tv3.lt
„Niekam mes neįdomūs ir niekas su mumis nesikonsultuoja“, – sako Ukrainoje kovojantis savanoris Arūnas Kumpis. Jis tvirtina, kad lietuvių, kurie turi kovinę patirtį pilotuojant žvalgybinius ir atakos dronus, patarimų gynybos klausimais niekas neprašė. A. Kumpis pridūrė, kad jo 25-erių draugas ukrainietis vienas per mažiau nei pusę metų sunaikino 30 tankų – beveik visą batalioną, kurį Lietuva perka už visų metų gynybos biudžetą – du milijardus eurų.
Tarptautiniame forume „Jūsų pergalė – mūsų pergalė“, kuris surengtas paminėti plataus masto Rusijos karinės invazijos į Ukrainą antrosioms metinėms, pasisakė ir Ukrainoje kovojantis karys A. Kumpis.
„Mano draugas, 25-erių vaikinukas, FPV dronų pilotas, sako, man patinka tankai, jie labai gražiai dega. Jis vienas per mažiau nei pusę metų yra sunaikinęs per 30 tankų, vienas. Praktiškai visą tą batalioną, kurį mes perkame už du milijardus eurų, metinį gynybos biudžetą“, – sakė A. Kumpis.
Ukrainoje kovojantis savanoris Arūnas Kumpis: „Galiu pasakyti atvirai“
Karys teigė, kad asmenys, atsakingi už Lietuvos gynybą, viešai tvirtina, kad perima patirtį iš kovojančių ukrainiečių, tačiau tai, anot A. Kumpio, netiesa.
„Galiu pasakyti atvirai – aš esu galbūt vienas iš nedaugelio lietuvių, turinčių kovinę patirtį pilotuojant žvalgybinius ir atakos dronus. Niekas su manimi nesikalbėjo, niekas neklausė patarimų, nežinau, su kuo jie tarėsi. Galvojau, kad galbūt su kitais mano kolegomis, tačiau su kuo pakalbu, jie patvirtina tą patį. Mes esame nematomi žmonės, niekam mes neįdomūs ir niekas su mumis nesikonsultuoja“, – tvirtino jis.
„Pirmą kartą į Ukrainą išvykau simbolinę 2022 metų kovo 11 dieną ir po trijų savaičių jau patekau į fronto ruožą Charkove ir praktiškai per pirmą savo užduotį patekau į artilerijos apšaudymą, šokas buvo milžiniškas, reikėjo su tuo tvarkytis ir kažkaip išgyventi“, – pasakojo karys.
Jis pridūrė, kad per tą visą laiką jis pabuvojo beveik visuose karščiausiuose Ukrainos karo taškuose – nuo Charkovo iki Chersono ir Donecko. Jam teko iš vidaus stebėti, kaip karas tranformuojasi ir keičiasi iš manevrinio karo pradžioje ir tampa statišku apkasų karu vėliau, kaip karui daro įtaką technologijos.
„Kaip mano draugai sako, jeigu dabar kariautume taip, kaip kariavome pirmais karo metais, mes visi būtume nebegyvi. Turiu omenyje, kad karas keičia ir pačius kariaujančius, ir priverčia juos prisitaikyti prie naujų realijų, pradėti naudotis naujais įrankiais, technologijomis tam, kad sumažintų gyvosios jėgos nuostolius“, – sakė A. Kumpis.
Jis akcentavo, kad karas tęsiasi jau 730 dienų.
„Noriu pabrėžti, kad aš būtent įvardiju dienas, o ne dvejus metus, nes būnant fronte laikas skaičiuojamas truputį kitaip nei ramiame civiliniame gyvenime. Mes skaičiuojame ne metus, ne mėnesius, o dienas, valandas ir minutes, per kurias tu išgyveni. Tik tokiu būdu mūsų broliai ir sesės ukrainiečiai dabar praktiškai moka už laiką, per kurį mes privalome pasiruošti gynybai prieš mūsų bendrą priešą.
Tačiau bendraudamas mūsų daliniuose, turiu omenyje, Lietuvoje, kariuomenėje, ir bendraudamas su paprastais kariais aš turiu konstatuoti faktą, kad toli gražu dar ne viskas padaryta ir pamokos nėra išmoktos“, – pabrėžė A. Kumpis.
A. Kumpis: pas mus gynybinė struktūra grindžiama „trimis jeigu“
Jis pasakojo, kad Ukraina dabar kuria atskirą kariuomenės rūšį – bepiločių orlaivių, o tuo metu pas mus gynybinė struktūra grindžiama „trimis jeigu“.
„Jeigu karas prasidės po dešimt metų, jeigu sąjungininkai atvyks laiku, jeigu bus užtikrinta oro viršenybė. Mano galva, blogiausia tai, kad visos lėšos yra metamos tai „jeigu“ strategijai įgyvendinti. Ką turiu omenyje? Tai, kad mes dabar investuojame į tuos dalykus, kurie veiktų sąveikoje su sąjungininkais.
Tai yra tas pats, jei, pavyzdžiui, pirktume didelio lėktuvnešio vieną dalį, motorą, pavyzdžiui, ir tikėtumėmės, kad tas lėktuvnešis atplauks, nudirbs už mus visą darbą, o klausimas tik toks, o kas bus jei jis neatplauks, kaip tada ginsimės patys?“ – svarstė A. Kumpis.
Jis akcentavo, kad gynybos strategija turėtų būti grįsta gebėjimu gintis patiems. Jis davė kelis patarimus, kaip turėtų būti organizuojama gynyba.
„Pirmiausia, didžiausius įsigijimus nukreipti priešlėktuvinės gynybos HIMARS ir priešdroninės gynybos sistemų įsigijimui, parengti kuo daugiau personalo, prieštankinių raketinių kompleksų operatorių ir priešlėktuvinės gynybos kompleksų operatorių bei pradėti įrenginėti aktyvios gynybos linijas, tai yra priedangas žmonėms, iš kurios jie turės gintis. O kas svarbiausia – tuoj pat kurti tikrą dronų kariuomenę, nes šiame kare be dronų praktiškai niekas nevyksta.
Šiuo metu kaimynai estai prie sienos su Rusija ruošiasi įrenginėti gelžbetoninius bunkerius ir gynybos linijas, lenkai stato prieštankinius įrengimus prie sienos su Karaliaučiumi ir ruošiasi minuoti pasienį su Baltarusija, o mes investuojame į infrastrūktūrą ir į mobilumą stabdančias priemones, kurios sandėliuojamos sandėliuose“, – sakė jis.