Paklaustas, kaip vertina diskusijas apie Stambulo konvencijos ratifikavimą, prezidentas Gitanas Nausėda neslėpė nusivylimo, rašoma kovo 1 d. BNS paviešintoje informacijoje.
„Tai, kaip vyksta šita diskusija, mane, kaip Lietuvos Respublikos pilietį, labai nuvilia. Kunigo A. Toliato užsipuolimas vien todėl, kad jis pareiškė oficialią Bažnyčios poziciją – jis juk nepateikė savo kokios nors pozicijos – ir užsipuolimas tokiais metodais ir tokia forma yra visiškai nepriimtinas ir rodo, kad mūsų viešojoje erdvėje per tuos 10 ar 15 pastarųjų metų kažkas atsitiko. O atsitiko labai paprasti dalykai – šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija, tai yra žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius, daryti tą beapeliacine forma ir kartais tiesiog šlykščia forma, ir jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis“, – BNS cituoja pirmadienį Kaune žurnalistams išsakytą valstybės vadovo poziciją.
„Aš manau, jog yra gerai, kad mes šiandien diskutuojame dėl šito dokumento, nes priiminėti dokumentus, ypač svarbius dokumentus, be diskusijos, taip pat ir be viešosios erdvės diskusijos, nėra geras dalykas“, – sakė jis.
Prezidentas neatskleidė, kokios pozicijos jis laikosi. „Kaip žinote, svarstysime netrukus visą eilę kitų įstatymų, jeigu jie pasieks Seimo posėdžių salę – ir dėl vienalyčių santuokų, dėl partnerystės, dėl kitų sprendimų, kurie yra susiję su šių žmonių poreikiais. Manau, kad teisinis sureguliavimas dėl vienalyčių santuokų arba partnerystės turi būti, bet jis turi būti toks, kad, viena vertus, užtikrintume žmonių teises, kitas vertus, kad nepasiektume dar didesnio susipriešinimo visuomenėje nei turime šiuo metu“, – sakė Gitanas Nausėda (daugiau skaityti ČIA).
Ta proga skelbiame ir prezidento komunikacijos grupės parengtą pranešimą spaudai apie lygiai prieš savaitę prezidento Gitano Nausėdos kalboje kandidatuojant į Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) nares įvardytus Lietuvos prioritetus 2022–2024 metų laikotarpiu.
Prezidentas: Lietuva, jei bus išrinkta į Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 metais, orientuosis į pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu dalyvavo 46-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sesijoje, aukšto lygio segmente. Savo kalboje pasaulio lyderiams Prezidentas pristatė Lietuvos prioritetus kandidatuojant į ŽTT nares 2022–2024 metų laikotarpiu.
Prezidento teigimu, išrinkus Lietuvą ŽTT nare, didžiausią dėmesį ketinama skirti pažeidžiamiausių grupių: vaikų, žmonių su negalia, žmogaus teisių gynėjų ir asmenų, gyvenančių konfliktų zonose, teisių gynimui ir skatinimui.
Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva aktyviai veiks įgyvendindama vaikų teisių apsaugos darbotvarkę pagal UNICEF vykdomas veiklas, taip pat prisidės ginant moterų ir mergaičių teises, žurnalistų saugumą, žodžio, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves, religijos ir įsitikinimų laisvių apsaugą regione ir pasaulyje. Pastaruosius prioritetus Lietuva jau dabar aktyviai įgyvendina tarptautiniu lygmeniu.
Savo kalboje Prezidentas priminė žmogaus teisių situaciją kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje ir Rusijoje. Pasak šalies vadovo, Baltarusijoje režimo naudotas brutalus masinis smurtas prieš taikius protestuotojus, politinę opoziciją, pilietinę visuomenę, žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus turėtų būti ištirtas ir įvertintas tarptautinių organizacijų. Tam svarbu tobulinti atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmus.
Kalbėdamas apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje, Prezidentas oficialiai pasmerkė bandymą nunuodyti Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, neteisėtą jo įkalinimą ir politizuotą teismo procesą, taip pat politizuotą žmogaus teisių gynėjo ir istoriko Jurijaus Dmitrijevo nuteisimą. Prie šių žmogaus teisių pažeidimų Prezidentas priskyrė ir veiksmus, vykdomus neteisėtai aneksuotame Kryme, Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose bei okupuotuose Gruzijos Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose.
Lietuva paragino sustabdyti sisteminius tarptautinės teisės pažeidimus šiose valstybėse naudojant Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos mechanizmą bei atsakingus asmenis patraukiant baudžiamojon atsakomybėn.
Baigdamas savo kalbą šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu didžiausias iššūkis geopolitinėje arenoje yra įstatymų viršenybės principų įgyvendinimas ir puoselėjimas. „Dirbkime kartu, skatinkime įstatymų viršenybę ir kurkime geresnę ateitį visiems pasaulio žmonėms!“ – kalbą baigė Prezidentas.
Lietuva apsisprendė kandidatuoti į ŽTT 2015-aisiais, prieš tai rinkimuose į ŽTT dalyvavo 2006 metais. Lietuva kandidatuoja į vieną iš dviejų Rytų Europos grupei skirtų vietų JT ŽTT. Rinkimai vyks 2021 m. spalio mėnesį JT Generalinėje Asamblėjoje slaptu balsavimu.
JT ŽTT įkurta 2006 metais. Ji yra pagrindinė JT institucija, atsakinga už žmogaus teisių apsaugą ir skatinimą visame pasaulyje bei reagavimą į žmogaus teisių pažeidimus.
Lietuva yra viena aktyviausių žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, Ukrainoje rėmėjų, taip pat nuolat palaiko Sakartvelą, kai ŽTT darbotvarkėje keliami žmogaus teisių padėties Abchazijoje ir Pietų Osetijoje klausimai. Lietuvos iniciatyva nuo 2012 m. aktyviai vystomas ES ir Rytų partnerystės valstybių dialogas bendradarbiavimo ŽTT darbotvarkės klausimais.