Raimonda Ramelienė | „Lietuvos žinios“
Politikai nevienareikšmiškai vertina valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) brandinamą idėją revizuoti beveik prieš trejus metus pasirašytą parlamentinių partijų susitarimą dėl šalies užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių. Vieni giria valdančiųjų norą įsipareigoti rūpintis gynybos reikalais, kitiems toks entuziazmas atrodo nepriimtinas.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis neatmeta galimybės siūlyti į Seimą išrinktų partijų atstovams peržiūrėti ir išplėsti 2014-ųjų kovą pasirašytą susitarimą, kuriuo, be kita ko, įsipareigota didinti krašto apsaugai skiriamas lėšas, kad 2020 metais jos siektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šio dokumento LVŽS tuomet nepasirašė, nors turėjo savo atstovę parlamente – dabartinę Seimo pirmąją vicepirmininkę Rimą Baškienę.
Pasak R. Karbauskio, aktualinant susitarimą pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad NATO standartus atitinkantį 2 proc. gynybos finansavimą partijos sutaria įgyvendinti jau 2018 metais. Be to, dokumente, parlamentaro nuomone, turėtų atsispindėti ir jo iniciatyva mokyklose bei universitetuose įdiegti privalomą karinį ugdymą. Kaip tik ši nuostata kitų partijų atstovams kelia daugiausia abejonių. Kartu jie sutinka, kad po rimtesnių diskusijų susitarimą galėtų pasirašyti naujojo Seimo partijos.
Minėtą dokumentą septynios parlamentinės partijos buvo pasirašiusios Lietuvos narystės NATO dešimtmečio proga.
Pastebėjo nesuprantamų dalykų
R. Karbauskio teigimu, šalies gynybai skirti 2 proc. BVP iki 2018 metų LVŽS yra įsipareigojusi savo rinkimų programoje, ši nuostata taip pat įrašyta Vyriausybės planuose. „Jei tuomet būtume pasirašę šį susitarimą, vadinasi, būtume sutikę, kad finansavimo didinimas būtų pavėlintas dvejais metais“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino parlamentaras. R. Karbauskis pritarė, jog šį svarbų dokumentą turėtų pasirašyti ir didžiausia valdančioji partija, tačiau, pasak jo, atnaujinant susitarimą į aktualijas reikėtų „pažvelgti plačiau“.
„Mūsų pasiūlymas dėl privalomo patriotinio ugdymo mokyklose, universitetuose, kolegijose įgautų daug didesnę prasmę“, – pabrėžė LVŽS lyderis. Jo žodžiais, partijoms būtina susitarti ir dėl kai kurių kitų dalykų. Pavyzdžiui, LVŽS „ne visiškai suprantama dabartinė sistema“, kai kokybiškai pagerinti nacionalinį saugumą ketinama „per tuos 3 ar 5 tūkstančius šauktinių“. „Nematome jokio kokybinio šuolio, koks būtų pradėjus sistemiškai rengti jaunimą mokymo įstaigose. Tačiau tokios situacijos niekas neaptarė“, – sakė politikas.
Svarbiausia – vykdyti
Valdančiajai koalicijai priklausančios Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojo Juozo Oleko manymu, visada galima patobulinti bet kurį dokumentą. „Bet prieš pasirašydami mes visuomet diskutuodavome apie jo turinį. Jei bus rastas sutarimas, galėsime pasirašyti atnaujintą dokumentą. Kur kas svarbiau, kad tie susitarimai neliktų tik popieriuje, o būtų realiai vykdomi“, – kalbėjo J. Olekas. Anot jo, 2014-ųjų susitarimas, kitaip negu du ankstesni, įgyvendinamas sėkmingai, ypač gynybos finansavimo srityje. „Dėl to galima tik pasidžiaugti“, – pridūrė socialdemokratas.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.