ryšius. Todėl vyksta ne informacinis, o komunikacinis karas.
Didelis dėmesys skiriamas naujakalbės kūrimui. Turi būti sukurti nauji vardai, žodžiai, įvaizdžiai, kuriuos vartotojai ne tik perimtų, bet ir patys platintų. Komunikaciniame kare naujienas reikia ne tik patiems skleisti, bet ir pasiekti, kad naujus žodžius ir žinias platintų patys vartotojai“, – aiškino ekspertas.
Smegenų plovimo ir popkultūros jungtys
G. Mažeikis pasakojo, kad šiandien Rusijos strategų dėmesys nuo tradicinių politinio poveikio priemonių nukrypo prie humanitarinių ir socialinių technologijų.
„Humanitarinių ginklų nereikėtų maišyti su humaniškais. Šiomis technologijomis žiūrima grynai technologiniu, o ne žmogišku požiūriu. Į šias technologijas įtraukiama naujų istorijos vadovėlių leidyba, kino filmų kūrimas ir pan. Siekiama Rusijos istoriją paversti vartotojams patrauklia populiariąja kultūra ir juos pripratinti kasdien ją pateikiant.
PASAULIS PAGAL PROPAGANDISTĄ KISELIOVĄ: VAKARAI GYVENA KREIVŲ VEIDRODŽIŲ KARALYSTĖJE
Socialinio lauko srityje technologijos siejamos su senų socialinių ryšių pertraukimu ir naujų kūrimu. Pavyzdžiui, Lietuvoje gali būti kuriamos įvairios pilietinės organizacijos, kurios keistų egzistuojančią organizacinę visuomenės struktūrą.
Tuo metu politinės technologijos jau paseno. Dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos laikų Rusija siekė papirkinėti vietos politinius veikėjus ar organizacijas ir tokiu būdu kištis į valstybės gyvenimo reikalus“, – pokyčius Rusijos propagandoje išskleidė G. Mažeikis.
Jo tvirtinimu, reikėtų įvertinti ir organizacinius pokyčius. Dar Čečėnijos karo metu tarpusavio veiksmų nesugebėjo koordinuoti net Rusijos kariuomenė. Tačiau šiuo metu tarpusavyje susikalba tiek kariškiai, tiek propagandos kūrėjai.
Propagandą lengva paskleisti, nebeįmanoma paneigti
G. Mažeikis kalbėjo, kad kurdama propagandinius produktus, Rusija siekia juos patupdyti į pilkumo zoną. Jei propagandinėje žinutėje bus bent dalis tiesos, ją taps sunku paneigti. O kadangi naujienos gyvavimo trukmė gali siekti vos keletą valandų, vėliau tampa išvis nebeįmanoma jos paneigti.
„Propaganda remiasi skirtingu pilkumo lygiu. Tai reiškia, kad pranešime sumaišoma tiesa su melu, todėl tampa sunku jį diskredituoti. Antra, vietoj melo stengiamasi tiesiog provokuoti įvykius ir juos nufilmuoti. Tada paneigimas tampa išvis neįmanomas.
O kadangi kūrinio vartojimas trunka vieną ar dvi dienas, tai kovoti su tuo įmanoma tik prevencija arba kontrpropaganda. Juk paneigimas užima savaites, o vartojimas – dienas ir valandas. Ta šalis, kuri nesigina, vienareikšmiškai yra pralaimėjusi“, – komentavo pašnekovas.
Kovą su rusiška propaganda sunkina ir patenkinti šiuolaikiniam vartotojui būtinas greitas informacijos tempas.
„Vartotojas nori gauti naujieną kas pusę valandos. Toks yra vartotojų poreikis. Propagandos gamintojai jį tenkina, o įprasta žiniasklaida netenkina. Todėl tie, kas tokius dalykus gamina, yra skaitomi, o tie, kas bando perteikti informaciją objektyviai, nėra skaitomi. Kartu ir reklamos gamintojai linkę žengti su tais, kurie gamina sensacijas, o ne objektyvią informaciją. Ten didesnės ir pajamos“, – pasakojo G. Mažeikis.
VDU dėstytojo pasakojimu, greitas informacijos vartojimas palaikomas kuriant nuolatines inscenizacijas.
„Ukrainoje žurnalistai visada fiksuoja, kur Ukrainos vėliavą keičia į Rusijos. Kita strategija – išlaužti vartus ar grobti įkaitus. Todėl įkaitai imami kone kas valandą, nes tai pritraukia didžiausią dėmesį“, – svarstė filosofas.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
