Rugilė Audenienė | Alfa.lt
Lietuvos moterims gimdyti namuose leidžiama, o medikams suteikti jiems kvalifikuotą pagalbą – draudžiama. Tokį šalies sveikatos sistemos paradoksą įvardijo gimdymą namuose reglamentuoti įstatymais raginantys aktyvistai. Pasaulio bendruomenė, veikianti gimdymo ir gimimo srityje, renka parašus, palaikydama lietuvę pribuvėją Jurgitą Švedienę, kuri kartu su bendrosios praktikos gydytoja Dalia Jakaite trečiadienį sės į teisiamųjų suolą. Pribuvėjų veikla mūsų šalyje vis dar neįteisinta.
Tereikia vieno sveikatos apsaugos ministro įsakymo
„Netrukus prasidėsiantis pribuvėjos Jurgitos teismas – tai procesas, susijęs su Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos trūkumais: tėvams gimdyti namuose leidžiama, o medikams suteikti tokiems tėvams kvalifikuotą pagalbą yra draudžiama, su žmogaus teise pasirinkti jam palankiausią gimdymo vietą ir aplinkybes, vaiko teise gauti geriausią įmanomą priežiūrą“, – savo tinklaraštyje Vitale.lt rašo gimdymuose kaip dula, arba gimdyvės padėjėja, dalyvaujanti, paskaitas besilaukiančioms moterims, šeimoms skaitanti Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.
Viena pirmųjų apie gimdymo namuose įteisinimą pradėjusi kalbėti vilnietė kartu su bendraminčiais jau ne vienerius metus mėgina keisti visuomenės požiūrį į gimdymą. Pasak jos, Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos komitetas Lietuvai jau seniai rekomendavo reglamentuoti gimdymo namuose tvarką. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad gimdyvė turi teisę susilaukti kūdikio namuose. Ir nors gimdymas namuose mūsų šalyje – vis dar „karšta“ tema, apipinta išankstinėmis nuostatomis ir siaubo istorijomis, patikimi moksliniai tyrimai rodo, kad šiuolaikinis planuotas „naminis“ gimdymas yra toks pat saugus, kaip ir vykstantis ligoninėje. Kai kuriais požiūriais jis net palankesnis vaiko ir motinos sveikatai.
Netrukus teismą pasieks dviejų vilniečių, kaltinamų neteisėtai besivertusių ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, byla – įtariama, kad viena jų priimdavo namuose gimdančių moterų naujagimius, kita išrašydavo gimimą patvirtinančias pažymas, nors abi legaliai to daryti negalėjo. Viena iš moterų – Jurgita Švedienė.
„Aš žinau, kad Jurgita Švedienė yra dvasinė pribuvėja, gyvai perėmusi senąsias pribuvėjystės tradicijas, ir ji nėra medikė. Žinau, kad teikti akušerinio pobūdžio pagalbą, nebūnant mediku, yra nusižengimas Lietuvos teisei. Taip pat žinau, kad jei Jurgita būtų nusprendusi vis dėlto baigti akušerijos studijas, kaip diplomuota medikė ji irgi nebūtų galėjusi teikti tokios pagalbos mūsų šalies gimdyvėms, nes tai nėra reglamentuota. O jei vis dėlto ją teiktų, už tai jai grėstų teisinė atsakomybė – kaip kad yra dabar.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
