In memoriam. Alfonsas Nyka-Niliūnas

1919 m. liepos 15 d. – 2015 m. sausio 20 d.

Sausio 20 d. Baltimorėje (JAV) savo namuose po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas. Šiemet liepos 15 d. kūrėjui būtų sukakę devyniasdešimt šešeri.

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Eldorado

Yra pasaulis nuostabus, kurio neranda niekas,
Nors turi jį savy, kankinasi dėl jo.
Dėl jo aš viską šioje žemėje paniekinau,
Norėdamas ten vieną valandą klajot.
Yra ten namas mėlynom langinėm vienišas;
Jame gyvena palikti vaikystėje žaislai.
Giliai vidudienio tyloj ten miega mano dienos
Ir mėlynkarčiai sutemų žirgai.
Ant stalo vazos pamirštų gėlių; paveiksle senas Noe;
Blyškiam lange išpjaustyti balandžiai šalia jo.
Erdve pavasaris su paukščiais atplasnoja
Ir varpas žaidžia kaip berniukas ant vejos.
Tenai aš paimu ranka saulėleidį
Ir slėnio gluosnį su savim veduos;
Ir bokšto laikrodį ten vėl glaudžiu kaip lėlę,
Žadėdamas jų neapleisti niekados.
Tenai užkeiktas mano skambančių svajonių lobis,
Basa mergaitė, kas pavasarį atbėgdavus kieman.
Ten šimtametis vėjas, rudenio lapus pagrobęs,
Kaip ištikimas šuo pareinant laukia
Ir saugo juos, kad atiduotų man.
Tenai mane namų vaiduoklis, sterblėje pasisodinęs, supa
(Jo veidu bliaukia ašarų lašai žali)
Ir saulės kraujo suteptom šešėlio lūpom
Maldauja vieno jo nebepalikt.
Ten aš, mažytis padaras, nubudęs rytą pakeliu akis į aukštį:
Rasotos liepos maudosi dangaus saloj
Ir švilpia aušroje sušlapęs plunksnas paukštis,
Palaidotas vidudienio tyloj.
Aš taip norėčiau vėl kelius į ten surasti
(Nes senis vėjas nebepakelia rudens naštos)
Ir vestis su savim ištroškusias dienas, kaip piemenukas gyvulių bandas prie brastos, Ir gerti džiaugsmą saulės prarastos.

Nemakščiai, 1941

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
tikra poezija, tikras poetas

KELIONĖS DAINA
Kai lapai kris — ir vėl aš iškeliausiu.
Tik keletas dienų beliko susimąsčiusiam sėdėt.
Kelionėje aš prie kiekvieno medžio prisiglausiu,
Ir šauksiu paukščiui kiekvienam: sudie!

Aš būsiu viską atidavęs vėjam. Namo sienas
Lietus su vėju plaus ir per naktis
Po mano langu vieniša sėdės sidabro mėnesiena,
Ir veidrody virpės sušalus pilnatis.
1941

Netekome poeto filosofo

Sodoma pasmerkta.Visi tave palieka.
Ir šventos upės suka pro tave.
Tik aš kaip paukštis,teismo valandą parlėkęs,
Grįžtu namo tuštėjančia gatve. 1946

Politikos turėtume mokytis
Iš dramblio,kuris bėga,
Išgąsdintas pelės arba vaiko…

Bet politikos nereikia mokytis
Nei iš lapės,nei iš vilko,
O ypač iš gyvų herojų,
Kurie mus moko,
Kaip lengva mirti už tėvynę.
Nes politika yra
Ne mirti,bet išlikti ir gyventi. 1975

Daug rašęs apie gyvenimą,jo prasmę,rašęs apie mirtį,nuėjęs ilgą gyvenimo
kelia susitiko su ja.
Mirtis pašovė lakų paukštį.Kraujas
Ir plunksnos krito
Būties hiperbolėn.
Nes tu buvai tik klausimas;
Dabar esi sprendimas,
Kurio nei kraujas,nei naktis nebepakeis. 1964

Canada

Didis buvo lietuvis Nyka-Niliunas. Lietuvis be lietuvisku marazmu. Maza tokiu.

kacius

Dar gyvas senelis Jonas Mekas, didžiausias iš jų visų, anot Sigito Gedos. Bet pila pamazgas ant senelio kolchozinėmis cisternomis.

4
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top