Garliavos šturmo liudytojų teismuose policija atskleidžia negirdėtas aplinkybes (papildyta teismo nutartimi)

Birutė Vaikšnoraitė

Rugsėjo 18 d. vyko Raimundo Čiegio, vieno iš Garliavos šturmo liudytojų, iki šiol persekiojamų teisėsaugos, administracinės bylos nagrinėjimas. Posėdis prasidėjo nuo Kauno apskrities VPK Prevencijos skyriaus viršininko Taurio Stauskio apklausos. Priminsiu, kad šis pareigūnas liūdnai pagarsėjo per pirmąjį nesėkmingą bandymą perduoti mergaitę 2012 kovo 23 d. Tą kartą motina Laimutė Stankūnaitė, net ir padedama kaukėtų apsaugininkų, nesugebėjo jėga atplėšti tvirtai į močiutę įsikibusios mažametės.



Kaip matome nuotraukose, mergaitė tą dieną buvo draskoma į visas puses – L.Stankūnaitė dukrą plėšė viena kryptimi (už pilvo), o kaukėtas pareigūnas – priešinga kryptimi (už rankų). Mergaitei po tokio bandymo ją perduoti motinai prireikė greitosios medikų pagalbos, o siaubingos prievartos sceną stebėjęs operacijos vadovas T.Stauskis tąkart nesiėmė jokių priemonių, kad smurtas prieš vaiką būtų nutrauktas.

Dėl šių priežasčių 2012 gegužės 17-ąją jis operacijoje dalyvavo tik kaip eilinis rezervinis pareigūnas. Kaip jis pats teigė teismo posėdžio metu: „Mano pasirodymas būtų sukėlęs daug papildomų emocijų“. 

Tiesos.lt primena, kad tą dieną smurtą prieš vaiką nutraukė tik drąsi vaiko teisių specialistė iš Kauno rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos Andželika Vežbavičiūtė (visą vaizdo medžiagą žiūrėti ČIA).

Per T.Stauskio apklausą teisiamasis R.Čiegis pirmiausiai siekė išsiaiškinti, kodėl pastarasis davė nurodymą pareigūnui J.Nešvydžiui: „Imk šitą ir išvežk“. R.Čiegis pasakojo, kad du policijos pareigūnai ramiai pavedėjo jį toliau nuo namo ir paleido, tačiau po T.Stauskio komandos nuvedė į konvojavimo automobilį ir nuvežė į nuovadą. Panašias aplinkybes teko girdėti ir kitose Garliavos įvykių liudytojų bylose. Žmonės tvirtino girdėję policininkų nurodymus: „Šitą vyručiai būtinai“, „Dailininką jau turime“ ir pan. Tai suteikia pagrindo manyti, kad Klonio gatvėje budėjusių žmonių veidai buvo žinomi policijos vadams.

T.Stauskis dievagojosi, tokių nurodymų niekam nedavęs, nes tą rytą neturėjęs tam įgaliojimų. Be to, nors teisiamasis teigė pats matęs T.Stauskį prie Kedžių kiemo vartų ir girdėjęs jo žodžius, pareigūnas tai kategoriškai neigė, tvirtino, kad net nebuvo priartėjęs prie minimo kiemo. Keista, nes iš šturmo liudytojų pasakojimų žinoma, kad yra ir daugiau asmenų operacijos metu mačiusių šį pareigūną Kedžių kiemo prieigose. 

Vėliau buvo apklausiamas teisiamąjį sulaikęs pareigūnas J.Nešvydis. Jis, kaip ir dauguma šiose bylose liudijančių policininkų, sunkiai atsiminė įvykio aplinkybes, nors kai jį pradėjo klausinėti policijos atstovas, atmintis pasitaisė ir apklausiamasis sugebėjo atsakyti beveik į visus kolegos Vytauto Kriščiūno klausimus. Laimei, J.Nešvydis po operacijos buvo surašęs tarnybinį pranešimą ir buvo apklausiamas kaip liudytojas, o 2013 m. vasario 21 d. surašė dar vieną tarnybinį pranešimą. Teismui pagarsinus šiuos dokumentus, paaiškėjo įdomių, iki šiol dar negirdėtų, aplinkybių. J.Nešvydis rašė operacijos metu matęs, kaip asmenys bandė suduoti ar sudavė smūgius bei spyrė kojomis pareigūnams. Deja, nei smurtavusių asmenų, nei nukentėjusių policininkų jis neįsidėmėjo. Iki šiol nebuvo tekę girdėti, kad operacijos metu būtų nukentėję policijos pareigūnai, išskyrus garsųjį sambo čempioną Mindaugo Gušauską, kuriam neva trinktelėjo Neringa Venckienė.

Administracinėse Garliavos šturmo bylose žmonės teisiami už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Iki šiol tebuvome girdėję apie policijos pareigūnų išreikštus reikalavimus žmonėms pasitraukti nuo Kedžių namo durų. O J.Nešvydis atskleidė, kad jis davė nurodymus asmenims pasišalinti net iš kiemo. Kokiu pagrindu tokie nurodymai buvo reiškiami, išsamiau nebuvo paaiškinta. Beje, teisme J.Nešvydis patvirtino, kad T.Stauskis davė nurodymą išvežti R.Čiegį ir tada jis nuvedė jį į konvojavimo automobilį.

J.Nešvydžio teigimu, asmenys turėjo galimybę savo valia pasišalinti nuo namo be fizinės jėgos panaudojimo ir pareigūnų įsikišimo. Jis paaiškino, ir kaip tai reikėjo padaryti. Tiesiog atvykus pareigūnams, žmonės iš karto galėjo išsiskirstyti. Suprask, pamatei atvykusius pareigūnus – mauk iš kiemo. Nėra čia jokio reikalo piliečiams stebėti teismo sprendimo vykdymo.

Po to, kai du šturmo liudytojai – Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė ir Artūras Zadorožnij – Kauno apylinkės teisme buvo išteisinti, policija akivaizdžiai susirūpino ir pakeitė taktiką, sustiprino pozicijas. Vietoj Garliavos įgaliotinio Roberto Kumetos šioms byloms paskyrė naują institucijos atstovą – Kauno raj. PK prevencijos skyriaus viršininką Vytautą Kriščiūną. Nėra žinoma, ar šis policininkas pats dalyvavo šturme, tačiau jis apskundė abi išteisinančias nutartis ir teismo posėdžių metu ėmėsi aktyvaus atstovavimo. Kaip supratome, naujoji taktika bus paremta Kauno raj. PK viršininko Romo Oželio, kuris operacijos metu buvo grupės vadovas, turėjęs lydėti antstolę, liudijimais ir apklausomis.

Pasak R.Oželio, atėjusi antstolė pranešė, kad atvyko vykdyti teismo sprendimo ir paprašė piliečių jai netrukdyti. Netrukus antstolė pareikalavo, kad jis duotų komandą pareigūnams pašalinti asmenis kaip kliūtis, todėl jis paliepė šalia esantiems pareigūnams atlaisvinti praėjimą iki namo durų. Vėliau antstolė jo paprašė, kad „jos veikimo zona būtų adekvatesnė, kad netraumuoti vaiko, atlaisvinti priėjimą ir prie langų, ir prie durų“.

Labai nustebome išgirdę tokią žmonių pašalinimo nuo terasos langų priežastį – pasirodo, smurtiniais veiksmais prieš taikiai stovėjusius žmones buvo siekta „netraumuoti“ vaiko!!!

Daugelis internete matėme tuos ypač kraupius vaizdus, kuriuos per terasos langus galėjo stebėti ir mažametė: kaip nuo terasos pareigūnai tiesiog nuvelka jokių gyvybės ženklų nerodančią moterį ir velka ją grindiniu, kaip pargriuvusį jaunuolį pareigūnai tiesiog nusviedžia nuo terasos, kaip antiriaušinio būrio pareigūnai su skydais daužo senyvo amžiaus žmones, stovėjusius prie pat langų.



Galiausiai, naujasis policijos atstovas V.Kriščiūnas pareiškė, kad tuomet, kai antstolė ir R.Oželis išsakė reikalavimus piliečiams pasitraukti, buvo tyla ir visi ten susirinkusieji galėjo juos girdėti. Jis netgi teigė, kad šias aplinkybes galėtų patvirtinti dviejų pareigūnų nufilmuota video medžiaga, kurią, deja, teismas atsisakė prijungti prie bylos.

Pamastykime. Tą rytą prie Kedžių namo buvo susirinkę per 100 žmonių, taigi net jei ir nebūtų natūralių kaimo gamtos garsų (sunerimusių aplinkinių sodybų šunų lojimo, lietaus barbenimo), būtų buvę sunku visiems susirinkusiems girdėti tai, kas kalbama be jokių garsą stiprinančių priemonių.

Tačiau mums, susirinkusiems stebėti, kaip bus vykdomas teismo sprendimas, skaudžiausia yra tai, kad mūsų turima video medžiaga negailestingai liudija, kad ir antstolė, ir pareigūnas R.Oželis išdėstė savo reikalavimus net nesiteikę palaukti, kol bus sugiedotas Lietuvos himnas. Nejaugi V.Kriščiūnui, S.Vaicekauskienei ir R.Oželiui „Tautiška giesmė“ tėra „tyla“? Kodėl antstolė ir pareigūnai negalėjo pagarbiai palaukti vieną minutę, kol bus baigti giedoti paskutiniai himno žodžiai, ir tada ramiai pradėti derybas su susirinkusiais stebėtojais? Ar išvis protinga buvo reikšti kokius nors reikalavimus tuo metu, kai per šimtas žmonių gieda? Matyt, tuomet nebūtų buvę galimybės parodyti, kieno čia valia, nebūtų buvę ir pagrindo, už ką teisti „nepaklususių“ policijos pareigūnų „teisėtiems reikalavimams“.

R.Oželis taip pat tvirtino, kad visi, kas norėjo, turėjo galimybę pasitraukti po antstolės ir pareigūnų išreikštų reikalavimų. Tačiau kaip tai reikėjo padaryti tiems 95 procentams susirinkusiųjų, kurie tokių reikalavimų dėl giedamo himno negirdėjo, taip ir liko neaišku.

Beje, pareigūnai nekalba apie tai, kiek žmonėms buvo duota laiko pasitraukti ir kur jie būtų turėję pasitraukti. Kaip matome nuotraukose, prieš žmones stovėjo susikibusių policininkų „grandinė“. Tai jeigu nors vienas būtų bandęs prasivežti pro ją, matyt, būtų apkaltintas panašiais kaltinimais kaip ir Seimo narys P.Gražulis, nes 2013 m. rugsėjo 24 d. TV3 žiniose Vilniaus policijos VPK viršininkas Kęstutis Lančinskas aiškiai išdėstė, kad išrikiuota policininkų grandinė yra laikoma policijos STOP juosta.



Na, žodžiu, padėtis be išeities. Likote stovėti – „kalti“, būtumėte brovęsi pro policininkus – greičiausiai būtumėte buvę dar labiau „kalti“. Labiausia tai, aišku, „kalti“ dėl to, kad iš viso tą rytą ten buvote.

Belieka pridurti, kad rugsėjo 24 d. teismas paskelbė Raimundo Čiegio byloje nutartį, teigiančią, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas ir kad už tai R.Čiegiui skiriama 400 Lt bauda.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
26 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
26
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top