Šiandien perskaitytame emocingame ir retoriškai neblogai sustyguotame metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė, būdama šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausioji vadė, nepasakė nė žodžio, kaip Rusijos grėsmės akivaizdoje bus sustiprinti Lietuvos gynybiniai pajėgumai, kaip visuomenė bus parengta Lietuvą apginti. D. Grybauskaitė ir toliau atkakliai vengia komentuoti viešai išsakytų Lietuvos gynybos ekspertų perspėjimų, kad apleista ir susilpninta mūsų kariuomenė šiuo metu nėra parengta veiksmingiau pasipriešinti Rusijos agresijai.
Juk agresijos atveju iki NATO sąjungininkų pagalbos Lietuva turėtų pati atremti pirmuosius Rusijos smūgius. Kuo Lietuva gintųsi? Ar pagrįstai valstybė atsisakė šauktinių kariuomenės? Kodėl iki šiol visuomenei nepristatyti rezervo parengties planai?
Lietuvos kariuomenę kūręs atsargos majoras Albertas Daugirdas LNK „Alfa savaitei“ teigė, kad mažai mūsų šalies kariuomenei planuojami pirkti paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai, panašūs į tuos, kokius turi pasieniečiai – ne pirmo būtinumo dalykas. „Rusijos kariuomenėje treniruojasi desantuoti 10 000 karių. Jiems įprasta. Iš ryto pabudę galime rasti savo kieme priešininko karį. Tokiu atveju būtų nepraprastai sunku kažką padaryti iš karto. Mūsų daliniai – centralizuoti, ginklai – centralizuoti ir neišskaidyti padalinių, ypatingai savanorių pajėgose, kas buvo prieš gerą dešimt metų. Mes tampame lengvais taikiniais. Prioritetas turėtų būti sausumos pajėgos, nes jos gins visą teritoriją. Karinės oro pajėgos ir karinės jūrų pajėgos greičiausiai bus neutralizuotos pirmomis valandomis: ir jūrininkas taps pėstininku, pilotas taps pėstininku“, – LNK televizijos laidai sakė kariuomenės kūrėjas savanoris A. Daugirdas.
Atsargos karininko nuomone, reikia investuoti į priešlėktuvinę ir prieštankinę gynybą. „Trūksta prieštankinės gausios pernešamos ginkluotės ir priešlėktuvinės pernešamos ginkluotės. Turime atskirus elementus. Daugiau ar mažiau modernius, ir viso to trūksta. Turėti 100 vienetų „Stinger“ sistemų, kad galima būtų atakuoti priešininką bet kuriame Lietuvos taške iš bet kurios vietovės, ir neleisti laisvai skraidyti virš mūsų teritorijos. Tai – nepaprastai svarbu ant žemės veikiantiems padaliniams. Prieštankinė gynyba: turime sistemą, kuria galima atakuoti iš 2 kilometrų atstumo ir, kas yra labai svarbu, neturint galimybės „priešpastatyti“ stambią ginkluotę galimam priešininkui. Taigi, vėl panašių sistemų nusipirkimas suteiktų galimybę būti labai aršiems priešininkams“, – teigė kariuomenės kūrėjas savanoris A. Daugirdas.
Pirmasis krašto apsaugos ministras po Nepriklausomybės atkūrimo Audrius Butkevičius mano, kad staigiai užpulta Lietuva su turima ginkluote pagrindines pozicijas išlaikytų vos dvi paras.
„Duodu 48 valandas pagrindinėse pozicijose, ir toliau – pasipriešinimo židiniai. Bet viskas priklauso nuo to, kokiomis pajėgomis mus atakuotų priešininkas. Galimas atvejis, kad čia būtų naudojami „mandagūs žali žmogeliai“, kuriuos mes pajėgūs stabdyti. Tačiau, jeigu tai būtų pilna karinė operacija, aš jums sakau: 48 valandos. Per kiek laiko ateitų pagalba iš NATO? Aš manau, kad, jeigu nebūtume iš anksto užprašę ir neturėtume ilgo grėsmės periodo, tai pirmoji pagalba pasirodytų per 2 savaites“, – sakė buvęs pirmasis Krašto apsaugos departamento vadovas A. Butkevičius.
„Yra NATO greitojo reagavimo pajėgos. Jos aktyvuojamos per dvi savaites. Bet tai yra palyginti nedidelės pajėgos. Pirma reakcija – pakankamai greita: tikėtina, kad mums, čia esantiems, ji neatrodys tokia greita, kai reikės savaitę ar dvi išsilaikyti su kukliais resursais ir kuklia dabartine ginkluote“, – sakė kariuomenės kūrėjas savanoris A. Daugirdas.
Kario priesaiką davęs chirurgas Valentinas Bartašiūnas mano, kad be reikalo atsisakyta šauktinių kariuomenės. „Agresijos atveju čia būtų baisi panika, būtų demoralizacija ir elito bėgimas į užsienį. Priešintųsi 10–15 procentų. Ir, būnant NATO nare, visos kitos valstybes žiūrės, kas čia vyksta. Kokia situacija? Kas čia darosi? Reikia išsilaikyti. Mūsų rytinis kaimynas pripažįsta vienintelį argumentą – jėgą“, – mano kariuomenės kūrėjas savanoris V. Bartašiūnas.
Pirmasis krašto apsaugos ministras taip pat sutinka, kad žmonės nežinotų, ką daryti per mobilizavimą. „Kaip buvęs medikas, galbūt tinkamas būti sanitaru, ar gavau nurodymus, kur mano vieta mobilizaciniuose planuose? Kadangi nei jūs, nei aš šito nežinome, tai mobilizaciniai planai yra šnipšto verti“, – įsitikinęs buvęs Krašto apsaugos departamento vadovas A. Butkevičius.
Mediko išsilavinimą turintis Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ekspertams atkerta, kad ne atsargos karininkams mokyti, ką kariuomenei reikia pirkti. „Sprendimus priimame su karių, tarnaujančių ir turinčių didesnę patirtį, pagalba. Mes perkame ginkluotę, kuri kariuomenei – reikalinga. Mes neturime pakankamai finansų. Atsilikimas yra. Tas mus ir verčia subalansuotai pirkti, kad nė viena iš pajėgų nebūtų nuskriausta“, – teigė krašto apsaugos ministras J. Olekas.
Lietuva gynybai turėtų skirti du procentus nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau niekada tokio procento neskyrė. Per krizę lėšos krašto apsaugai buvo sumažintos. Prezidentei Daliai Grybauskaitei pritariant Lietuva taip pat atsisakė šauktinių kariuomenės.