Gitanas Nausėda padarė atradimą: egzistuoja „dvi Lietuvos“ NE

SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda davė interviu. Ir tai nieko nuostabaus – šiam užsienio banko pozicijos įgarsintojui viešoji erdvė visuomet atvira. Nestebina ir tai, ką jis pasakė: egzistuoja dvi Lietuvos – to labai atkakliai ir ilgai „nematė“ tik saujelė. Atkirčiai įveikti, sukaupęs visą ryžtą ir drąsą, pasiūlė įvesti, ir kuo skubiau, progresinius mokesčius ir tai nuskambėjo kaip naujiena, o gal net kaip ženklas. Tikėtina, netrukus išgirsime, kaip tai tampa ir politiniu sprendimu.

Portalas DELFI.lt, kurio kalbinamas ekonomistas ir pasidalijo savo atradimu, šį pokalbį (ČIA) pristato papildomai nedramatizuodami – pati padėtis ir taip dramatiška: „Lietuvoje turėtų būti įvesti progresiniai mokesčiai, kitaip socialinė atskirtis tik didės, vis ryškiau formuosis dvi Lietuvos, o ekonominis gyvenimas egzistuos tik Vilniuje, Kaune ir galbūt Klaipėdoje.“

Pats G. Nausėda, kaip matyti iš jo įrašo veidaknygėje, jaučiasi padaręs kone atradimą ir tikisi sulaukti visuotinio pripažinimo, kurį žada iškęsti nedejuodamas („Ech tu, Nausėda, Nausėda… Dabar gausi į kailį ir nuo kairiųjų, ir nuo dešiniųjų fundamentalistų. Nieko, ne pirmą kartą, išgyvensiu. Tiesiog taip ilgiau egzistuoti neįmanoma“).

Tačiau jei tikitės sąžiningo pokalbio apie šį ir kitus „atradimus“, turėsite nusivilti: ir šįkart garsųjį ekonomistą kalbinusi žurnalistė nepaklausė, o ir jis pats atkakliai tylėjo, kodėl, pavyzdžiui, SEB banko analitikų siūlymuose kalbama apie progresinius mokesčius tik darbo užmokesčiui (jis jau dabar apmokestinamas 55 %), o ne visų rūšių pajamoms? Kodėl nesiūloma didinti mokesčių už tantjenas ir akcininkų dividentus (apmokestintus 15 %)? Kapitalo mokesčius ir pan.?

Apie tuštėjančią Lietuvą ir jos visuomenę ištikusią negalią kalbama ir kitame portalo DELFI.lt interviu „Profesorius prabilo atvirai: Lietuvos išsivaikščiojimo taip tikrai nesustabdysi“. Kalbėdama su sociologu, Rytų Karolinos universiteto profesoriumi Arūnu Juška žurnalistė Eglė Samoškaitė esminių klausimų neapėjo, atvirkščiai, jie tapo pokalbio ašimi: kodėl vis dėlto Lietuvoje susiformavo toks sociumą ardantis, nors kapitalą ir turtinantis ekonomikos modelis ir kaip paaiškinti, kodėl jo pasekmės bendruomenėms ir individams buvo tokios destruktyvios, kad nutraukyti bendruomeniniai saitai ir nesolidarumas jau kelia pavojų valstybingumui? ką ir kaip būtų galima reformuoti, kad būtų sustabdyta visuomenės ir valstybės atrofija? Visą interviu skaitykite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top