Ignas Vėgėlė yra Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.
Senokai žadėjau statistinę informaciją apie Covid Delta mirtingumo rodiklius Anglijoje. Ką tik lėktuve pavyko prisėsti ir paanalizuoti. Iki šiol ne viename FB komentare medikams ir taip vadinamiems „duomenų mokslininkams“ šią lentelę viešinau, bet validžių statistinių argumentų nesulaukiau, dažniausiai – žeminantys komentarai, nukreipti į asmenį.
Pridėtoje lentelėje pateikiama Covid Delta statistika Anglijoje. Periodas pakankamai solidus išvadoms daryti: 2021 m. vasario 1 – 2021 m. rugsėjo 12 d. Komentare pateiksiu nuorodą į pilną ataskaitą. Atkreipiu dėmesį – aš papildžiau lentelę raudonais skaičiais, analizuojant pateiktą statistiką. Atskiroje nuotraukoje pridedu vakcinacijos lygį Anglijoje rugsėjo 12 dienai: tai svarbu vertinant duomenis ir lyginant juos su bendru vakcinacijos lygiu. Beje, vakcinacijos lygis Anglijoje tuo metu ir Lietuvoje šiuo metu – gana panašūs: pridedu ir Lietuvos vakcinacijos lygį. Platesnio tyrimo, ko gero, nusipelno skiepijimo palyginimas atskirose amžiaus grupėse.
Išvadų nedarysiu tyčia: man atrodo, skaičiai patys patiekia išvadas, išskyrus dvi: tas pačias, kurias kartoju nuo pat pavasario.
Per analizuojamą laikotarpį Anglijoje susirgo 278,212 vakcinuotų asmenų ir 257,357 nevakcinuotų. Iš šito skaičių prašau neskubėti daryti kokių nors išvadų, nes vakcinacijos lygis Anglijoje minėtu periodu nuolat kito: daugėjo vakcinuotų asmenų nuo itin mažo skaičiaus iki 65.6 proc. pilnai vakcinuotų. Tinkamoms išvadoms padaryti gelbėtų pilna statistika „padieniui“: PowerBI čia būtų nepamainomas.
Bet eikime prie esmės. Mirtingumas nuo Covid Delta tarp neskiepytų asmenų iki 50 metų amžiaus sudaro 0,053 procento (!) nuo visų susirgusių nepasiskiepijusių asmenų. Taip taip, ne 3 ar 5 ir net ne 1,5 procento. Tuo tarpu mirtingumas tarp paskiepytų asmenų iki 50 metų amžiaus sudaro – 0,056 (!) nuo visų susirgusių pasiskiepijusių asmenų. Skirtumas tiek nežymus, kad papildomų komentarų, spėju, nereikia.
Mirtingumas nuo Covid Delta tarp neskiepytų asmenų virš 50 metų amžiaus sudaro beveik 7 % (!) nuo visų susirgusių nepasiskiepijusių asmenų. Mirtingumas toje pat grupėje tarp pasiskiepijusių asmenų – 2,17 %, t.y. daugiau nei tris kartus mažiau.
Bendrus paskiepytų ir nepaskiepytų mirtingumo skaičius lyginti gana keblu: akivaizdu, kad mirčių skaičius didesnis tarp pasiskiepijusių dėl bendro didesnio paskiepytų asmenų skaičiaus. Bet šie skaičiai leidžia palyginti mirusių asmenų santykį (skiepyti/neskiepyti): 69,08 : 30,92 su bendru (skiepyti/neskiepyti) asmenų santykiu rugsėjo 12 dienai: 65,9 : 34,1.
Skaičiai, deja, skiepytų nenaudai. Vienintelis tai pagrindžiantis argumentas: pasiskiepijo daugiau rizikos grupėse esančių asmenų, kuriems persirgimas yra rizikingesnis. Tą, beje, rodo absoliutūs mirčių skaičiai grupėje virš 50 amžiaus.
Išvados:
1. Vyresnio amžiaus nepasiskiepijusiems asmenis COVID sukelia ženkliai didesnę letalinės baigties riziką. Mirtingumo statistiniai rodikliai jaunesnio amžiaus asmenims yra panašūs skiepytų ir neskiepytų atžvilgiu.
2. Kada Lietuvoje tokią statistiką paskelbs statistikos departamentas. Ne tą, apie įvairias 5, 10 ar 20 kartų tikimybes, kurią skelbia taip vadinami duomenų žinovai. Nepapdorotą, „žalią“ statistiką pagal amžiaus grupes. Per 28 dienas po teigiamo Covid testo.
Kartu gal ir statistiką apie mirtis per 28 dienas po skiepo („all cause mortality“). Juk tokia statistika yra, tik ji nepaskelbta. O gal aš nerandu? „Duomenų mokslininkai“ – labai laukiu tokios statistikos, skaičių lenteles skaityti mėgstu.
