Igoris Eidmanas | kasparov.ru
Kažkoks neteisingas pas mus Rusijoje reichas, netikras. Viskas jame perstatyta nuo kojų ant galvos. Mūsiškė „Eva Braun“ (Kabajeva), užuot savo balta rankele saugojusi ugnį fiurerio namų židinyje, dabar užsiima propaganda – vietoje daktaro Goebbelso. O „Goebbelsas“ (Surkovas) diriguoja karui Ukrainoje, tarsi jis būtų feldmaršalas Keitelis. O ir pats mūsų „Keitelis“ (Šoigu) – netikras kareiva: lyg ir buvęs ugniagesys, lyg ir, Dieve atleisk, Malibu gelbėtojas. Mūsų „Himmleris“ (Bastrykinas) Čekijoje atidarė krautuvėlę ir it senas žydas prekiauja kažkokiais sendaikčiais. Mūsiškį „Bormaną“ („pilkąjį kardinolą“ Sečiną) domina ne didžioji politika, o daugiausia komercinių įmonių užgrobimai. Antrasis oficialus mūsų reicho žmogus – „Goeringas“ (Medvedevas) įsitraukęs ne į karo aviaciją, o lyg mažvaikis žaidžia su mobiliaisiais telefonais: tai vienaip save nusifotografuoja, tai dar kitaip. O jau mūsų „Ribbentropas“ (Lavrovas) – paprasčiausiai senas liurbis.
„Gestapininkai“ (FSB-ešnikai), užuot ieškoję reicho priešų, užsiiminėja reketu ir sandoriais su nusikaltėliais. Mūsų „Wehrmachto“ (Gynybos ministerijos) generolai gvelbia viską, kas pakliūva po ranka, o jų meilužės nugvelbtą karinį turtą išparduoda (Serdiukovo-Vasiljevos byla). Kiekvienas mūsų „reichs-ministras“ ir „SS gruppenfiureris“ (FSB) turi namą Londone arba vilą Kanuose. Mūsų „Gauleiteriai“ (gubernatoriai) apskritai liovėsi rūpintis reicho interesais – jiems ne tas galvoje, nes taikosi gauti naudos iš kiekvieno savo pirstelėjimo.
O kur gi „fiurero rūpinimasis vokiečiais“ (t.y. Rusijos gyventojais)? Kur nauji autobanai, „Džiaugsmo jėga“ (vok. „Kraft durch Freude“ – Trečiojo reicho nacionalsoscialistinis susivienijimas – vertėjo past.), pigūs būstai ir jūrų kruizai darbininkams? Visa tai – ne apie reichą veidrodžių karalystėje. Visi mūsų pasiekimai – propagandos sferoje. Šia prasme daktarui Goebbelsui mes seniausiai nušluostėm nosį.
Bet svarbiausia – mūsų reichas taip pat nori atsirevanšuoti už pralaimėjimą kare (šiuo atveju – „šaltajame“). Kol kas lyg ir neblogai sekasi, kova už gyvybinę erdvę („rusų pasaulį“) vyksta sėkmingai. Prisijungėme mūsų „Austriją“ (Krymą), suskaldėme mūsų „Čekoslovakiją“ (Ukrainą). Maža kas dar mūsų laukia… Pavyzdžiui, mūsų Niurnbergo procesas.
