In memoriam. Marcelijus Martinaitis. Sausio vidurnaktis

Šią naktį virš Vilniaus iškrito kruša su krauju,
ir širdys šiąnakt prisipildė žuvusių kraujo:
jie pirmieji tapo laisvi.
Žlegėdamas šliaužė purvas.
Iš namų bėgo žmonės į aikštes – tauta
ruošėsi prisistatyti Viešpačiui.
Akino šviesos blyksniai: Tiesos Angelas
staiga mums atvėrė pasaulio duris:
vienu akimirksniu paaiškėjo mūsų kilmė.

* * *

Šią naktį mačiau dubenis, pilnus rūstybės.
Šią naktį mačiau, kaip virš žuvusių
švytėjo sustojusi jų valanda –
jie buvo parkritę, lyg paguldę Švenčiausiąjį.
Šią naktį mačiau jų paleistus žodžius,
kaip atsimušę nuo sienų
jie raitės po kojų, lyg praradę geluonis.
Šią naktį visur girdėjosi tai,
ką kiekvienas galvojo.
Šią naktį mačiau atsivėrusį laiką virš Vilniaus,
kur būsime išvesti iš nelaisvės.
Ką šią naktį mačiau – savo žodžiais
sustiprinkit mano žodžius.

1991.01.14 – 1994.01.10

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
11
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top