Gintautas Mažeikis. Lietuva dūsta be stiprios opozicijos

DELFI.lt

Kelia nerimą tai, kad Lietuvoje vis sunkiau pamatyti viešas, stiprias politinių opozicijų veiklas. Priblėso ir parlamentinės alternatyvos, ir anapus sisteminės organizacijos, ir viešųjų intelektualų balsas, ir žurnalistų gebėjimas išviešinti Kitokius.

Galima pamanyti, kad virstame sutarimo, solidarumo, lojalumo prezidentei ir premjerui, Seimui ir Vyriausybei respublika, visuomene pakeliui į gerovę ir laimę. O gal linkstame į susitelkimą nuolatos vaizduojamo išorinio priešo akivaizdoje, demonstruojame bendrą ryžtą? O jei solidarumo ir laimės kraštu netampame, kodėl neprotestuojama, nekovojama? Ar nebėra dėl ko, ar nėra tinkamų lyderių, ar bijoma?

Visuomenėje nėra plačiai ir viešai, aktyviai diskutuojami galimi nauji lemtingi pasirinkimai, tarytum prieita prie galutinio sutarimo dėl vertybių, strateginių visuomenės ir valstybės tikslų. Tai sunkiai suvokiama, turint omenyje, kad visa kas: ir mūsų kūrybinis protas, ir daugybė išorinių skirtingų socialinių-politinių impulsų, ir tarptautinė aplinka, ir bestijiška žmogaus gimtis, ir utopiškas protas turėtų tiesiog plėšyti ramybę. Tačiau ne, be tarimosi sutariame, be raminimo nurimstame, tyliai … kaip ir išvažiuojame.

Atrodo daugumai tapo aišku: priešas Kremliuje, Ukraina – draugas, ES ir euras mūsų vertybės, Graikija – iššūkis, kurį kartu su ES įveiksime, stiprinsime ryšius su NATO ir didinsime kariuomenę, skatinsime ekonomikos nusigręžimą nuo Rusijos, lėtai liberalizuosime visuomenę … Šiame aiškumo paveiksle grėsmingai nėra vietos nei stiprių alternatyvų suvokimui, nei jų funkcijų vertinimui, nei konfliktams, kuriuos sukelia stiprios opozicijos. Tyliai pasirenkamas gyvenimo kaip-ūkyje, kaip-šeimoje būdas: viešą gyvenimą sulieti su privačiu ir gamybiniu, visur susitarti, susitvarkyti problemas, netriukšmauti be reikalo, sąmoningai paklusti autoritetams. Kartu su valstybės-kaip-ūkio, kaip-šeimos raida išblėso vidinės ir išorinės diplomatijos poreikis, diplomatus paverčiant ne subtiliais derybininkais, o šeimininko valios vykdytojais.

Žinoma, mūsų kaimynai kuria įvairiausius planus apie mus ir remiasi „rusų pasaulio“, daugiapoliškumo, gyvybinių interesų ar net „pasaulio dvasios“ raidos vizijomis. Augantis dėmesys mums sako, kad „pasaulio dvasios“ šachmatų partija jau prasidėjo ir stovėti laukiant, kol tavo figūros bus mušamos – naivu. Tačiau nekritiška yra ir tikėti, kad iš tikrųjų yra pasaulio ar regiono dvasių procesai, o ne kaimyninių šalių autoritarinių politikų planai. Alternatyvas galima mąstyti ne simetriškai, ne kaip tiesmuką atsaką į propagandinę provokaciją, o kaip savų idealų plėtrą.

Kai verslininkams sakoma ieškoti „alternatyvių rinkų“, nekviečiama kurti kitokios piliečio statuso, švietimo, darbo ir sveikatos apsaugos … politikos ir teisės. Tačiau, kai atsigręži į naujus užsienio partnerius, keičiasi ir tavo paties gyvenimo būdas ir sąlygos. Todėl susijusių su ekonomika alternatyvų reikalavimas turėtų būti didžiulis, bet jo nėra.

Tas pats kiekvienoje sferoje. Keliaujantys lietuviai mato, kad lietuviškos mokyklos iš dalies prasilenkia su šiuolaikiniu pasauliu ir pagal mokymosi trukmę, ir pagal turinį. Jos neatliepia šalies saugumo, migracijos, ekonominių ryšių iššūkių … Turėtų būti protestai ne tik vien dėl atlyginimų ir krepšelių, ir ne vienos mokytojų profesinės sąjungos. Universitetai, paklūstantys uždaroms, miglotoms taryboms, niekam neatsakingoms ir viešumos nepaveikiamoms, virto prekybiniais ir uždarais UABais … Studentai galėtų tiesiog užimti universitetus, okupuoti juos, prašant radikalių aukštojo mokslo pertvarkų. Tačiau tyla ir ramybė pribloškia, nes alternatyvos netapo nei mokinių, nei studentų, nei jaunų darbuotojų gyvenimo dalimi.

Lojalių balsuotojų ugdymas atitinka gyvenimo be stiprių opozicijų logiką. Užsienio lietuviai galėtų kaupti jėgas ir rengti antros pilietybės referendumą (atrodo, liberalai šį šauksmą išgirs) savo politinėms teisėms užtikrinti. Geros tarptautinės kaimynystės politika – svarbus iššūkis gyvenantiems Baltarusijos ir Rusijos pasieniuose. Jų gyvenimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo judėjimą įgalinančių susitarimų ir šioje vietoje galimas pats įvairiausias kaimynystės bendradarbiavimas, išvengiant sienų ir penktų kolonų vardo. Smulkių verslininkų priklausomybė nuo bankų – ar tai ne iššūkis finansinei sistemai, ar ne prielaida protestams ir alternatyvoms?

Daugelis politikos praktikų ir tyrinėtojų yra pastebėję, kad ūkinis ir viešas politinis mąstymas yra sunkiai suderinami. Viešuma nėra namų dvaro ar šeimos santykių tęsinys, o politika yra veikiau nuolatinės rungtynės, kai sutariama tik dėl pertraukų ir kai kurių taisyklių. Be stiprių alternatyvų, jų iššūkių perkėlimo į politinį lauką ir santykių areną netampa matomos ir didžiosios šalies ydos. Vietinės miglos ir tvirto vedlio laukimas – štai kas seka politinių alternatyvų griovimą. Praktines opozicines veiklas keičia vidiniai, naminiai partijų reikalų sprendimai: vadovų rinkimai, reklama apie atsinaujinimą, viešas kadrų „valymas“ – tolimos priešrinkiminės rokiruotės.

Reklaminiai veiksmai ir įvaizdžio gamyba yra būdai, kuriuo ūkis užvaldo politiką ir sumažina viešumos ir visuomenės aktyvumo vertę. Ten, kur viešosios politikos, t.y. alternatyvių grupių lenktyniavimo nėra, klesti vieno ar kelių politinių lyderių reklama: įvaizdžio gamyba ir diskusija dėl projektų eigos, taip pakeičiant nuomonių įvairovę. Žmonės net nustoja suvokti, ko iš jų norima, kai kviečiama būti visuomeniškai–politiškai aktyviais. Tai yra politinio proto užsklendimas, jį pakeičiant įstatymais ir ekonominiais susitarimais.

Mūsų šalies kaimynai yra puikiausi politiškumo naikinimo specialistai, tačiau ir be jų pagalbos mes patys tyliai mariname įvairovės diskusiją. Stiprių opozicijų nebuvimą vertinu kaip grėsmės demokratijai simptomą. Paskutiniai rimtesni pranešimai apie organizuotą Seimo opozicijos veiklą spaudoje pasirodė 2012 metais, kai buvo paskelbta, kad konservatoriai, liberalai ir „Drąsos kelias“ tampa opozicija, o A. Kubilius jos vadovu. Vėliau, po „Drąsos kelio“ subyrėjimo, po derybų su dauguma, konservatoriams aktyviai bendradarbiaujant su prezidente, pozicijos ir opozicijos veiksmai supanašėjo iki vieno ūkio reikšmės. Pareiškimai, kad vienas komitetas ar kitas prastai veikia ar kad biudžetas – grubus, primena įmonės kontrolierių pastabas ir visuomenės neaudrina.

Neparlamentinė opozicija dar kurį laiką bandė būti aktyvi, ypač 2014 metų birželį rengiant „referendumą dėl žemės draudimo pardavimo užsieniečiams … “, kuris nesudomino tautos. Organizatoriai aiškiai labiau mylėjo savo idealus, nei suprato, kokios naujos vertybės jaudina Lietuvos žmones. Vėliau radikalūs nacionalistai, socialistai, ekologai … nustėro bijodami būti kaltinami penktąja kolona, nesąmoningais ar sąmoningais Kremliaus valios vykdytojais.

Apie opozicijų vaidmens smarkų sumenkimą aiškiai liudijo 2013 metų LR prezidento rinkimai, kur nei viena partija nesugebėjo iškelti bent kiek verto diskutuoti oponento prezidentei D. Grybauskaitei. Stiprių opozicijų beveik nebuvo ir 2015 metų miestų ir rajonų merų ir savivaldos tarybų rinkimų metu. Išskyrus kelis reikšmingus atvejus: Vilniaus ir Kauno merų rinkimų atveju, kur matėme tikrai aštrią diskusiją, kietus opozicijų susidūrimus. Taip pat spaudoje pasirodė vienas kitas pastebėjimas, kad vietos savivaldybių rinkimuose iškilo nauja tendencija – visuomeniniai komitetai, kurie sugebėjo mesti itin rimtą iššūkį partijų skyriams (Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Alytus). Tai buvo signalas, kad partijos nebevykdo aštrios veiklos. Vis dėlto vietos savivalda ir komitetų susiskaidymas nėra prielaida, o tik užuomina, kad stiprios opozicijos ir susijusios alternatyvios raidos programos demokratijos gyvenimui yra būtinos ir laukiamos.

Trečioji opozicija yra vieši intelektualai ir kūrybiški sistemos disidentai, kurie daugiausiai veikia elitus. Nemanau, kad jų vaidmuo sumažėjo, tačiau efektyvumas audrinti elitus – taip. Viešų ir disidentiškų intelektualų, pavyzdžiui, poeto T. Venclovos, istoriko D. Kuolio, filosofo V. Radžvilo ar A. Jokubaičio aštrūs žodžiai mažai beaudrina elitus, jų ir į juos panašių asmenų įtaka tapo menka, publicistinė. Itin radikalią, opozicinę valstybės institucijų kritiką yra išsakę amžiną atilsį R. Ozolas ir A. Patackas. Kiti, švelnesni visuomenės kritikai, tokie kaip L. Donskis, L. Bielinis ar R. Lopata, privengia pilti žibalą į ugnį. Tačiau retas kuris iš viešųjų intelektualų ar tiesiog kritikų ryžtasi kurti opozicinę organizaciją, užsiimti visuomenine mobilizacine veikla.

O kiti komentatoriai, ginantys „valstybinę“ nuomonę, kalba apie demokratiją kaip apie monolitą, vienybę, dažniausiai kritikuodami į juos nepanašią įvairovę ir politinių idealų skirtumus. Pagaliau pamirštama, kad gali kilti natūralus, jokių išorinių jėgų neskatinami protestai: valstiečių, darbininkų, smulkių ir vidutinių verslininkų, tautinių ir religinių mažumų, įvairių žmogaus teisių gynėjų, ekologų …, kurie ir atsisuka į įvairius, dar miglotus visuomeninius komitetus.

Ketvirtas opozicijos ir alternatyvų šaltinis yra žiniasklaida, žurnalistai, kurios funkcija ne tik atspindėti, tirti, bet ir keisti, formuoti. Kai kurie žurnalistai, kaip antai R. Valatka, nesibodi griežtų ir itin opozicinių vertinimų. Tačiau dauguma žurnalistų, mūsų, t.y. visuomenės intereso “sarginiai šunys“ susilieja su valdančiu valstybės choru. Antikos tragedijos choro esmė buvo pasakoti pagrindinę istoriją, kurią ir sekė žiūrovai, o scenos veikėjai tik iliustravo didžiuosius aiškinimus. Šiandien daugelis žurnalistų ir yra choro dalyviai, kurie pasakoja valdančius spektaklius visuomenei.

Priešingai, žurnalisto – visuomenės įvairovės ir alternatyvų sergėtojo – pašaukimas yra matyti tai, ko valdančiųjų pasakojimai nerodo. Tačiau kartais visuomenės saugotojai virsta valdančių dviejų partijų ir laikraščių ar televizijų šeimininkų sargais. Tada iš tiesų lengva užsipulti Lietuvos marginalijas – dešiniuosius nacionalistus, kairiuosius socialistus, anarchistus, žaliuosius ar subkultūras: pankus, gotus, baikerius. Smerkti ir juoktis iš jų – pusvalandžio darbas ir garantuotos liaupsės iš Seimo partijų narių lūpų. Tačiau suteikti marginalijų balsams – feminisčių, žaliųjų, sistemai alternatyvių visuomenininkų – girdimumą – jau yra laisvas žurnalisto poelgis.

Tačiau visados galima apsimesti opozicija. Būti tariama alternatyva, feiku – yra apmokamo juokdario, provokatoriaus, inscenizatoriaus vaidmenys. Jie reikalingi ir propagandiniams, ir hibridiniams karams, ir diskredituojant realius politinius sąjūdžius, visuomeninius komitetus ir marginalius judėjimus. Lengviausiai yra tam pakviesti pavienius jaunus asmenis, paversti juos tariamos alternatyvos kaliausėmis ar net nuodėmių atpirkimo ožiais.

Štai kodėl priblėsusioms opozicijoms, alternatyvų frakcijoms, revizionistams taip svarbu yra sekti, kontroliuoti popsinius provokatorius ir nesubalansuotus charakterius. Rezistencija viešpataujančiam požiūriui yra gyva entuziazmu ir kūryba, tačiau tuščia valia dažniausiai suėda, sunaikina save pačią.

delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
77 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
komunistai kvėpuoja pilna burna

opozicija užduso pasikorusi arba emigravusi arba įsikišo kamštį į burną – kad nešnekėtų kas nepatinka komunistams-pedofilams.
o šiaip teisus autorius.
konservatoriai, liberalai – komunistų šeriami ir išauklėti šuniukai.

Arne

„Tačiau dauguma žurnalistų, mūsų, t.y. visuomenės intereso “sarginiai šunys“ susilieja su valdančiu valstybės choru.“ TAIGI, nuobodybės, fixserialų, šokirdainuok laikas Lietuvoje. Lietuvos ryto TV rimtesnę diskusiją organizuoja…

ruta

Asmeniskai musu seimai , konservatoriu ir Grybauskaites , padedant K dvasiom ,Referendumo eliminavimas , buvo ta riba , po kurios jau neverta kreipti demesio i tokia valstybe su tokiais politikais ir tokiais abejingais ir bukais zmonemis .Pradejome psichologiskai ruostis emigracijai , nes pagyvenusiam zmogui sudetinga nukirpti visas gyjas is karto .
Matome labai didelia Lietuvos politinio gyvenimo anologija su Rusijos ir tai tikrai neprideda pozityvo .

Diedukas > ruta

Pasirašau po kiekvienu Jūsų žodžiu, lygiai vienodai išreiškėt ir mano mintis. Kokia gali būti opozicija, jei kas keturis metus jie keičiasi vietom? Ar bent vienas atsistatydino? Po skandaliukų, besišypsančiais kiaulės snukiais jie tęsia savo tarnystę Tėvynei, kuri seniai transformavosi į nuosavą kišenę…

Ar dviguba pilietybė

išspręs Lietuvos „sodybų tuštėjimo” meto padarinius?

Giliai širdyje jaučiasi,kad

atėjome spiralės principu į tą laikmetį,kai politika tampa neįdomu.Stagnacija.

inter

Greičiausiai ne vienas pastebėjom Rūtos Janutienės plikai nuskustą galvą. Vėžys.
Nei džiaugtis nei verkt. Bet priežastis aiški – laikas baigt su purvų drabstymais. Laikas baigt skleist blogas emocijas, juodas mintis, nes ką sėjam, tą ir pjaunam. KaKaDu moka atskleist klaidas nesukeldami neigiamų emocijų. ir tai gerai, nes juoktis sveika.
.
Jei gyvenimo stiklinė pusiau pilna, tai nebūtina ją matyti tik pusiau tuščią ir visiems kitiems apie tai aiškinti. Nuo to gyvenimo nepadaugėja.
Rusijoj gimęs ir mokslus baigęs autorius yra persiėmęs marksistiniu tvaiku. Opoziciją supranta tik kaip revoliucinį protestą, o ne siūlymą kitokių idėjinių alternatyvų.

inter

šiaip tai Mažeikis – vyras galvotas. Įdomiai moka pakalbėti, kai kalba savais žodžiais. Tačiau šiame rašinyje jaučiasi perskaitytos teorijos, kurios dar „nesusigulėjo” jo prote. Todėl ir skaitytojui sunkiau suprasti, ką vaikinas nori pasakyti. .. Man patinka jo mintis kovai prieš Rusijos propagandą naudot ne kontrpropagandą, kuriant savą ideologiją, bet ugdyt laisvai mąstantį žmogų, kuris bųūtų atsparus BET KOKIAI PROPAGANDAI. Nes propaganda veikia labai įvairiais lygiais, yra labai daug įvairių jos rūšių. Dažniausiai ji pasirodo kaip į meno kūrinius integruota ideologija. Ji įpinama į kino filmus, televizijos serialus, muzikines programas, fotografijas, medijų meną. Tiesiogiai nepasirodo ir patys propagandininkai. Tai yra viešųjų ryšių, ryšių su visuomene institucijų darbas. Tai gali būti susiję su politine reklama, politinėmis technologijomis, su viešąja diplomatija. Daugelis institucijų,… Skaityti daugiau »

propaganda

Propaganda veikia labai įvairiais lygiais, yra labai daug įvairių jos rūšių. Tai gali būti ilgalaikė propaganda, kuri reiškiasi edukacinėmis priemonėmis ir ilgalaikę vertę turinčiais kino filmais. Taip pat išskiriama mikropropaganda, kuomet yra naudojamos specialios politinės technologijos, skirtos paveikti tam tikrus politikus. Pavyzdžiui, papirkti juos ar konsultuoti. Iš šių dviejų propagandos rūšių mes galime žiniasklaidoje nė vienos nepamatyti. . ietuvos televizijos kanalai transliuoja labai daug įvairių rusiškų serialų. Vieni jų turi ideologinį pamatą, kiti – ne. Ypatingai paveikūs ir griežtai ideologiškai, propagandiškai sukonstruoti yra kariniai filmai, susiję su Antruoju pasauliniu karu. Tai veikia ne mažiau, nei D.Kiseliovas ar S.Dorenka, tokių filmų žala yra ne mažesnė. Tačiau į juos niekas nekreipia dėmesio, nediskutuoja, mano, kad tai nėra žalingas dalykas. Dar egzistuoja vadinamieji… Skaityti daugiau »

dar G.M. minčių apie propaganda

Prisiminkime, kad perestroika truko pakankamai ilgai – bendroji Sovietų Sąjungos kritika prasidėjo jos viduje nuo 1985 metų. Iki 1988-ųjų Lietuvoje sklido pertvarkos idėjos: buvo kritikuojamas sovietinis režimas, remiantis sovietiniais argumentais. Kitas saviugdos žingsnis – ugdomas pilietiškumas. Tai yra ilgas saviugdos procesas. * Šiandien tas saviugdos procesas yra savotiškai nutrūkęs ir laisvoji komercinė žiniasklaida nėra linkusi užsiimti šiuo ugdymu. Komercinė žiniasklaida norėtų uždirbti kaip galima greičiau, kaip galima daugiau. Ir kaip tik tokiomis sąlygomis pradeda veikti komerciniai informacijos filtrai – sukuriamas jau minėtasis vienmatis informacinis laukas. * Kai kalbame apie visą visuomenę, be papildomų investicijų, įstatymų, kurie reguliuotų, kokio tipo serialai iš kokių šalių galėtų būti perkami, atsispirti didelių šalių propagandai aš nematau galimybės. Atsispirti propagandai gali atskiros bendruomenės, investuodamos į… Skaityti daugiau »

dar G.M. minčių apie propaganda

Jei propaganda veikia pirmiausia emociškai, tai atsiginti nuo propagandos galima trimis būdais. Pirmas ir efektyviausias – labai racionaliai ją atmesti. Užuot bandžius širdimi pajausti, ar tai tiesa, ar ne, reikia pažvelgti kritiniu protu, remiantis įvairiomis alternatyvomis ir įvertinti situaciją kaip lapės kerus varnai.
*
Kitas kelias – gyventi turtingą dvasinį-emocinį gyvenimą. Tada propaganda bus tiesiog nepaveiki. Dar vienas būdas, kuris, mano manymu, pats neefektyviausias, yra tiesiog niekada nežiūrėti į propagandą.
*
Tačiau jokios iracionalios injekcijos negali būti. Atsispyrimas arba yra racionalus, kai mes atpažįstame ir atmetame prievartinius pririšimus, arba emocinės pagundos mūsų neveikia tada, kai patys plėtojame kūrybingą, turtingą dvasinį gyvenimą. Jokių kitų injekcijų, ypač ideologinių, negali būti, nes ideologinės injekcijos lygiai taip pat yra propagandinis įrankis, suvaržantis protą.

inter

tai va kokios įdomios G.M. mintys kai jis kalba apie tai, kas jam jau „susigulėję” ir absoliučiai aišku. Asmeniškai aš šiais patarimais jau senai naudojuos. Lengvai atskiriu propagandą meno kūriniuose – filmuose, rašytojų tekstuose ir šiaip medijoj.

kaip sekasi aktyviai

opozicijoje dirbti naujam deputatui A.Nakui?

O kaip sekasi aktyviai dirbti seimo nario padėjėju
Letas Palmaitis

Lenkiuosi prieš išmintį, kad Lietuva dūsta be stiprios opozicijos. Pvz.: „nė viena partija nesugebėjo iškelti bent kiek verto diskutuoti oponento prezidentei”. Taigi opozicijos stiprumo požymis – iškelti diskutuoti vertą oponentą. Dešimtukas! JAV visada šitai pavyksta! Mūsų atveju Poniai, paniekunusiai Prezidento Žodį, kad vaikui nebus taikoma prievarta, bet vis tiek kažkodėl nepraradusiai teisės pretenduoti į prezidentus (Prezidentas matyt atitinka tautos dorovinį suvokimą) turėjo oponuoti Ponas, už kurį balsuotų visi nepatenkintieji. Manyčiau, tinkamesnis būtų Paksas, bet valdantieji būtent jam ir užkirto kelią būti vertu diskutuoti oponentu. Čia ir pasireiškia auksinė cirko taisyklė: tikroje demokratijoje valdantieji turi būti be dėmės, ne tik kad įsimaišę į kriminalus. O jei valdantieji virš galvos įklimpę į kriminalus nuo dalyvavimo susidorojimuose tarp energetinio sektoriaus pelno subjektų likviduojant… Skaityti daugiau »

nusodino pijarščiką vizionierių kliedėsuoklį

gerai čia išsišokėlį kliedėsuoklį, svaigstantį apie pusę seimo, pašiepė –
http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/amaldeikienes-n-puteikio-ir-d-kuolio-keliai-issiskiria-689400
„Lietuvos sąrašo“ lyderis D. Kuolys pripažino dar nenutaręs, ar dalyvaus Seimo rinkimuose. „Kol kas dirbu ir dirbsiu Vilniuje. Mes esame laisvų žmonių sambūris, kuris svarsto savo ateities perspektyvas, diskutuojame. […] Mūsų partija deklaravusi, kad nesiekia valdžios, o tiesiog piliečių, visuomenės savivaldos – ko nepavyko nuveikti politinėms partijoms per 25 metus“, – pridūrė D. Kuolys.
Portalui LRT.lt pasiteiravus, ar realu, jog šių partijų koalicija galėtų gauti pusę vietų parlamente, D. Kuolys atsakė: „Nežinau, apie tai su N. Puteikiu dar neteko kalbėti. Bet kiekvienas politikas gali turėti įvairių vizijų.“

Gintautas Mažeikis čia labai

teisingai siūlo intelektualams būtinai eiti į politiką: „Trečioji opozicija yra vieši intelektualai ir kūrybiški sistemos disidentai, kurie daugiausiai veikia elitus. Nemanau, kad jų vaidmuo sumažėjo, tačiau efektyvumas audrinti elitus – taip. Viešų ir disidentiškų intelektualų, pavyzdžiui, poeto T. Venclovos, istoriko D. Kuolio, filosofo V. Radžvilo ar A. Jokubaičio aštrūs žodžiai mažai beaudrina elitus, jų ir į juos panašių asmenų įtaka tapo menka, publicistinė. Itin radikalią, opozicinę valstybės institucijų kritiką yra išsakę amžinatilsi R. Ozolas ir A. Patackas. Kiti, švelnesni visuomenės kritikai, tokie kaip L. Donskis, L. Bielinis ar R. Lopata privengia pilti žibalą į ugnį. Tačiau retas kuris iš viešųjų intelektualų ar tiesiog kritikų ryžtasi kurti opozicinę organizaciją, užsiimti visuomenine mobilizacine veikla.”

Melo!

Melo reikalaujame! Tiesa nusibodo! Melo! Melo!

Rūtai

priatriu Jums,ir man Referendumo sužlugdymas buvo ta riba,kai „palikau” politikavimą…nes anksčiau ar vėliau bus susidorota su visais opozicionieriais..Ir Landsbergio aureolė nukrito visiškai,lojo prieš referendumą kaip įmanydamas,išsidavė,kas esąs iš tikro.Gaila žmonių,dar tikinčių,kad galima kovoti už laisvę ir Sąjūdžio idealus.

tam nusodino pijarščiką vizionierių kliedėsuoklį

A. Maldeikienė žada dalyvauti kaip savarankiška kandidatė

Vilniaus miesto tarybos narė A. Maldeikienė teigia greičiausiai dalyvausianti būsimuose Seimo rinkimuose, bet esą neaišku, ar tai darys su „Lietuvos sąrašu“.

„Niekad nebuvau tos partijos narė, atsiradau ten visiškai atsitiktinai. Eidama į savivaldos rinkimus pasakiau, kad kategoriškai niekada nepalaikiau violetinio judėjimo ir „Tiesos“ judėjimas man nesuprantamas, nes nežinau, kokios tiesos jie nori. Visuomenėje tiesa yra nustatoma teismo procesuose. Nežinau, ar galėčiau jiems atstovauti, nors ten yra tikrai labai simpatiškų žmonių, bet ar jie turi politines pažiūras – nežinau.

Juozapas

Sveiki. Dūsta tai dūsta, tik dauguma to nežino. Dauguma žmonių tiesiog veikia kaip yra pripratę. Prisitaiko. Trūksta deguonies? Nieko tokio, galima mažiau kvėpuoti. Siurbčioti orą po truputį. Žmonės neišrankūs. Sovietinė dresūra nenuėjo niekais. Jeigu nėra šviežio oro, nesuka galvos- kvėpuoja bezdalais. Gudresni išsiaugina žiaunas. Atidaryti langą, įleisti oro daug kam pasaulyje įprastu veiksmu -tūlas lietuvis to nedarys nei už ką. Reikia užpakalį pajudinti, reikia padaryti judesį už kurį niekas nesumokės, o ką žinai, gali apturėti praradimų. Juk nežinia kas už lango. Gal skersvėjis, gal meningito bacila. O gal už lango laukia rusai. Laukia pulti,( taip sako televizorius). Taigi, „brangūslietuvosžmonės” kaipo tokie jokios opozicijos nepasigenda. Jie pasigenda tik to/tų kurie už juos, teritorijos gyventojus padarytų darbus nuo kurių jų, aborigenų gyvenimas… Skaityti daugiau »

keista

ką tokio blogo N.Puteikis padarė, kad toks puolimas?
gal kas gali paaiškinti?
nes kol kas tik kažkokie kliedesiai: jis blogas, jis blogas…

keistenai

o ką gero jis yra padaręs ?
kad dsave įsimylėjusi persona daug reklamuojasi – tipo, tai turėtume priskirti viešojo gėrio kategorijai?

nesupratau...

ir už tai, kad save reklamuojasi – tai čia mirtina nuodėmė?
nevogia, vaikų neprievartauja, nekomunistinė natūra – tai beveik angelas tas N.Puteikis.
vis tik labai keista – ko toks puolimas. kažkas neaišku.
„daug reklamuojasi” – tikrai ne tas argumentas….

nesupratimui

nuodėmė, ne ne nuodėmė, kaip čia pasakius… savigyra kaip ir nuodėmė katalikui. gal šviežiai iškeptas „krikščionis” dar nespėjo perskaityti dekalogo? neturėjo laiko matyt. ne apie tai kalba. tuščiaviduris tas ponas. intelekto nulis, mėgėjas meluoti žiūrėdamas į akis. slidus tipelis. ką toks nuveiks piliečių labui? savo labui ir palaižūnų svitai vieteles šiltas parūpinti -tokių tipų veiklos viršūnė. ne daugiau. na išrinks poną valdžion. o toliau? po pusmečio pono rinkėjai jau spjaudysis ir dejuos -n orėjome kaip geriau, gavosi kaip visada. ar yra nors vienas požymis,rodantis, kad taip nebus? nėra. yra tik vilionės ir pažadai. ponas sako, kad viskas bus liuks ir mums to turi pakakti? gal kam ir pakaks. mulkių šiame krašte netrūksta. ne šalis, o legvatikystės rezervatas. sukčių rojus. „balsuokite… Skaityti daugiau »

demagogija....

kiek klaipėdiečiai gali pasakyti apie N.Puteikį – tikrai padorus žmogus ir savo darbais ne vieną kartą įrodė, kad nori jis visuomenei gero.
o tuščias purvo pylimas – tai tik pakelia gerb.N.Puteikio vertę – reiškia jis savo asmeniu tikrai yra priekaištas komunistinei-pedofilinei valdančiajai kastai.
kuo daugiau be argumentų ir faktų pilsit purvo ant Puteikio – to jo vertė labiau kils..

demagogijai

labai taikliai pavadinote savo komentarą.
būtent.
demagogija.
jis geras todėl kad jis …geras. geras kuo? savo blogumu?
1/2 stiklinės aptarinėjimo reikalas. ar stiklinė puspilnė ar stiklinė apytuštė.
ponia, jūs tik pilstote vandenėlį. bandote sukelti audrą stiklinėje.
„- gialbiekyt – musū pūteikįįįį puoooola!” pridurkitek kad rūūūsai puola, gal dar geriau piaras suksis? juk matriška ant to oho, kokį politkapitalą susikrovė. rapo ryškiausia europos gerkle. bandykite ir jūs tą patį arkliuką pasibalnoti. gal gausite daukanynės paramą per rinkimus atvirai, tai nebereikės slapta.

faktai ir tik faktai

savo DARBAIS Puteikis įrodė, kas jis yra.
skystas ir menkos dūšios tas „juozapas”. pavydus ir kerštingas – tikras bolševikėlis.

feikas

savo ŠNEKOM puteikis įrodė kad jis… moka šnekėti. tik tiek. nieko daugiau.
ir dar – pamiršai pavadinti juozapą „geltonąją žuvimi bei žemės kirminu”.
nuvylėte mane. kaip ir būdinga puteikio humanoidams, pasirodėte menko protelio ir skystų blauzdų. po trijų komentarų jau pašlijo nervai. kaip jūs, dundukai, valstybę valdysite, jeigu kažkoks kaimo juozapas jums lygioj vietoje klizmą gali pastatyti?
nejuokinkit, „politikai”, …
eikit „šieno ravėt” žmonėms smegenų nepudrinę.

to > faktai ir tik faktai 2015-05-6 21:49

Jūs be kalbų apie faktus, pačių faktų pateiksite kada nors?

darbais ir šnekomis

ne tik darbais, bet ir geromis, teisingomis bei pozityviomis kalbomis N.Puteikis garsėja. Politikas tam skirtas – kalbėti. Ir pagal kalbas galima atskirti kas yra tikras ŽMOGUS, o kas tik varganas „geltona žuvis bei žemės kirminas juozapas”

s.m. Juozapui,

kails bro,
tuscia ju, – nevark protydamas, palik nekirminus orioj runkeliu pozoj 🙂

valio!

mažiau kalbų, daugiau šnekų! politiko kalbėjimas tik viena iš priemonių pagrindiniam darbui dirbti. politikas ieško visuomenei ir Tautos bei valstybės naudai naudingų sprendimų ir jam suteikta rinkėjų galia priima sprendimus, siekia kad tie sprendimai būtų įgyvendinti. ponui puteikiui iš visų darbų sekasi tik kalbėjimas ir savęs pateikimas. ŽMOGŲ galima atskirti tik pagal darbus, deja. kalbėti ir papūgą galima išmokyti. o dirbti… žmogus arba dirba, arba kelia bangas ir kelia daug triukšmo. girdisi triukšmas- vadinasi, „dirba’. matai, miela ponia- „juozapas” yra tik išgalvotas internetinis personažas. jam nei šilta nei šalta, kaip jį vadinsi. personažo niekas nerinko seiman ir nesuteikė atsakomybės. tik iš tokių „juozapų” ir tepareikalausi. todėl juozapai ir neduoda malonioms ponioms ataskaitų. o ponas puteikis turi gavęs įgaliojimus ir priesakus… Skaityti daugiau »

Juozapas---s.m.

Kails, bro, kails. Sveikas gyvas. Ne, tos ponios aš nesiruošiu perauklėti. Ar aš koks „nianka”? Ne, tiesiog gera proga piliečiams parodyti kad piarų karalius vaikšto nuogais cibuliais maskatuodamas. Žinai, aš čia tokį viešą eksperimentą atlikinėju -žiūriu kokio bukumo ta „komanda”. Bent kiek protelio turėdama ponia Gerbėja būtų seniai užraukusi „diskusiją” ir palaukusi geresnių laikų, kitos progos. Tačiau kvailas noras žūt būt įsiteikti savo Vadui, šuniška ištikimybė ir palaižūniškas uolumas poniai neleidžia sustoti. Kuo toliau polemizuoja, tuo labiau klimsta. Matytų vaizdelį iš šono… Griūk negyvas iš juoko. Šio vakaro susirašinėjime aš iškėliau visą pluoštą logiškų klausimų ir negavau dar nei vieno įtikinamo atsakymo. Tik demagogija ir deklaratyvūs lozungai. O skaitytojai tai juk matys visą ginčo eigą ir visą pono Fanės neįgalumą.… Skaityti daugiau »

susinervino nabagai kgbistai

nervinasi labiausiai kgbistėliai ir pyksta, kai žmogus nepasiduoda jų manipuliacijomis.
kaip čia dabar – pagal vadovėlius 99 proc. žmogėnų pasiduoda manipuliacijomis ir leidžia pasijusti svarbiais, protingais bei reikšmingais, o atsiranda kas nors ir permato jų kėslus ir nepasiduoda.
tada jau ir užsiunta nabagai kgbistėliai…
Toks atvejis ir N.Puteikio bei kgbistinės kontoros klerko „juozapo” santykiai…

To susinervino

Vėjus rašai. Nuo kada KGBistai siekė pasijusti svarbiais, protingais bei reikšmingais. Viena pagrindinių KGB darbo taisyklių – būti nematomais, nepastebimais, neatpažįstamais, veikti iš už kampo per kitus. Būtent tokius tuščius žmogėnus „be savybių” ir garbėtroškas kaip Puteikis.

Liepa-Juozapui

Aštriai paporinot, nemaloniom spalvom realijas nupaišėt, bet tiesa yra tokia,kokia yra.Nieko neprikiši Jūsų nurodytiems faktams ir argumentams…Ačiū.//

Kitaip ir būti negalėjo

Pagaliau „juozapėlis ” atsiskleidė visu gražumu. Kiek nabagas besislėptų po skirtingų pavadinimų komentarais – šizofreniška retorika išlenda nors tu ką. Kaip sakoma – kupros nepaslėpsi, anksčiau ar vėliau visi ją pamatys. Gaila tik žmonių tų, kurie juo pasitikėjo, bet tai gal gera pamoka ateičiai – nepasitikėkit saldžialiežuviais.

to to Kitaip ir būti negalėjo       2015-05-7 10:2

Priviet Kontorai.Stiliukas tas pats-skaldyk,juodink ir kabink psichiatrines diagnozes.Nepavyks.Yra tokių,kurie turi zombinimui nepasiduodančių antigenų.

"juozapėliui" 10 :41

Kaip manai „juozapėli” – kodėl puolamas ir juodinamas esi būtent tu? Kažkodėl niekas nepuola rutos, Betos, Kritiko. Ar tau nekeista, kad ta tavo vadinama kontora puola tik tave. Gal manai esąs labai svarbus? Atsipeikėk pagaliau – protaujantiems jau seniai aišku, jog tavo komentarai skirti tik nykščiams į viršų rinkti. Jiems apsivertus, tokie kaip tu puola į depresiją ir „kova” kaip mat pasibaigia. Duodu kepurę prišikti, jei bus kitaip.

To "Juozapėliui" 10: 41

Nesu Juozapas ir nesuprantu jūsų intencijų komentaruose kažką puldinėti ir nykščius skaičiuoti. Žmonės komentaruose pasisako, kaip reikalus mato, argumentuoja pagal savo supratimą ir nupušimo lygį. Pavyzdžiui man atrodojūsų stabas Pureikis yra būtent tas dalykas, kurio pridėčiau visas jūsų kepures. galite traukti iš spintos kiek turit.

To "juozapėliui"

Gal nereiktų tai aukštai save vertinti, ar čia refleksas sudirbo „Juozapėlį’ rašyti iš didžiosios. Sutinku – įpratimas blogiau įgimimo.

to komentaras    2015-05-7 11:04

Komentare rašoma”niekas nepuola rutos, Betos, Kritiko”.Netiesa.Puolami ir šie ir kiti skaitytojai,ir straipsnių autoriai.Puolami visi,kurių nuomonės nesutampa su Vado,partinių stabukų ir sisteminių klapčiukų neva europinėm vertybėm,genderistinėm,tolerastinėm,liberalistinėm nuostatom.Primityvu pagirt dalytę,andriuką,petriuką,o jonuką varyt iš smėlio dėžės-atseit,koks negeras berniukas,nes savo mamytę nekarštai nemyli,tėtuko neklauso.Juokinga,kai valstybinės struktūros kovoja prieš šalies piliečius.

Diedukas > "juozapėliui" 10 :41       2015-05-7

Akurat prispyrė gamtos reikalai, kur ta kepurė?

O - pa

Kur buvę, kur nebuvę, „juozapėlio” apsauginiai šunyčiai jau čia. Šaunuoliai, „juozapėlis” jūsų nepamirš – gaila, bet tik jis.

Diedukas

Juozapas, kaip žinia, valdžion nesiveržia. Ir mes čia dalyvaujam kaip visuomenininkai, iš idėjos, skant. Tuom ir skiriamės nuo jūsų, „Puteikio dvikojai”. Kiek už komantarus? Pinigais, postais, pareigybėm?
Kaip suprast „… “juozapėlis” jūsų nepamirš”? Mes net nepažįstami. Ot jūsų „organizacijoj” dirbama ryškiai už „Pedigree” porciją. Ir kuo skiriatės nuo sisteminių?

šaunuolis N.Puteikis

labai nedaug liko politikų, kurie nepučia korumpuotų kolaborantų pedofilų komunistų dūdos.
N.Puteikis – vienas iš jų.
Nenuostabu, kad raudonieji meta visas jėgas sunaikinti N.Puteikį – kaip daug ką jau sunaikino.

Letas Palmaitis dėl Juozapo

Atėjo laikas „komentatoriams” pulti Juozapą. Laikykitės, Juozapai! Jei pagaliau pereisite į mano „platformą”, niekas nebepuls, nes neturės argumentų.

Diedukas Letui

Mūsų avilio kompaniją jau raudonai nudažė… (raudonieji meta visas jėgas sunaikinti N.Puteikį )

Imkiva ir steikiva „sambrūzdį ant Palmaičio platformos”. Bruzdėsim, gal smagu bus?

Letas vs Juozapas

Letas neužmušamas, nes D-vas su juo.
Juozapas auka, nes nežino nei D-vo, nei Jėzaus.

77
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top