Fiodoras Suchovas. Migla

durdom.in.ua

Kremlius. Rytas.

– Na kaip?

– Pi…c, Vladimirai Vladimirovičiau.

– Nejaugi?

– Dabar taip. Labai staigiai.

– O kas gi? Vakar viskas dar buvo normalu, o šiandien jau viskas…

– Ir vakar buvo nelabai, tiesiog mes nenorėjome sakyti.

– Na pažiūrėsim, pažiūrėsim. Praneškite.

– Mūsų amerikiečių partneriai…

– Tiksliau, pindosai…

– Aš ir sakau, pindosai… Tai štai, jie, matyt, perdavė Ukrainai kažkokį ypač slaptą ginklą, apie kurį mūsų žvalgyba visiškai neturi jokio supratimo.

– Oi, bijau-bijau-bijau. Ir ką jie ten sugalvojo? Psichotroninę-neuroninę-vakuuminę bombą?

– Migla, Vladimirai Vladimirovičiau.

– Kokia migla?

– Migla, Vladimirai Vladimirovičiau. M-i-g-l-a…

– Aš tau kas, pirmokė? Aš žinau kas yra migla.

– Mes taip pat anksčiau manėme, kad žinom. O dabar štai kaip viskas susiklosto.

– Na ir kaip susiklosto?

– O susiklosto mums labai blogai. Toji migla tvyro išilgai viso atribojimo ruožo. Tokia labai tanki – už dvidešimties metrų nieko nematyti.

– Na, pasakok, pasakok…

– Tai štai. Viskas, kas į tą miglą patenka, atgal nesugrįžta. Ir dar – kuo daugiau ten nusiunčiame technikos ir žmonių, tuo ji tampa tankesnė ir tirštesnė.

– Ir kas?

– Ir niekas negrįžta.

– Kuria prasme?

– Bet kuria. Nei dušimtaisiais, nei trisšimtaisiais kroviniais. Prasmenga kaip į žemę. Negrįžtamai.

– Juokaujate?

– Ne juokai galvoje.

– Taip tiesiog viskas viskas?

– ……

– Ir daug ten prapuolė?

– Praktiškai viskas, ką turėjome. Tolimuosiuose Rytuose liko trys batalionai…. Mes negalime jų rasti. Dar jungtinis pulkas Čečėnijoje. Na, ir garbės sargybos kuopa, savaime suprantama.

– O kaip technika?

– Taip pat – visa ten. Na, dar šiek tiek liko… Tolimuosiuose Rytuose…

– Pajunkite aviaciją – tegu padirbėja rusiškos trispalvės šlovei.

– Jau buvome pajungę. Į ten – ir vienokius, ir kitokius, ir viršgarsinius, o atgalios – niekaip.

– Ir daug?

– Tiesą sakant, viską, kas buvo. Liko aštuoni prezidentiniai ir priedangos eskadrilė.

– Jūs ką, norite pasakyti, kad pas mus dabar armijos lyg ir nėra? Ar ne taip?

– Tikrai ne! Visiškai nėra!

– Job… tinis taikiklis!

– Analizių, ekspertizių atlikti negalime – substancijos pavyzdžių paimti neįmanoma. Nepasiduoda. Niekaip.

– O kaip patys ukrai? Ar turime kokių nors duomenų iš mūsiškių?

– Iš mūsiškių – nieko. Tarsi jų ten ir nebūtų. O ukrams viskas vis vien. Jie lyg ir ten kažką stato, augina ir panašiai… Ir net nekreipia dėmesio į tą miglą.

– Bet nors kokių duomenų iš tos pusės yra?

– Yra, gavome per Baltarusiją, neva ukrai sako, jog toji migla – tai konservuota neapykanta.

– Kokia kokia?

– Atleiskit, koncentruota. Neapykanta. Ir nieko daugiau. Ji tarsi įgavusi miglos pavidalą. Kodėl – niekas nežino. Kaip veikia – nesuprantama.

– Vadinasi, tu nori pasakyti, kad ukrai mūsų taip neapkenčia, jog šis jausmas mutavo į gamtos fenomeną?

– Greičiausiai, taip. Bet tiktai…

– Kas tiktai?

– Tiktai ukrai teigia, jog tai ne jų neapykanta…

– O kieno gi? NATO? Pindosų?..

– Ne, Vladimirai Vladimirovičiau, jie sako, kad tai mūsų neapykanta, rusiškoji…

durdom.in.ua

Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
deja, teisus straipsnis

yra dar protingų žmonių
ruskelių neapykanta vakarams, krikščioniškoms žmogiškumo vertybėms juos pačius naikina.
putinas – mūsų geriausias draugas – tam labai padeda.
kaip parašyta: – pi..diec rusijai…

Juozapas

Super! Pagarba.

2
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top