Sensacijų ir vadinamųjų garsenybių pirmiausia reikia tam, kad jos viešumoje užgožtų esminius mūsų gyvenimo procesus. Būtent taip norėtųsi vertinti triukšmą apie krentančius prezidentės reitingus: dažniausiai paklaidos ribose vykstančius svyravimus žiniasklaida vis siekia pateikti kaip vaizdingas arklių lenktynes. Nors, kaip sako sociologai, svarbiausia – tendencijos. Tiesa, Daliai Grybauskaitei jos šią akimirką nėra palankios, tačiau prezidentė, be jokios abejonės, išliks artėjančių rinkimų favorite. Sausį paskelbtos apklausos atskleidė, kaip rimtai ir profesionaliai svarbiausioji rinkimų kandidatė žvelgia į artėjančias varžybas, kaip vengia netikėtumų ir sumaniai derina prieš penkerius metus įgytą patirtį su naujomis tik valstybės vadovei atsiveriančiomis galimybėmis.
Prieš pat paskelbiant Daliai Grybauskaitei nevisai palankius apklausų rezultatus viešojoje erdvėje buvo sulašinta dar viena „skiepų“ dozė. Būtent taip reiktų vadinti netikėtą senos temos – prezidentės Briuselyje laukiančios karjeros – aktualinimą. Bandoma ne tik neutralizuoti nepalankias žinias, bet ir formuoti „deficito“ poreikį: nesunku atgaivinti ne tik su sovietiniu mentalitetu siejamą norą bet kokiu būdu gauti tai, ko kiti taip pat labai nori. Su Lietuva dėl Dalios Grybauskaitės besivaržančios Europos Sąjungos legenda naudinga – taip, nerizikuojant skatinti euroskeptiškas nuotaikas, Lietuva paverčiama nugalėtoja, kuri varžybose su Europa laimėjo svarbiausią prizą – prezidentę.
Norėdami rimtai apsvarstyti Dalios Grybauskaitės galimybes užimti taip ir neįvardintas aukštas pareigas Europos Sąjungoje, pirmiausia turėtume atsakyti į klausimą, kiek tikėtina, kad jos kandidatūrą rems Lenkija. Be nuoširdžios Varšuvos paramos lietuvių politikui apie Europos Komisijos pirmininko pareigas galima tik svajoti. Kitas dalykas – mūsų viešojoje erdvėje iškreipta Europos politikų siekių hierarchija. Nė vieno nacionalinės karjeros viršūnėje esančio politiko niekas nesuvilios jokia tarnyba Europos Sąjungoje. Ambicingiems politikams Briuselis vis dar lieka garbinga politinė pensija arba saldžiai supakuota politinė tremtis. Lietuvoje toks mandagus susidorojimas su bendražygiais pagardinamas gausiu europietišku atlyginimu, todėl neatrodo kaip viešas pažeminimas.
Kalbos apie karjerą Briuselyje ir atidėliojimas skelbti sprendimą kandidatuoti prezidento rinkimuose šiuo metu yra du svarbiausi Dalios Grybauskaitės rinkimų vajaus „arkliukai“, kuriuos bus galima sėkmingai naudoti iki vasario 20 d. Tiesa, šios dvi temos kenkia paramą prezidentei deklaravusiems konservatoriams ir liberalams, kurie jau pasirinko: miglota „vaivorykštės vyriausybės“ viltimi bandoma užtemdyti nesėkmės Europos parlamento rinkimuose riziką. Problema, kad abu šie projektai glaudžiai susiję – prastai pasirodžius rinkimuose, kalbėti apie įsijungimą į „vaivorykštės vyriausybę“ būtų naivu. O Daliai Grybauskaitei reikia atsiriboti nuo konservatorių ir liberalų „talkos“. Prieš penkerius metus ji sėkmingai įtikino dešiniųjų rinkėjus, kad nėra kairioji, šiandien kandidatės į prezidentus laukia priešingas uždavinys.
Įdomu, kad šiandien Dalios Grybauskaitės delsimas skelbti savo sprendimą kandidatuoti prezidento rinkimuose turi visai kitą prasmę negu prieš penkerius metus. Anuomet toks atidėliojimas kaitino aistras, stiprino jos iš Europos grįžtančios gelbėtojos įvaizdį. Strateginis sprendimas po penkerių metų tapo rinkimų taktikos žaisliuku: dabar svarbiausias delsimo tikslas – kiek įmanoma trikdyti varžovų rinkimų kampanijas. Taip siekiama sutrumpinti prezidento rinkimų kampaniją, o tai naudinga tik pareigas einančiai valstybės vadovei. Daliai Grybauskaitei netrūksta žinomumo, o su kiekviena papildoma rinkimų vajaus diena didėja rizika, kad vienas ar kitas varžovas gali išsiskirti iš kol kas gana pilkos kandidatų minios. Demokratinės viešosios erdvės iliuziją kurianti žiniasklaida elgiasi savižudiškai – stengiasi naikinti bet kokią prezidento rinkimų vajaus intrigą ir vienbalsiu kuria priešstatą: viena ypatinga kandidatė – vidutinybių minia.
Vos pasiskelbęs kandidatas, pavyzdžiui, Artūras Zuokas ar Linas Balsys, tuojau sužimba visų televizijų ekranuose. Tačiau jiems uždavinėjami tie patys nuobodūs klausimai ir skubama skelbti vienodą diagnozę. Taip siekiama kito svarbaus būsimojo rinkimų vajaus tikslo – iki demokratinei valstybei priimtino minimumo sumažinti kandidatų diskusijas. Arba bent jau pasiekti, kad tos diskusijos būtų neįdomios ir mažai žiūrimos. Prieš penkerius metus pavyko – Kazimiera Prunskienė anuomet taip ir nesugebėjo įgyvendinti troškimo viešai diskutuoti su Dalia Grybauskaite.
Prieštaringai visuomenės vertinami klausimai – gėjai, tautininkai, euras, pensijos, atominė, žemė, skalūnai – iki šiol sėkmingai jų vengusiai prezidentei yra labai pavojingi. Norėdama laimėti, ji turi suburti labai skirtingus žmones; kad jie balsuotų už tą patį kandidatą, reikia sukurti nedidelį politinį stebuklą. Paradoksalu, bet tokio stebuklo pamatus galima bandyti kloti mažiau bendraujant su tradicine žiniasklaida, segmentuojant auditorijas socialiniuose tinkluose ar susitikimuose su rinkėjais. Tiesa, gana rizikinga nedidelėms auditorijoms skelbti tai, ką jos nori girdėti. Prieštaringos žinios gali persipinti, todėl bene geriausia Dalios Grybauskaitės rinkimų tema po vasario 20-osios būtų visus rinkėjus jungiantis darbas. Darbas Lietuvos labui, pabrėžiant, kad prezidentas toks svarbus, jog negali nė akimirkai atsitraukti ir užsiimti tokiomis smulkmenomis, kaip rinkimų vajus. Lietuviai mėgsta darbščius ir pasiaukojančius. Dalios Grybauskaitės lūpose tokia žinia skamba autentiškai – visą kadenciją prezidentė dirbo be atostogų, jos darbo diena prasideda dar saulei nepatekėjus…
Darbo Lietuvai tema padėtų išvengti prezidentei nepatogių klausimų apie rėmėjus bei rinkimų štabą. Visiems kitiems kandidatams rinkimų štabai tampa atrama, tačiau kiekvienam prezidento pareigas einančiam politikui tai tikras galvos skausmas. Nedera naudotis valstybės ištekliais ir prezidentūroje sutelktą ištikimiausių bendražygių komandą siųsti nemokamų atostogų, kurias jie praleistų agituodami. Dalios Grybauskaitės štabe atsiradusios asmenybės keltų daugybę nepatogių klausimų ir toms asmenybėms, ir pačiai kandidatei. Geriau bandyti rinkimų štabą paversti atgyvenusiu politikos reliktu.
Rinkimų pradžiamokslis sako – kiekvienas valdžioje esantis turi stengtis, kad rinkimai jokiu būdu netaptų referendumu, kurio svarbiausias klausimas: kokia buvo besibaigianti kadencija. Geriausia kalbėti apie ateities darbus ir viltis. Kaip vienas išminčius kadaise sakė, kuo aukščiau kylame, tuo mažesni atrodome tiems, kurie nemoka skraidyti. Kiekvienas mūsų gegužės 11-ąją turėsime atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų kyla, o kas…
Autorius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius.
Taip, taip, taip Grybauskaitei atia.
Z.Vaisvila. Ji reiktu rinktis is visu kandidatu – protingas, islaikytas, profesionaliai pasikaustes zmogus ir, svarbiausia, Lietuvos patriotas.
„Prieštaringai visuomenės vertinami klausimai – gėjai, tautininkai, euras, pensijos, atominė, žemė, skalūnai – iki šiol sėkmingai jų vengusiai prezidentei yra labai pavojingi. Norėdama laimėti, ji turi suburti labai skirtingus žmones; kad jie balsuotų už tą patį kandidatą, reikia sukurti nedidelį politinį stebuklą“. Aš tame stebukle nedalyvausiu; skaitykite Respublikoje Radžvilo, Ozolo, Rudžio ir kt. straipsnius. Telkimės vasario 9 d.
politrukai, vadinantys save „politologais” galetu pasimokyti is autoriaus.
Aleknonis be reikalo nuvertina tuos europinius postus. Tie postai suteikia daug galimybių vienaip ar kitaip kreipti reikalus. Kompartijos išugdytas Barroso neveltui ten sėdi. Kodėl jo neturėtų pakeisti Grybauskaiė? Juk jaunystėje į juos tiek investuota. Negali nebūti investicijų atsipirkimo.
tiki,kad D.Grybauskaitę galima pataisyti.Ji gali tik suvaidinti.Autoriaus geranoriškumas sveikas jam pačiam.Šiaip,už ją mes nebalsuosime.Tiesą sakant,G.Aleknonis galėtų kandidatuoti,tik ne ji,kad ir į kokį patrauklų rinkiminės kampanijos popieriuką įvyniota.
Be euro-posto kortos,manau ne mažiau bus naudojama lenkiška korta,argi šiaip sau tėtukas iš kaladės šitą kortą ištraukė,o prezidentė tuojau tvojo šituo koziriu,ne tiek per lenkus,o kiek per kvailų lietuvių nacionalinius jausmus.Ciniška,nedora,bet užtai daug geriau veikia,negu rusiška korta.
nesuprantu kaip Grybauskaitei dar nera apkaltos uz dvigubus darbo standartus, ji gal megausis viesuju rysiu pagalbos isrenktu prezideneto postu, arba gyvens privilegijuota Turniskese ir vargo nematys.Nors kiek mastantis Lietuvos pilietis uz ja tikrai nebalsuos.
to>vienas rimtesnių kandidatų, tai kad Zigmukas jau mums kartą atneše laisvę ant savo sparnų su perestrojkos chebrą,kurią ir pats labai džiaugesi.Eidami į garbingą postą visi žada,ar mažai žadejo AMB-as,šlepete pastarasis net sutrype LR konstituciją kad prasibrauti ,doras garbingas žmogus to sau neleistų,ar mažai tamstai dar žadetojų,kalbetojų,melagių norinčiu užgrobti pareigybę.Rinkti į LR Prezidento postą turime kovotojus už mūsų laisvę,tiesą,tas kuris del tiesos sakymo mums, jau žvelge mirčiai į akys, tai žurnalistas AUDRIUS DIRŽIUS.Tas pilietis kuris pirmas pakeles Lietuvą del svarbių klausimų sprendimo žemes ūkio profesonalas -žurnalistas PRANCIŠKUS ŠLIUŽAS, nenuilstoma kovotoja už tiesą,garbinga teisininke NERINGA VENCKIENE, daug metų tiekiantis Tautai išsamią informaciją,Ekspertai -EU bebaimis kovotojas atskleides galybę neskanių darbų ,aktorius -režisierius AUDRIUS NAKAS.
Jo jo, labai darbšti, kad tik nepatrūktų bevežant lietuvos vežimą, pasižiūrėkite į Prezidentės darbotvarkęs, ,kas dieną po susitikimą su Botsvanos ambasodoriumi, susitikimas su vaikučiais ir fotografavimasis su voveruškynės kaimo moterėlėmis.Tikrai Aleknonis pastabus ir užjaučiantis…
As jau galvojau, kad gerb. Aleknoni uz jo ankstesne pozicija is riomerio isgrudo. Neismete, tai dabar gal del to jis nebepasisako aktualionis temomis.Lieki dirbti, bet nebekalbi.Taip??
ar tamstai atrodo, kad portalai ir Lietuvos radijas priklauso Riomeriui? O kad ten negirdėti Aleknonio, tai turbūt dėl to, kad ten jo nei kviečia pasisakyti, nei prašo rašinių. Kaip ir V.Rubavičiaus, V.Radžvilo, D.Kuolio. Tikrosios pasikeitimo nuomonėmis laisvės pas mus nėra. Bene ryškiausiai tą iliustruoja visiškai degradavusi Miliūtės laida „Teisė žinot”.
mums tos diktatorės.Kažkaip nesitiki,kad čia rašė G.Aleknonis.
kad žmonių sąmonėje vyksta lūžis.Tai kas ,kad A.Butkevičius nesibalotiruoja.Nežinia,kiek teisingos tos apklusos.Bet man atrodo,kad Dalios popieriai dar blogesni.Ir tegul ji nesitiki laimėti vieną kartą pasirodžiusi TV ekrane.Atvažiuos kur nors,mes jos daug ko paklausime-apie visus skandalus ir Garliavos žiaurumus.Moralinė pozicija.
rasykit dazniau , laukiame TIESOS
televiziją buvo labai geras ir įdomus interviu su V.Adamkumi.Apie prezidento rinkimus ir Ukrainą.Sveikatos.
kai dugną dėsim.Taip sakoma pas mus.Po visų nevykusių skandalų ir, švelniai tariant, piktnaudžiavimo valdžia, bent kiek tuo besidominčiam žmogui aišku, kad ponios korta mušta. Ir mušė ne kas kitas, o ji pati. Pirmiausia arogantiškai atsisakydama skolintis iš TVF už 2-3 procentus, plikbajoriškai pasiskolina už 8-10 proc., antra – bandymas išprievartauti Snoro šešėlyje Gailių ir Giržadą, trečia- stovėjimas po medžiu Garliavos Mergaitės tragedijoje, ketvirta- į jokias roges netelpantys „skiepai” ,penkta- paniška baimė išgirsti nepatogius klausimus ir t.t ir t.t Sutikit, ne visi gi žmonės turi blogą atmintį.