Gyd. Alvydas Repečka. Alkoholinė (meta)fizika, arba Nedarau pachmielo – netapsiu alkoholio vergu

„Literatūra ir menas“

Iš straipsnių ciklo „priklausomybės ir nepriklausomybė“

Mąsto vienetai, o nuomonę turi visi. F. Beconas

Sakoma, galva yra organas, kuriuo žmogus galvoja…, kad galvoja. Tikrų tikriausia tiesa. Mat žmogaus smegenys, nors sudaro tik penkiasdešimtą kūno masės dalį, yra nepaprastai imlios energijai, kurią gauna iš oro, vandens ir maisto. Miegant smegenys suvartoja 10%, o įtemptai mąstant – net 30 % visos gaunamos energijos. Todėl, kai tik įmanoma negalvoti, žmogus būtinai negalvos. Nuomonę turėti pigiau. Gerai, jei teisingą – logišką. Bet būna ir neteisinga – absurdiška. Kadaise žmonės šventai tikėjo, kad Žemė plokščia, ir neabejojo, kad Saulė sukasi aplink Žemę.

Pasaulyje vyrauja klaidinga nuomonė, kad alkoholis yra girtavimo priežastis.

Štai gatvėse matau reklaminį skydą, kuriame žinomas krepšininkas rūsčiu veidu žvelgia į rankoje laikomą butelį, o ant marškinėlių užrašas „Netapk alkoholio vergu“. Neretai girdime išsakant nuomonę, jei ne alkoholis – nebūtų suirusi šeima. Nebūtų girtas prie vairo – nebūtų užsimušęs ar kito užmušęs. Būtų negėręs – neprarastų darbo. Viskas per tą nelemtą alkoholį. Tokių nuomonių visuma tampa kietu argumentu – nepajudinama visuotine nuomone. Žmonės šaukia, žiniasklaida mirga, kad toliau taip negalima, būtina kažką daryti…. Tie, kurie formuoja nuomonę, ir tie, kurie sprendžia, daro… kažką. Kovoja su girtavimu, alkoholį laikydami visų blogybių priežastimi. Jie tik žmonės, turintys nuomonę, o juo labiau ta nuomonė – visuotinė – geležinė. Rezultato kaip nėra, taip nėra. Kitaip ir negali būti. Nelogiška nuomonė lemia ne tik atskiro žmogaus absurdiškus veiksmus, bet ir nelogiškus valstybės sprendimus. Nenuostabu, kad Lietuva pagal girtumo rodiklius metai po metų vis ES uodegoj.

2006 m. Lietuvos keliuose žuvo 760, sužeisti 8 334 žmonės. Dabar beveik trigubai mažiau žuvusių ir beveik dvigubai mažiau sužalotų. Nepaisant akivaizdaus pagerėjimo, esam vis dar tarp ES blogiausių.

Ar galite įsivaizduoti, kad mažinant avaringumą, prie kiekvienos degalinės stovėtų reklaminis skydas, kuriame koks garsus žmogus smerkiančia povyza rodytų į šalia stovintį automobilį, o užrašas skelbtų: „Netapk automobilio vergu“. Turėtume suprasti, kad dėl avarijų kaltas ne žmogus, pėsčias ar važiuotas, nesilaikantis saugaus eismo taisyklių, o automobilis.

Ar įvyktų persilaužimas paskelbus karą keliuose, jei priimantieji įstatymus, lemiančius mūsų bendrabūvio tvarką, avarijų kaltininku laikytų automobilį? Jei taip absurdiškai galvotų, tada sutartinai pakeltų kuro kainą, uždraustų automobilių reklamą. Prasidėtų varžybos, kas uolesnis avaringumo mažinimo fronte. Vieni siūlytų gerokai padidinti automobilių kainas. Opozicija aršiai priešintųsi. Sakytų, be abejonės, kelti kainas reikia, bet diferencijuotai. Labiausiai turėtų brangti tokios markės ar galingumo automobiliai, kurie sutraiškė daugiausia. Po kelerių metų net girtų savo įžvalgumą rodydami pagerėjusią statistiką, kai tos markės automobiliai taptų mažiau įperkami. Dėl vairuotojų (vartotojų) skaičiaus mažinimo sutartų visi.

Aršiausi kovotojai reikalautų sumažinti autosalonų skaičių, sutrumpinti pardavimo laiką. Įstatymų leidėjas, turintis medicininį išsilavinimą ir žinantis, kad profilaktika pigesnė už gydymą, pasiūlytų uždrausti pardavinėti automobilių modeliukus, idant mažas žmogutis dar vaikystėje neužsimanytų tapti automobilio vergu. Vykdomosios valdžios atstovas laviruotų: jei nepasieksime norimo rezultato, po pusmečio pakeisime įstatymą.

Norėdami daryti įtaką reiškiniui (girtavimui) ir gauti rezultatą, turime suvokti priežastį ir ją veikti. Kol Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad alkoholis yra girtavimo priežastis, nesaikingas vartojimas laikomas priežastimi, o visi be išimties priimami sprendimai rodo, kad taip ir galvojama, mes pasmerkti ir toliau kraupinti, stebinti ir juokinti Europą.

Ne kirvis – priežastis, o žmogaus elgesys su kirviu, ne automobilis – avarijos priežastis, o žmogaus elgesio kelyje kultūra. Ir ne alkoholis yra priežastis, o jo vartojimo kultūra. Kirvis, automobilis ar alkoholis viso labo yra tik instrumentai. Ar didinsit, ar mažinsit instrumento kainą, ar reklamuosit instrumentą visą parą, ar uždrausit jo reklamą, tai nedaro įtakos elgesio su tuo instrumentu kultūrai. Pastaruoju metu tarp masiškai rašančių ir nuoširdžiai siekiančių tikslo sumažinti girtavimą Lietuvoje, užtikau tik kelis mąstančius. Jie vienareikšmiškai įvardina girtavimo priežastį – esamą alkoholio vartojimo kultūrą.

Taigi alkoholio vartojimo kultūra yra PRIEŽASTIS, o girtavimas, t.y. nesaikingas alkoholio vartojimas, yra PASEKMĖ. Kultūra bendrąja prasme yra papročių, elgesio taisyklių ir normų rinkinys. Būtina įvardinti ESMINĘ nekultūringo alkoholio vartojimo PRIEŽASTĮ.

Grįžkime prie aukščiau minėtos, atrodytų nekaltos, reklamos „Netapk alkoholio vergu“. Gauname žinią: negerk alkoholio, nes rizikuoji patekti į priklausomybės spąstus. O kaip papuolama į spąstus, kaip tampama vergu – plakatas nesako. Suprask: dėl to, kad žmogus vartojo alkoholį arba kad nesaikingai vartojo. O patenkama į priklausomybės spąstus ir tampama alkoholio vergu vieninteliu būdu – įgudus taisyti sveikatą alkoholiu. Dar nė vienas pasaulyje žmogus netapo priklausomu dėl to, kad vartojo, net jei kartais – nesaikingai. BE IŠIMTIES VISI, kurie tapo priklausomi, jauni išmoko daryti pachmielą. Plakatas „Netapk alkoholio vergu“ maža to, kad neduos naudos (ar daug naudos iš užrašo „Alkoholis kenkia sveikatai, šeimai ir visuomenės gerovei“?). Milžiniška žala dėl klaidinimo. Trukdo suvokti tikrąją girtavimo priežastį – PACHMIELĄ – ir ją sutelktai šalinti.

Nesitikiu perkalbėti močiutės, dėkojusios parlamentarui, kad jos laiptinėje daugiau nebesišlapinama, nes panaikintos parduotuvėlės daugiabučiuose. Abiem nusispjaut, kad dabar šlapinamasi kitoj laiptinėj, o verslą turėjusi šeima emigravo. Paprašykime visą amžių dirbusios močiutės, kad dar padėkotų tokiems balsuotojams už varganus pensijos grašius, kuriuos nykstant smulkiam verslui, jai numeta stambūs krautuvininkai. Kai kvailumas ir godumas veikia išvien – nedarna valstybėje garantuota. Dabar tik dar entuziastingiau, skelbdami Lietuvai darną su tuo pačiu mąstymo absurdu, (lot. absurdus – „nedarnus“, kita reikšmė – „dėl kurtumo“) ir su visuotiniu palaikymu naujieji ir senieji gelbėtojai imsis veiksmų. Atspėti rezultatą nesunku. Kvailumas godumo negydo, tik maitina.

Kalbu nuomonės formuotojams, netingintiems mąstyti. Reikia kovoti ne su girtuokliais ir ne su girtavimu, o su pachmielu – ydingu, išsikerojusiu papročiu, esmine nesaikingo alkoholio vartojimo priežastimi. Vietoj beprasmės antialkoholinės propagandos būtina sąmoninga antipachmielinė kampanija. Kai buvo svarstomas įstatymas, įsigaliojęs 2012 m. sausio 1 d., draudžiantis parduoti alkoholį po 22.00, viešai kalbėjau ir rašiau, kad tai neduos jokios naudos. Siūliau priimti Lietuvoje įstatymą, draudžiantį parduoti alkoholį iki pietų. Tai veiktų priežastį. Bala nematė priklausomų piliečių. Būkit ramūs – jie prisitaikys. Rūpinuosi ateinančia karta. Šešiolikmetis paauglys per pertrauką mokykloje gurkšnoja alų. Jis gi vakar „puslitrį ant galvos“. Jis gi vyras. Jis mergaitėms patinka ir kitiems berniukams pavyzdys.

Kiek padaugėjo tokių įgudusių taisyti sveikatą alkoholiu per penketą metų? Jie yra tiesiame kelyje į priklausomybę. Tiek pachmielnikai, dar neturintys priklausomybės, tiek priklausomi pachmielnikai lemia absoliučią daugumą girtų nelaimių. Tai, ką siūlau, nieko nekainuoja. O kas suskaičiuos, kiek išmesta pinigų vadovaujantis absurdiška nuomone? Gal kas žino nekaltai nužudytų, sužalotų ir negimusių kainą? Vis kartojama apie pareigą pažaboti girtavimą. Negirdėjau, kad kuris iš politikų prisiimtų atsakomybę už tragišką padėtį. Ach, taip, ne jie, net ne aplinka… Kaltas alkoholis. Jie viską gerai padarytų, bet jiems vis trukdė. Pareiga be atsakomybės, kaip kastuvas be koto. Dabar niekas netrukdys. Su nelogiškomis nuostatomis, su visuotiniu palaikymu, liaupsinami žiniasklaidos. Tik ar prisiimsite atsakomybę?

Kuo daugiau absurdiškų sprendimų, tuo narkotikų prekeiviai labiau trina rankas. Gerbiamam sveikatos ministrui noriu priminti pagrindinį medicinos principą – Primum non nocere („Pirmiausia – nepakenk“). Geras chirurgas – ne tas, kuris gerai operuoja, bet tas, kuris gerai operuoja padaręs viską, kad išvengtų operacijos. Protingi mokosi iš svetimų klaidų. Panaikinus JAV sausą įstatymą, netrukus girtavimo mastai tapo aukštesni, negu buvo prieš įvedant įstatymą. Kol kovota su alkoholiu, plūstelėjo nepalyginamai didesnė blogybė – narkotikai. Klausimas kultūros reikalų komiteto pirmininkui: ar Jums sektinas tokio nevispročio pavyzdys, kuris, alkoholį laikydamas girtavimo priežastimi, liepė kirsti vynuogynus? Ar kultūros ministerija… neplanuoja mažinti grūdinių pasėlių plotų? Mat tautiečiai įjunko į kvietinę ir į ruginukę nespjauna.

Reklaminius skydus, prašau, palikite. Tik ant viršaus, taupydami pinigus, užklijuokite naują užrašą „Nedarau pachmielo – netapsiu alkoholio vergu“. Tiesa, veidas galėtų būti ramus. Nors svarbiausia, kad užklijuotumėte sąmoningai – pagalvoję galva. Net neįsivaizduojate, koks tai bus didelis žingsnis. Nes „pradžioje buvo žodis, tas žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top