Gintaras Songaila. Prof. V. Landsbergiui – apie referendumą ir apie panieką (I)

Prof. V.Landsbergis savo paskvilyje, pavadintame „Tautininkų panieka tautai“, piktinasi dėl „per jėgą grūdamo referendumo“.

Jis ir vėl dėl šios piliečių iniciatyvos kritikuoja tautininkus, šįkart juos gretindamas netgi su „jedinstvininkais“. Kaip jau įprasta, prof. V.Landsbergis naudojasi ir savo privilegija užsipulti asmeniškai. „Susivokę ponai Pankos ir Songailos turėtų atšaukti savo referendumo torpedą“, – rašo profesorius.

Referendumo įstatymas Pankoms ir Songailoms nenumato galimybės atšaukti 320 000 piliečių išreikštos valios. Todėl į Profesoriaus kreipimąsi reikėtų žiūrėti tik kaip į plačiajai publikai skirtą nekaltą meninę figūrą. Panaši grožinės literatūros priemonė buvo vartojama kviečiant piliečius atšaukti savo parašus. Buvo piliečių, šventai tikinčių Profesoriumi, ir jie priėmė šį kvietimą už gryną pinigą.

Ką gi, pasitaiko, kad ir spektaklio metu įsijautę žiūrovai lipa guosti Hamleto.

Tačiau šis spektaklis labiau primena sovietinių laikų agitbrigados pasirodymą, kai meninio atstumo nesilaiko ir patys aktoriai. Trys šimtai dvidešimt tūkstančių Lietuvos „pankų“ įgyvendina konstitucinę teisę reikalauti Tautos sprendimo, o profesorius V.Landsbergis tai vadina „per jėgą grūdamu referendumu“. Drauge su Jos Ekscelencija D. Grybauskaite, kandidate į Lietuvos Respublikos Prezidentus, jie garsiai sušuko: „Piliečiai buvo suklaidinti!“. Kol buvo renkami parašai, suprantama, abu tylėjo kaip žemę pardavę. Mat uždanga dar nebuvo pakilusi.

Vis dėlto ne viskas yra tik vaidinimas. Kaip antai, Rusijos karinis įsiveržimas į Ukrainą grąžina mus į labai grėsmingą tikrovę. Todėl neatsitiktinai ir profesorius, pasakodamas žmonėms apie referendumo žalą, naudoja įtaigią „torpedos“ metaforą. Lietuviškoje tiesioginės demokratijos bangoje įžvalgusis profesorius mato „koordinaciją su V. Putino agresyvaus imperializmo pliūpsniais“. Faktai yra „ant veido“, – sako jis. Pasirodo, Krymo okupacija prasidėjo ne šiemet po Kaziuko, o dar praėjusių metų rudenį, kai Lietuvos piliečiai, tarsi kokie Rusijos smogikai, rinko parašus dėl referendumo. Tačiau, kadangi netrukus prasidėjo Maidanas, tai sunerimo ir Putinas. Pasirodo, viskas yra atvirkščiai – tai Ukrainos banderininkai mokosi iš Lietuvos smogikų….

Kalbant rimčiau, valstybės autoritetų nederėtų gretinti su politiniais buldogais, putlerišku stiliumi lojančiais, kad demokratiškas Tautos referendumas yra savaiminis blogis, vos ne kaip Krymo „referendumas“. Bet šie politikos autoritetai skatina isteriją, kad referendumo iniciatyva būtų tapatinama su Rusijos agresija Europoje. Esą Rusija nori „užreferenduminti“ Lietuvą, įklampinti ją į „referendumų liūną“. Tarsi referendumas – tai jau antikonstitucinė provokacija.

Švelniai tariant, tai nesąžininga taktika. Be to, ji nestiprina Lietuvos, nepadeda ir tikrai nepadės atremti Rusijos.

Tačiau, pamėginkime suprasti, kodėl Profesorius ir jo aplinka taip elgiasi? Dėl ko mušasi?

Ko negali suprasti Tauta?

Supykusi ir nusivylusi savo elitu Tauta, balsuodama referendume dėl žemės, gali lemtingai nesuprasti grėsmių, kurios kiltų Lietuvai nevykdant įsipareigojimų Europos Sąjungai „apie laisvą kapitalo judėjimą“ ir „nediskriminavimą pagal pilietybę“. Europos Sąjunga gali pritaikyti sankcijas, gali kilti krizė tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos, o tai gali būti naudinga Rusijos režimui. Tiesa, Lenkijoje taip pat inicijuojamas panašus referendumas, tačiau ši šalis juk yra mažiau pažeidžiama.

„O priešinga situacija, kai Lietuvoje užsieniečiai galės nevaržomai supirkti žemę, ar jokio pavojaus nekelia?“ – paklaustų žemės gynėjas. „Ar sąžininga, kad Europos sąjunga pažeidė savo įsipareigojimą iki 2013 metų sulyginti išmokas Lietuvos ir kitų Europos šalių ūkininkams?“ – klausia Lietuvos ūkininkai. Būtent jais, anot Profesoriaus, nepasitiki tautininkai, manydami, kad jie parduos žemę. O iš tiesų kalbama apie patį svarbiausią Europos sąjungos principą apie sąžiningą konkurenciją. Vieni net ir tokias sąlygas atlaikys ir neparduos, o kiti – gali neatlaikyti tokios konkurencijos ir parduoti.

Sunku rasti kokį nors nuoseklumą prof. V.Landsbergio polemikoje. Tai jis pasitiki tauta, kad ji neparduos žemės užsieniečiams, tai jis tauta nepasitiki, bijodamas, kad ji nepriims teisingo sprendimo referendume. Tai jis norėtų, kad lietuviai savo žemės neparduotų ir liktų gyventi Lietuvoje, kurdami jos ateitį. Tai atvirkščiai, teigia, kad bus tik geriau, jeigu kuo daugiau užsieniečių nusipirks žemės Lietuvoje, nes Lietuva tuomet bus saugesnė nuo Rusijos. Suprask, užsieniečiai mums padės apginti Lietuvą, kadangi gins savo turtą… O jeigu jie parduos rusams, kokiems nors labai turtingiems Suomijos piliečiams, žarstantiems milijardus dolerių? Taigi profesorius pasitiki užsieniečiais – tarsi jie savo turto rusams niekada neparduoda.

Gaila, kad praėjo tie laikai, kai prof. V.Landsbergis dar perskaitydavo Lietuvos žemdirbių sąjūdžio pranešimus ir apžvalgas (atrodo, kad kol kas jis mieliau apžiūrinėja savo karikatūras, pakabintas Briuselio kabinete). Jei būtų perskaitęs bent ką iš neseniai įvykusio šio sąjūdžio suvažiavimo, gal tuomet dar „susivoktų“ , kodėl kilo ši piliečių referendumo iniciatyva. Tuomet ir diskusija nebūtų tokia absurdiška, ir A.Kubiliui viešai papriekaištautų, kodėl miegojo dėl „žemės saugiklių“.

Kad snūduriuodavo, galiu paliudyti ir aš pats. Praėjusioje Seimo kadencijoje buvau parengęs konstitucinio įstatymo pakeitimus dėl saugiklių, tačiau jie tuomet nedaug kam tebuvo įdomūs. Vis dėlto žemės pardavimo užsieniečiams įsigaliojimas tuometinio Žemės ūkio ministro iniciatyva buvo pratęstas dar trejiems metams… kaip tik dėl to, kad dar nesulygintos išmokos žemdirbiams, nebaigta reforma ir Lietuvos ūkininkai buvo labiau pažeidžiami negu jų kolegos Vakarų Europoje. Suprantama, niekas nepuolė su Europos komisija ginčytis, kad jokio „laisvo kapitalo judėjimo“ daugelio Europos sąjungos šalių žemės rinkoje iš viso nėra.

Būtų gerai, jei Profesorius atkreiptų dėmesį ir į tai, kad jo partijos frakcija kažkodėl net nesugeba perrašyti šių saugiklių iš Lenkijos modelio. Kaip antai, Lenkijoje tarnybos gali neišduoti užsieniečiui leidimo įsigyti žemę, jeigu tai prieštarauja jos nacionaliniam saugumui. O štai lietuviškame modelyje šis tikrai svarbus saugiklis netyčia iškrito. Turbūt Lenkija labiau pažeidžiama, nei Lietuva.

Kadangi Seimas ėmė svarstyti „saugiklius“ žemės pardavimams labai pavėluotai, prieš pat laisvo žemės pardavimo įsigaliojimą, tai šie saugikliai daugumai piliečių gali pasirodyti ne itin patikimi, lengvai pakeičiami ir atšaukiami – daug lengviau, negu aiškus Konstitucijos straipsnis. Profesorius dabar užsimena, kad šį reikalą galima teisingai sutvarkyti „paprastuose įstatymuose“, nenaudojant „absoliutaus draudimo“.

Sutinku, kad šitoks alternatyvus sprendimas įmanomas. Tikiu, kad jis kažkoks toks ir bus Seime priimtas dar iki gegužės 1 d. Bet ar tai bus geresnis sprendimas dabar reikės įtikinėti ne tiek Pankas ir Songailas, kiek visus piliečius. Žinoma, sunku bus piliečius įtikinti, jeigu po tokių saugiklių įvedimo būtent jiems bus sunkiau įsigyti žemę, bet ne užsieniečiams. O galėtų ir įtikinti, jei tokie saugikliai būtų tikri ir realiai apribotų taip pat ir žemės koncentravimą juridinių asmenų rankose.

Vienaip ar kitaip bus, tačiau yra didelė tikimybė, kad „nesusivokusi“ Tauta ims ir nubalsuos už piliečių referendumo iniciatyvinės grupės pasiūlymą (neseniai atlikta „Vilmorus“ atlikta sociologinė apklausa rodo, jog šiuo metu 56% piliečių taip ir ketina pasielgti). Kas atsitiks tada?

Europos Komisija tuomet kalbėsis, konsultuosis su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Žinoma, jeigu Ministras pirmininkas tik pritars, kad Komisija turi kelti Lietuvai bylą Europos Teisingumo Teisme, Komisija taip ir padarys. Tačiau apie jokį Lietuvos ūkininkams sumokėtų išmokų grąžinimą negali būti ir kalbos – laisvas žemės pardavimas užsieniečiams dar nebuvo įsigaliojęs. Todėl iš Ministro pirmininko pusės tai tėra nesąžiningas gąsdinimas. Lietuva taip pat galėjo kelti bylą Europos Teisingumo Teisme dėl Lietuvos žemdirbių diskriminavimo pagal pilietybę, tačiau to dar nedarė.

Logiškiausia naujų derybų, vykdant Tautos suteiktą mandatą, išeitis – tai naujas pereinamasis laikotarpis, tikri saugikliai, baigta reforma ir suvienodintos išmokos žemdirbiams. O po to – naujas referendumas. Nes tik naujas Tautos sprendimas gali pakeisti prieš tai buvusį. Gal Lietuvos politinis elitas baiminasi, kad eurokomisarai negerbs lietuvių tautos valios, neieškos kompromisų ir tiesiog šalins Lietuvą iš Europos sąjungos?

Tik tokiu kliedesiu galima būtų paaiškinti valdančiosios koalicijos ir opozicijos procedūrines pastangas nukelti referendumo datą, kad jis neįvyktų, nesusirinkus pusei visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Nebus jokio pavojaus, nieko nebereikės įtikinėti. Tik nesuprantu, kodėl Profesorius visoje šioje istorijoje mėgina sutapatinti tautininkus su jedinstvininkais? Juk jedinstveninkai (šiandien jie vadinasi Lenkų rinkimų akcija) kovo 25d. Seime balsavo kartu su TS-LKD, kai atsakingiems politikams reikėjo neįtraukti į darbotvarkę klausimo dėl referendumo datos. Tokiu būdu galima referendumo data buvo nukelta iš gegužės 25d., kai referendumas būtų vykęs kartu su rinkimais, arčiau vidurvasario… Pagal Profesoriaus logiką išeitų, kad „politinis elitas kartu su jedinstvininkais“ trukdo piliečiams įgyvendinti referendumo teisę, pamindamas Tautos suverenių galių įgyvendinimą.

Prof. V.Landsbergis, būdamas TS-LKD garbės pirmininku, net neturi jokios moralinės teisės gretinti tautininkų ir konkrečiai manęs su jedinstvininkais. Priminsiu, kad TS-LKD priežiūros komiteto „troika“ pašalino mane, TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininką, iš TS-LKD būtent už tai, kad priešinausi TS-LKD koalicijai su V.Tomaševskio jedinstvininkais Vilniuje.

Tuometinis meras ir TS-LKD priežiūros komiteto narys, dabartinis TS-LKD atsakingasis sekretorius buvos nusiritęs iki to, kad viešai siūlė išmokti politiškai bendradarbiauti su buvusiais KGB karininkais. Tautininkai negalėjo sutikti su tokia konservatorių viršūnėlių politika, todėl atkūrė Tautininkų sąjungą.

Kas šiandien išties bendradarbiauja su jedinstvininkais pamatysime netrukus, kai Seimas balsuos dėl vadinamojo Tautinių mažumų įstatymo.

Delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
33 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
33
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top