Alia Zinkuvienė | „Respublika“
Lietuvos studentų sąjunga reiškia pasipiktinimą Mykolo Romerio universitete daugybę metų kerojančia artimų giminaičių protekcija. Specialiųjų tyrimų tarnyba prieš kelerius metus nepotizmo židinių buvo aptikusi Kauno technologijos universitete. Tačiau giminių klanai nebaudžiami plinta ne tik aukštosiose mokyklose, bet ir medicinos įstaigose, savivaldybėse, mat Vyriausybė prieš 10 metų suteikė jiems neliečiamumą. Su tuo kovoti dabar bando tik STT.
Saviems – šiltos vietelės
MRU Teisės fakulteto Tarptautinės ir ES teisės instituto direktorius prof. Saulius Katuoka dar 2003 m. sau pavaldžiame padalinyje įdarbino dukrą, doc. Inga Daukšienė ilgus metus dirbo tiesiogiai vadovaujama savo tėvo, o Darbo kodekso 97 str. nuostatos tai draudžia.
Paradoksalu, kad įtarimai dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto susikaupė virš tokius konfliktus narpliojančios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario galvos, mat S.Katuoka nuo 2014 m. lapkričio yra VTEK narys.
Pasak studentų sąjungos, savo gimines proteguoja net ir aukščiausia MRU vadovybė. Štai mokslo ir tarptautinių ryšių prorektorė prof. Inga Žalėnienė dar prieš kelerius metus petys petin triūsė Teisės fakultete kartu su savo motina, be to, esą pasirūpino, kad darbo vietą MRU gautų jos jaunesnioji sesuo Agnė Tvaronavičienė. 2010 m. tapusi Teisės fakulteto doktorante, iki tol ėjusi įvairias pareigas AB Lietuvos pašte, 2012 m. ji gavo lektorės pareigas MRU Socialinės politikos fakultete, dabar yra ir MRU LAB Mediacijos ir darnaus ginčo sprendimo laboratorijos vadovės pavaduotoja. Nuo 2013 m. A.Tvaronavičienė yra ir Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė – šią viešąją įstaigą, siūlančią įmonėms finansinius ginčus spręsti už tam tikrą mokestį su jos paskirtais arbitrais, o ne teisme, įsteigė keletas verslo asociacijų kartu su MRU.
Bet ir čia jaunos teisininkės karjera nesustojo – MRU Teisės fakultetas pernai „perstumdė“ organizacinę struktūrą, panaikino keletą katedrų ir įsteigė du institutus, o į vieno iš jų – Viešosios teisės – direktorės kėdę klestelėjo ne koks nusipelnęs profesorius, o prorektorės sesuo.
Nemato kito pasirinkimo
I.Žalėnienė „Respubliką“ tikino, kad tiesiogiai savo seseriai nevadovauja, todėl su įstatymo reikalavimais neprasilenkia.
„Yra fakultetai, yra jų dekanai, institutų direktoriai pavaldūs jiems, o institutų darbuotojai tiesiogiai pavaldūs institutų vadovams“, – aiškino prorektorė. Esą net ir mokomosios laboratorijos, vienoje kurių vedėjos pavaduotoja dirba A.Tvaronavičienė, mokslo ir tarptautinių ryšių prorektorei tiesiogiai nepavaldžios, nors ji ir yra atsakinga už visą universiteto mokslo politiką.
Kokiu būdu sesuo tapo Viešosios politikos instituto direktore, ar vyko konkursas, I.Žalėnienė teigė nežinanti, nes už tai atsakingas universiteto kancleris. Sunku patikėti, kad artimos giminaitės apie savo darbo reikalus nepasikalba nei prie kavos puodelio, nei drauge rengdamos universiteto leidinį „Jurisprudencija“. Ir, aišku, tik didžiausi pavyduoliai drįstų įtarti, kad aukštas pareigas einanti vyresnioji sesuo tikrai turi galimybių stumtelėti karjeros laiptais jaunesniąją…
„Aš bet kurioje komisijoje, kur sprendžiamas klausimas dėl mano sesers, būčiau nusišalinusi, o šiuo atveju net neturėjau galimybės pasisakyti jokiu klausimu, susijusiu su jos įdarbinimu. Mes gi žinome įstatymų reikalavimus, deklaruojame interesus ir vengiame jų supainiojimo“, – teigė I.Žalėnienė.
Profesorės teigimu, Lietuvoje teisės krypties mokslinį darbą dirbti ir karjerą daryti galima tik trijose institucijose – MRU ir Vilniaus bei Vytauto Didžiojo universitetų Teisės fakultetuose. Tačiau jei esi vienos institucijos absolventas, patekti į kitas dvi konkuruojančias institucijas kartais yra problemiška.
„Žmogiškai kalbant, būtų absurdiška, jeigu žmogus, kuris mūsų universitete baigė bakalauro, magistro studijas, apsigynė daktaro disertaciją, negalėtų čia tęsti savo veiklos“, – įsitikinusi I.Žalėnienė.
Nieko bloga, kad tėvai ir vaikai dirba toje pačioje institucijoje ir vienas iš jų yra tiesioginis kito vadovas, neįžvelgia ir VTEK narys S.Katuoka: „Mes džiaugiamės gydytojų, teisininkų dinastijomis. Ir aš didžiuojuosi, kad mano dukra baigė magistrantūrą Vokietijoje, kad laiku parašė ir apsigynė mokslinį darbą, kad yra kolegų gerai vertinama kaip mokslininkė. O kur jai dar dirbti? Kai daugiau nei prieš 10 metų įsidarbino mūsų universitete, mes nekalbėjome apie jokius nepotizmus ir kitokius „izmus“.“
VTEK narys akcentavo, kad šiuo metu doc. I.Daukšienė jo vadovaujamame institute jau nebedirba – jos dėstomas dalykas atsidūrė po Teisės fakultete naujai įsteigto Viešosios politikos instituto stogu. Taigi formaliai nėra net prielaidų supainioti interesus.
Klanus pričiupo STT
2013 m. vasarą penki KTU profesoriai buvo svarstomi VTEK dėl interesų konflikto, apie kurį komisiją informavo Specialiųjų tyrimų tarnyba. Dalis vadovų dalyvavo skirstant atlyginimus ir jų priedus savo tėvui, sūnui ar dukrai, dirbantiems tuose pačiuose padaliniuose, o vienas ne tik lepino dukrą didesne alga, bet ir vizavo jos prašymus perkelti į aukštesnes pareigas.
Visi KTU atstovai kaip skydu dangstėsi 2005 m. vasario 23 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu, patvirtinusiu pedagoginių darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje institucijoje, kai juos sieja artimi giminystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam, sąrašą.
Tačiau, VTEK nuomone, ministro įsakymu nustatyta išimtis nepašalina paties interesų konflikto ir neatleidžia nuo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytų įpareigojimų vengti konflikto, o jam iškilus – nusišalinti. Akivaizdu, kad vadovai negalėjo būti objektyvūs ir nešališki, nes buvo suinteresuoti finansine savo artimųjų gerove.
Tuomet VTEK nuobaudų už įstatymo pažeidimus neskyrė, nes konstatavo, jog giminystės ir svainystės saitai yra „sisteminė“ aukštųjų mokyklų problema, ir rekomendavo nustatyti jose tvarką, kaip praktiškai įgyvendinti įstatymo reikalavimus, įskaitant pareigą deklaruoti privačius interesus.
Rekomendaciją VTEK pateikė ir ŠMM: atkreipti dėmesį, kad išimtis pedagoginiams darbuotojams – artimiems giminaičiams – dirbti vienoje įstaigoje nustatantis įsakymas neatitinka aukštesnės galios teisės akto – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo – nuostatų. Tačiau ši VTEK rekomendacija, matyt, pasiklydo valdininkų stalčiuose.
Ultimatumo laikas išseko
Neatlyžo tik STT, užsimojusi su šaknimis išrauti korupcija dvelkiančias ir piktnaudžiauti gundančias Darbo kodekso išimtis. Savo iniciatyva tarnyba atliko 2005 m. priimto Vyriausybės nutarimo, kuriuo išimtys nustatytos ne tik pedagogams, bet ir medikams, farmacininkams, kultūros, miškų urėdijų, seniūnijų socialiniams darbuotojams, antikorupcinį vertinimą.
„Vertinant įstatymo nuostatos taikymo praktiką, akivaizdžiai pastebima, kad išimtis tapo taisykle, kuria pradedama piktnaudžiauti“, – konstatuojama antikorupcinio vertinimo išvadoje. STT siūlo tobulinti Darbo kodekso 97 str. 2 d. nuostatas ir nustatyti aiškius kriterijus, kada Vyriausybė turi teisę nustatyti išimtis. Taip pat siūloma peržiūrėti tokių „išimtinių“ pareigybių skaičių ir bent dalį jų išbraukti.
Suinteresuotoms institucijoms ir Vyriausybei STT davė 3 mėnesius įvertinti antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus siūlymus ir atsakyti, kaip bus ir ar bus į juos atsižvelgta. Terminas baigėsi sausio 28 d.
Aplinkos, Sveikatos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymus į STT pasiūlymus atsiuntė, o iš ŠMM reakcijos nesulaukta.
Romas VALENTUKEVIČIUS, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas:
Suprantu mažų miestelių, rajono savivaldybių bėdas, nes tam tikroms profesijoms ten nėra pakankamai darbo vietų. Kur įsidarbinti mero žmonai teisininkei, ligoninės vadovo sutuoktinei ar vaikams, kurie irgi yra gydytojai, kad nebūtų tiesioginio pavaldumo santykių? Bet Vilnius ar Kaunas tikrai ne tokios vietos, kur nėra kitų darbo vietų ir belieka visai giminei įsidarbinti toje pačioje valdiškoje įstaigoje.
Aukštosiose mokyklose administracinės funkcijos būna įvairiai paskirstytos, todėl prielaidomis vadovautis negalima. Ar žmonės veikiami interesų konflikto, galima pasakyti tik peržiūrėjus konkrečias vadovų funkcijas, jų pasirašytus dokumentus, ar jie turi tiesioginės įtakos pavaldžiam giminaičiui. Jeigu vadovas sprendžia klausimus, pavyzdžiui, dėl jo atlyginimo dydžio, premijų, darbo krūvių skirstymo ar mokslinių darbų vertinimo, jis privalo nusišalinti. Jeigu formaliai nusišalina, tai nebus jokio pažeidimo. O kodėl žmones taip labai traukia įsidarbinti po įtakingo giminaičio sparneliu? Visko būna, kartais reikia konkursus laimėti, ne visi tai sugeba…
Nuo redakcijos
Po straipsnio publikavimo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas pareiškė, kad jo vadovaujama organizacija skundo apie giminių protegavimą Mykolo Romerio universitete „Respublikai“ nerašė. Redakcija dėkoja studentų vadovui ir kartu džiaugiasi, jog sąjungoje yra pilietiškų narių, kurie atsiuntė laišką, o jame minimi faktai žurnalistinio tyrimo metu pasitvirtino.