Siekdamos mažinti neapskaitomos ekonomikos mastą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) skirs papildomo dėmesio įmonių, kuriose bent dešimtadaliui darbuotojų mokamas mažesnis atlyginimas nei minimalioji mėnesinė alga (MMA), rašo portalas Delfi.lt.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu veikia 38,9 tūkst. įmonių, kuriose mažiausiai 10 proc. darbuotojų gauna MMA nesiekiantį atlyginimą (šiuo metu MMA yra 300 Eur). Minėtose įmonėse tokių darbuotojų iš viso yra 119,5 tūkst., tarp jų – 22,7 tūkst. asmenų yra iki 29 metų, o 10,7 tūkst. – pensinio amžiaus.
Iki 30 Eur dydžio atlyginimą šiuo metu gauna 6,7 tūkst. asmenų, nuo 30 iki 75 Eur – 17,3 tūkst., o nuo 75 iki 150 Eur – 51,7 tūkst.
VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, VMI taikomas modelis „Įspėjau – pasirink“ jau davė rezultatų. Patikrintose įmonėse darbuotojų, gaunančių MMA dydžio ar mažesnį atlyginimą, dalis susitraukė 15 proc.
„Įvertinę naujausius duomenis spręsime, kurioms iš minėtų 40 tūkst. įmonių taikyti mūsų modelį. Vis dėlto patikiname, kad institucijų patikrinimai nesidubliuos ir sąžiningas verslas papildomų rūpesčių dėl to neturės“, – sako A. Klerauskas.
„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad dėl verslo, mokančio dirbtinai sumažintus atlyginimus, nukenčia ne tik darbuotojai, bet ir sąžiningi verslininkai, kurie priversti konkuruoti nevienodomis sąlygomis.
„Kita vertus, socialiai neteisinga, kai dirbantis pagal darbo sutartį įmokas moka, pavyzdžiui, nuo 10 eurų, o vykdantis individualią veiklą – nuo MMA, ir jiems abiem garantuojamos vienodos sveikatos apsaugos paslaugos, finansuojamos iš sveikatos draudimo lėšų“, – pastebi M. Sinkevičius.
VDI vadovo Gintaro Čepo teigimu, Valstybinė darbo inspekcija šiais metais planuoja patikrinti apie 1 tūkst. įmonių, kuriose įtariami darbo laiko pažeidimai.
„Ne visi darbai dirbami visą dieną, tad kartais mažesnis atlyginimas visiškai pateisinamas. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija kasmet nustato vis daugiau atvejų, kai mažesnis oficialus darbo užmokestis yra mokamas deklaruojant trumpesnį darbo laiką, nei yra dirbama realiai, t.y. pažeidžiant darbo laiko apskaitos reikalavimus. Labiausiai dėl to nukenčia darbuotojai, kuriems neužtikrinamos visos socialinės garantijos. Tai ypač aktualu neapskaityto darbo metu įvykus nelaimingam atsitikimui darbe – tokiu atveju darbuotojas netenka valstybės paramos gydymui, reabilitacijai, įvairių išmokų, kurios jam priklausytų“, – sako G. Čepas.
Šaltinis: delfi.lt