Svetlana Čelyševa | echo.msk.ru | 2014-03-05
Vakar nusprendžiau nekomentuoti Vladimiro Putino spaudos konferencijos apie padėtį Ukrainoje. Per karštos emocijos kilo, išgirdus jo atsakymą į žurnalisto klausimą, su kuo jis ruošiasi kariauti Ukrainoje. Mane asmeniškai labiausiai sukrėtė du Rusijos prezidento teiginiai.
Pirma, jis pareiškė, kad RF kariškių Kryme nėra, kadangi „posovietinėje erdvėje pilna uniformų, kurios panašios į uniformą…“ ir „jas galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje“. Antra, net „jeigu jie įsakys imtis ginkluotų veiksmų, tai tik gindami Ukrainos piliečius“.
Kita frazė, ištarta RF Prezidento Vladimiro Putino, privertė mane pašiurpti… Kaip sakoma, „tarp menčių pajutau šaltuką“: „Ir tegul tik pabando kas nors iš kariškių šauti į savo žmones, už kurių nugarų stovėsime mes, ne priekyje, bet už jų. Tegul jie pabando šaudyti į moteris ir vaikus! Ir aš pasižiūrėsiu į tuos, kas Ukrainoje tai palieps daryti“.
Sulaukiau, kol pasisakymas bus paskelbtas Kremliaus svetainėje: iš dainos žodžių neišmesi. Viskas, būtent, taip ir pasakyta: „Mes stovėsime ne priekyje – prieš moteris ir vaikus, bet už jų“… Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad RF Prezidentas sąmoningai skiria savo grasinimą Ukrainos kariškiams: „…ir tegul kas nors iš kariškių pabando šauti į savo žmones“.
Ką visa tai reiškia? Neleidžiu sau net suabejoti, kad jis nevykusiai suformulavo savo mintį. Viskas buvo pasakyta sąmoningai. Išmanant reikalą.
Rusijos armija naudojosi „gyvaisiais skydais“ jau ne kartą. Vykdydama dvi karines kampanijas Čečėnijoje1996 metų kovo mėnesį per Samaški kaimo šturmą moterys, vaikai ir senukai buvo panaudoti, kad pridengtų šarvuočius. Žmogaus teisių centro „Memorialas“ ataskaitoje „Už taikių gyventojų nugarų“ pateikiama daugybė liudijimų tų, kuriais buvo pasinaudota tokiais tikslais. Pavyzdžiui, kaimo Samaški gyventojas Ismailov Šepa papasakojo:
„Kai moterys ir vaikai nulipo, mums pasakė: „Eikite ir atsistokite priekyje“. Mes visi atsistojome prieš tankus arba šarvuočius. Šalia Koka ir jos vaikėzai. Iš visų pusių apšaudo… Eidamas pamačiau, kad dega Šamsutdino namas, o jis eina kartu su mumis.“
Tie patys metodai buvo naudojami ir per Grozno 15-ąjį rajono „valymus“, įvykdytus 1996 metų rugpjūčio 11, 12 ir 17-ąją. Atskirai verta paminėti, kad valymus atlikusio dalinio vadas įsakė sušaudyti tris vietinius gyventojus, laikomus etniniais rusais.
Buvo ir kitokio rusų kareivių elgesio su taikiais gyventojais pavyzdžių. Toje pačioje „Memorialo“ ataskaitoje pateikiamas Aišat Chadaševos liudijimas apie tai, kad jos namuose rusų kareiviai nusprendė neimti įkaitų. Dar vienas liudytojas – Sultan Larsanov – papasakojo apie karininką, kuris paleido įkaitus taręs, jog „pats turi vaikų ir neprisiims sau nuodėmės“. Tarp įkaitų, nukentėjusių dėl tokių veiksmų, buvo Grozno gyventojai – ir čečėnai, ir etniniai rusai. Vienas iš seniausių sužeistų pagyvenusių žmonių buvo Ivan Nikolajevič Jevmenjev (g. 1910 metais). „Memorialo“ ataskaitoje minimas ir atvejis, kai 1996 metų rugpjūčio mėnesį kaip „gyvas skydas“ buvo panaudoti 9-os miesto ligoninės gydytojai.
Per antrąją karinę kampaniją Čečėnijoje „gyvieji skydai“ iš taikių gyventojų buvo naudojami, vykstant koviniams susidūrimams ir po jų atliekamoms baudžiamosioms operacijoms Gechi-Ču kaime 2000 metų vasario 6–7 dienomis, taip pat per mūšį už Komsomolskoje kaimą 2000 metų kovo mėnesį (Dmitrijevskio, Baisajevo, Čelyševos monografija „Tarptautinis tribunolas Čečėnijai“ (II-asis tomas, 40.3 skyrius).
Vykstant Rusijos-Čečėnijos kariniam konfliktui, „gyvaisiais skydais“ iš taikių ar įkaitais paimtų žmonių, naudojosi ir Čečėnijos pasipriešinimo jėgos. Pats nemaloniausias faktas – „gyvasis skydas“ iš įkaitų 2004 metų rugsėjo 3 dieną Beslane.
Pagal tarptautinę baudžiamąją teisę panašūs veiksmai kvalifikuojami kaip kariniai nusikaltimai. Be to, grasinimas panaudoti „gyvuosius skydus“ tarptautiniame konflikte, išsakytas kitos šalies aukščiausiojo kariuomenės vado, gali būti traktuojamas kaip kurstymas įvykdyti karinį nusikaltimą. Naudoti „gyvuosius skydus“ draudžia Trečiosios Ženevos Konvencijos 23 (1) straipsnis (karo belaisvių atžvilgiu), Ketvirtosios Ženevos Konvencijos 28 straipsnis (saugomų civilių asmenų atžvilgiu) ir Papildomo Protokolo 51 (7) straipsnis.
Tirdami Čečėnijos įvykius pagal tarptautinę baudžiamąją teisę, mes išanalizavome visus dviejų tarptautinių tribunolų sprendimus dėl Ruandos ir buvusios Jugoslavijos. Tarptautinis Buvusios Jugoslavijos tribunolas pripažindavo gyvųjų skydų panaudojimą viena iš karinių nusikaltimų forma arba žiauriu elgesiu, arba kėsinimusi į žmogaus orumą. Taigi, Blašniko bylos sprendimuose Teismo rūmai nustatė: „1993 m. balandžio 20 d. kaimo gyventojus […] kaltinamojo štabas Viteze naudojo kaip gyvuosius skydus. Kadangi jie buvo civiliai asmenys-musulmonai arba musulmonai, nebedalyvaujantys kariniuose veiksmuose, Teismo rūmai nusprendė, jog tokiu būdu su jais buvo žiauriai elgiamasi. Aleksovskio byloje Teismas nusprendė, kad „sulaikytųjų naudojimas gyviesiems skydams arba kasti koviniams apkasams – tai pasikėsinimas į žmogaus orumą“.
Taigi gyvųjų skydų naudojimas apima iš karto kelis karinius nusikaltimus ir gali būti traktuojamas kaip „mišrus karinis nusikaltimas“, o viešas karinių pajėgų vyriausiojo vado pareiškimas, „kad gali būti, jog priekyje jo karių dar eis vaikai ir moterys“, traktuojamas kaip kurstymas tokį nusikaltimą įvykdyti.
Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas Stepanas Poltorakas: Rusijos diversantai sušaudė ukrainiečių kareivius pasislėpę už taikių gyventojų nugarų
Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas Stepanas Poltorakas komentuoja Rusijos diversantų išpuolį, gegužės 2 d. įvykdytą Andrejevkoje, netoli Sloviansko miesto, Donecko srityje: