Kas labiausiai rėžia akį vyriausybės propagandistų ir jų prisiplakėlių susivėlusioje ir karštligiškoje retorikoje, tai savo savybių perkėlimas kitiems ir išverstaskūrystė kaip reta.
Pirma, patys savo šalies piliečius ir gyventojus susegregavo, surūšiavo kaip atliekas į funkcionalius ir brokuotus, į tinkamus vegetuoti ir nebetinkamus egzistuoti, nurėžė galiojimą visiškai sveikiems, darbingiems ir savarankiškiems žmonėms, o tada bet ką, kas nepalaiko tokio ciniško gyvų asmenų rūšiavimo ir pasisako už demokratines vertybes bei konstitucines teises (viso labo tik konstitucines teises, o ne kažkokias privilegijas), kaltina visuomenės skaldymu ir klaidinimu.
Antra, šitie režimo komjaunuoliai sugalvoja suskirstyti žmones pagal antikūnių kiekį organizme, tada neįleisti jų į parduotuves, kas yra visiškai realybės krantus praradęs radikalizmas, maždaug tas pats, kas tali…ai boboms neleidžia į gatves išeiti be veido „užuolaidų“, o tada tuos, kurie bent suabejoja visiškai alogiškų ir su sveiku protu bei elementariausiu žmogiškumu prasilenkiančių draudimų būtinybe, priskiria radikalams.
Trečia, tai toks juokingas aspektas – kad mėginimus atgauti demokratiją ir Konstituciją visokios pišės išverčia kaip kažkokį hibridinį karą ir Putino ar lyg Lukašenkos darbą. Tai jei anie diktatoriai, kodėl jie turėtų būti suinteresuoti visoje Europoje atkurti demokratiją ir normalų gyvenimą? Žodžiu, prisidirbusių ir iki ausų prisikliedėjusių valdančiųjų konvulsijos ir deliriumas. Kur jis nuves?
Įdomu kaip „Netflix“ seriale (labai patiko šis palyginimas, tik nepamenu, kas jį iš FB draugų sugalvojo).