Šiandien Maskvos Trojekurovo kapinėse buvo palaidotas vasario 27 d. naktį pasalūniškai nušautas Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas. 55-erių politikas buvo nužudytas keturiais šūviais į nugarą visiškai netoli Kremliaus sienų.
Atsisveikinimas su velioniu vyko nuo ankstyvo ryto Andrejaus Sacharovo žmogaus teisių centre, kur tūkstančiai gedinčių Rusijos žmonių ir užsienio svečių atidavė paskutinę pagarbą vienam iškiliausių šalies opozicijos veikėjų. Išnešant buvusio vicepremjero, ilgamečio V.Putino režimo kritiko ir kovotojo su korupcija B. Nemcovo karstą minia skandavo: „Rusija bus laisva!“ ir „Herojai niekada nemiršta!“.
B. Nemcovas. „Pats Putinas demonstruoja, jog karalius yra nuogas“
Pagerbdami šviesų Boriso Nemcovo atminimą siūlome ištraukas iš paskutinio jo interviu su politiku, pirmiausia pasirodžiusiu leidinyje „Newsweek Polska“.
Egzistuoja sukarinti daliniai, Goebbelso stiliaus propaganda ir ginklavimasis. Yra vienas lyderis ir viena partija. Rusija tampa fašistine valstybe – bent jau taip man pareiškė Borisas Nemcovas likus vos kelioms valandoms iki jo nužudymo pačiame Maskvos centre. Jis buvo nužudytas likus vos porai dienų iki antivyriausybinio protesto, kuriame jis turėjo kalbėti. Niekas nežino, kas įvykdė šią siaubingą žmogžudystę, tačiau veikiausiai tai yra padarinys raganų medžioklės, kurią inicijavo Rusijos žiniasklaida ir Kremliaus lyderiai. Prieš dvi savaites vykusio vadinamojo „Antimaidano“ susibūrimo metu karinėmis uniformomis vilkintys Putino smogikai skelbė, kad nevengs kraujo siekdami sunaikinti visus antivyriausybinius protestus.
Opozicija eina į gatves, tačiau valdžia atrodo tvirta kaip niekad. Ar Rusija kada nors pasikeis?
Dabar mes skęstame. Kiekvienas. Dėl Vladimiro Putino vykdomos politikos valstybė, turinti milžinišką potencialą, skęsta, ekonomika, sukaupusi didžiulių valiutos rezervų, griūna. Mes turėjome 500 mlrd. dolerių santaupų. Pirmą kartą per visą istoriją turėjome galimybę padaryti didžiulį šuolį savo šalies vystymesi. Joks Rusijos lyderis anksčiau neturėjo tokios patogios situacijos. O šiandien išgyvename nuosmukį. Ką mes turime? Dviženklę infliaciją, rublio devalvaciją, kapitalo pasitraukimą – jau netekome 150 mlrd. dolerių! Vakarai, JAV ir Europa juda į priekį, o ką daro mūsų vyriausybė? Ji siūlo desperatiškas idėjas, nori reguliuoti kainas, subsidijuoja valstybei priklausančias kompanijas, kad sėdintieji jų valdyboje uždirbtų dar daugiau. Tačiau blogiausia yra tai, kad ši vyriausybė veliasi į brangiai kainuojantį brolžudišką karą Ukrainoje ir beprasmę konfrontaciją su Vakarais. Visi jaučiame šios beprotiškos politikos padarinius. Mes negalime likti abejingi. Štai todėl einame į gatves. Tai yra protestas prieš kolektyvinę Rusijos savižudybę. Ir tai nėra kurstoma opozicijos, o remiama visų rusų.
Akivaizdu, kad ne visų. Net jei Maskvoje žygiuos dešimtys tūkstančių žmonių, tai vis vien bus niekas, palyginti su 80 proc. rusų, kurie remia Putiną.
Aš neturiu abejonių, kad kova už Rusijos atgaivinimą bus sunki. Žmonės regi, kur veda šita pamišėliška politika, jie regi masinę korupciją, jie turi asmeninių patirčių dėl valstybės neadekvatumo. Tačiau jie vis dar tiki lyderiu, nes kelerius pastaruosius metus lyderis sėkmingai darė vieną dalyką – jis plovė rusams smegenis. Jis implantavo rusams nevisavertiškumo Vakarų atžvilgiu kompleksą ir primetė įsitikinimą, kad vienintelis dalykas, kuriuo mes galime nustebinti Vakarus, yra jėga, smurtas ir agresija.
Putinas užprogramavo savo piliečius nekęsti svetimųjų. Jis įtikino žmones, jog mums reikia atkurti Sovietų Sąjungą ir kad Rusijos pozicija pasaulyje priklauso tik nuo to, kiek pasaulis mūsų bijo. Visa tai padaryti jis sugebėjo pasitelkdamas Goebbelso stiliaus propagandą. Kalbant apie atsakomybę tiek dėl rusų, tiek dėl ukrainiečių kraujo praliejimo, už tai atsakingas ne tik Putinas, tačiau ir tokie ponai kaip Konstantinas Ernstas (generalinis „Pirmojo kanalo“ direktorius – red. past.) ar Dmitrijus Kiseliovas (naujos Rusijos valstybei priklausančios naujienų agentūros „Rossija Sevodnia“ („Rusija šiandien“ vadovas – red.past.).
Jie veikia paprastais Josepho Geobbelso principais: žaisti emocijomis; kuo didesnis melas, tuo geriau; melas turi būti pakartotas daug kartų. Ši propaganda yra skirta paprastiems žmonėms, ji nepalieka jokios erdvės klausimams, niuansams. Deja, ji veikia. Isterija pasiekė beprecedentį lygį, dėl to ir parama Putinui yra tokia didelė. Todėl mums dera dirbti kaip įmanoma greičiau, kad parodytume rusams, jog egzistuoja alternatyva, jog Putino politika veda į valstybės degradaciją ir savižudybę. Lieka vis mažiau ir mažiau laiko nubusti.
Kodėl?
Nes Rusija greitai virsta fašistine valstybe. Mes jau turime propagandą, sukonstruotą remiantis nacistinės Vokietijos modeliu. Mes taip pat turime branduolį smogiamųjų brigadų, kurios primena nacių SA. Kaip kitaip būtų galima pavadinti tą „Antimaidano“ dalyką, šią pseudopilitienę iniciatyvą, kuri prieš dvi savaites susirinko tam, kad sužlugdytų Maidano revoliucijos metines. Dešimtys tūkstančių samdinių, smogikų ir įvairiausių įtartinų asmenų buvo atgabenti į Maskvą. Jie mėgino mus bauginti. Su Putino portretais jie prisiekė, kad kovos ir netgi žudys visus sukilėlius. Kaip ir nacistinėje Vokietijoje. Ir visa tai yra tik pradžia.
Tačiau juk būtent Rusijos valdžia perspėjo dėl fašizmo Ukrainoje.
Kažkas pasakė, kad būsimieji fašistai bus nuožmūs antifašistai. Fašizmas Ukrainoje? Nesąmonė! Pažiūrėkime į Rusiją. Mes turime vieną partiją, paremtą lyderio kultu, ir dar kelias satelitines partijas. Kas kelerius metus vis surengiama patetiška rinkimų parodija. Mes vykdome šovinistinę ir agresyvią užsienio politiką, vėl žadiname imperinius kompleksus, siekiame visuomenės militarizacijos. Argi ne tai yra fašistinio režimo bruožai?
Tačiau Putinas nėra fašistas. Jis tiesiog ciniškai naudojasi kai kuriais praeities elementais, maišo juos su kitais, tarkime, sovietine praeitimi, ir taip gimsta hibridas, šiuolaikinio fašizmo hibridas. Kaip ir karas Ukrainoje. Vyksta karas, Ukrainoje yra rusų karių, tačiau Kremlius tai neigia ir apsimeta, kad neturi nieko bendro su tais tankais ir daliniais Donecke. Tas pat pasakytina ir apie fašizmą – jis egzistuoja Rusijoje, tačiau valdžia teigia: mes kovojame su fašizmu Ukrainoje. Jei nesustabdysime šios beprotybės, pasekmės mums visiems bus tragiškos.
Putinas savo poziciją dėl Ukrainos keičia kas penkias minutes, tačiau jis neskelbia fašistinių idėjų…
Tikrai? Tačiau jis paprasčiausiai nekenčia visos pasaulio tvarkos. Jis atvirai sako, kad Vakarai yra blogesni nei mes – blogi, silpni. Jis teigia, jog ukrainiečiai yra nepajėgūs kurti savo valstybės, ir tik jis, Putinas, gali jiems padėti. Jis kalba apie poreikį perkurti pasaulio tvarką, apie prigimtinę Rusijos teisę į savo įtakos zoną, apie būtinybę ginti rusų mažumą užsienyje. Kremlius pasitelkia mažumas, kalbą ir kultūrines problemas tam, kad iš vidaus išsprogdintų kaimynines valstybes. Ir tai yra baisiausias dalykas: žmonės, kurie kontroliuoja Kremlių, yra įsitikinę, jog turi laimės receptą šiai milžiniškai valstybei. Jie iš labiausiai autoritarinių praeities režimų surinko krūvelę šūkių ir integravo juos į dabartinę pasaulio tvarką. Jie visa tai sumaišė ir žvelgia į save kaip į genijus.
Daugelis Rusijos piliečių mano, kad vyriausybė kuria tvarką ir stabilumą, nes yra aiškus lyderis, struktūra. O opozicija? Kas yra jos lyderis? Jūs ar Aleksejus Navalnas, kuris sėdi kalėjime?
Aš esu vienas Jungtinės demokratinės opozicijos lyderių. Mūsų gretose yra daug išmintingų, charizmatiškų lyderių, atstovaujančių skirtingoms politinėms pažiūroms ir pasirinkimams. Tačiau mums yra bendras pokyčio troškimas, poreikis atkurti demokratiją ir pašalinti iš valdžios tuos pamišėlius. Taip, kartais vyriausybė per mus pervažiuoja kaip buldozeris. Aleksejus Navalnas dabar yra uždarytas kalėjime už tai, jog Maskvos metro dalino skrajutes. Jis uždarytas tam, kad būtų galima izoliuoti jį nuo protestų. Tačiau Ukrainos Maidanas taip pat neturėjo vieno lyderio, o tie, kurie buvo laikomi lyderiais, nuolatos tarpusavyje kivirčijosi. Asmenybės čia nėra svarbios. Svarbiausias dalykas yra didžiulio pokyčio ir Rusijos atsinaujinimo idėja.
Būdami opozicijoje, Jūs neturite prieigos prie žiniasklaidos, tad negalite pasiekti plačiųjų masių. Jūs išėjote į gatves ir buvote parodyti kaip Rusijos priešų penktoji kolona. Jus vadino JAV agentais ir neramumų kėlėjais. Putinas sako, kad Rusijoje Maidano nebus. Kaip norite laimėti?
Esame realistai. Tiesa, kad vyriausybė mus jau seniai pakrikštijo kaip priešus. Todėl daugeliui rusų mes esame priešai, išdavikai. Net savo drąsiausiose svajonėse aš nebandyčiau organizuoti Maidano Maskvoje. Putinas nėra Janukovyčius. Metų metus jis rengėsi kovoti su savo tauta, jei tauta pradės kovą su juo. Jis turi galingą saugumo aparatą, o dabar turi savo gretose ir fanatiškų kovotojų. Kiekvienas didelis protestas lengvai gali būti paskandintas kraujyje. Nepaisydami to, mes bandysime.
Rusai nėra ukrainiečiai. Atrodo, kad jie yra žymiai toliau nuo to lūžio taško.
Būtent dėl to mums pirmiausia reikia dėmesį sutelkti į tuos, kurie jau yra įtikinti. Maršai yra rengiami tam, kad susiskaičiuotume, kiek mūsų yra, kad pamatytume, jog esame ne kokia paribio grupelė, o tikra jėga. Išeiti į gatves šiandienėje Rusijoje reikia daug drąsos. Vienas drąsus, aktyvus žmogus yra svarbiau nei toks žmogus, kuris iš patogumo ar baimės nedaro nieko. Tai yra tik pradžia. Tuomet galbūt mums pavyks pasiekti, kad mūsų žmonės patektų į Maskvos valdžią. Sostinėje turime daugiau žmonių, mąstančių laisvai ir pasiryžusių stoti prieš valdžią. Vos kelios vietos Maskvos miesto taryboje būtų sėkmė, trūkis monolitinėje galios struktūroje.
Jūsų tiksliai yra minimalūs, o Jūs pats teigiate, kad laiko liko nedaug.
Dabar laikas bėga greičiau. Ekonominė krizė pagreitins politinius procesus Rusijoje. Daugelis rusų remia Putiną, nes per kelerius pastaruosius metus jis pakėlė jų pragyvenimo lygį. Tačiau rusai nėra kvaili, kaip kad dažnai tikima Vakaruose. Didelis skaičius pensininkų, darbininkų ir tarnautojų niekada netikėtų imperialistine propaganda, neleistų Putinui jų apgaudinėti, jei ne geresnis gyvenimo lygis, kurio jie staiga sulaukė. Jie negalvoja apie tai, kaip visa ši gerovė gimė. Jei jie ir žinotų, kad jų pragyvenimo lygis pakilo dėl aukštų naftos kainų, jie manytų, jog visa tai yra gerai. Jie negalvoja apie tai, kad jų gyvenimas būtų dar geresnis, jei naftos atsargos būtų geriau administruojamos, būtų skatinamos investicijos ir ištekliai nebūtų grobstomi. Dabar, kai paaiškės, kad pensijos ar atlyginimo nepakanka galui su galu sudurti, tai žmonės pradės nubusti.
Ir nustos kaltinti Vakarus dėl pragyvenimo lygio smukimo?
Taip, dabar jie kaltina Vakarus, jie skundžiasi sankcijomis, tačiau pradeda suprasti, kad tikrosios priežastys yra kitos, nei kad sako vyriausybė. Vakarai elgiasi pamatuotai ir nuosaikiai. Krizė Rusijoje nėra sankcijų padarinys, o Putino beprotybės rezultatas. Jis nedelsdamas pradėjo įgyvendinti atsakomąsias sankcijas. Ir kas labiausiai nuo jų nukentėjo? Mes, rusai. Negana to, jis dar patvirtino, kad mūsų valstybė negali pati pagaminti būtiniausių dalykų. Pats Putinas demonstruoja, jog karalius yra nuogas. Tačiau žinau, kad jis nenukryps nuo pasirinkto kelio. Jis nepaliks Ukrainos ramybėje. Jis rizikuos tolesnėmis sankcijomis. Jis leis papildomus milijardus kariuomenei, policijai ir savo apsauginiams. Taip pat sieks pažaboti infliaciją suprasdamas, kad augančios kainos papiktins žmones.
Ekonominė krizė Vokietijoje leido į valdžią ateiti Hitleriui, tačiau Putinas valdžią savo rankose jau turi.
Tad jis tegali ją prarasti. Kad taip ir būtų, mums reikia alternatyvios vizijos, kitokios Rusijos idėjos. Mūsų idėja kalba apie demokratinę ir atvirą Rusiją. Mes kalbame apie Rusiją, kuri banditiškai nesielgtų su savo piliečiais ir kaimynais. Kaip jau sakiau, Rusijos fašizmas yra hibridinis. O hibridai yra labai atsparūs.
Pagal Newsweek parengė Donatas Puslys